- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2-144-569/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-05459-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- Šiaulių apygardos prokuratūros
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl 2012m. birželio 27d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo ir įpareigojimo Šiaulių apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ginant J. G. interesus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė paaiškino, kad J. G. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, prašydama apginti jos interesus ir padėti atgauti jai priklausančią motinos A. L. iki nacionalizavimo valdytą žemę, kuri užimta neteisėto administracinio akto pagrindu. 2012 m. birželio 27 d. nutarimu Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė A. J. netenkino J. G. prašymo ir atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Apskundus šį nutarimą aukštesniajam prokurorui, 2012m. rugpjūčio 1d. nutarimu Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu 2012 m. birželio 27 d. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pripažintas pagrįstas ir teisėtas. Ieškovė su tokiu nutarimu nesutinka. Ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamą turtą, kadangi jai tinkamai įgyvendinti savo teises sutrukdė 2001-02-26 sprendimas, kuriuo nuosavybės teisė į tą žemę buvo įteisinta kitiems asmenims. Nustatyta, kad šis sprendimas yra priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kadangi ieškovė negali šio sprendimo nuginčyti, tai yra ji išbandė visas įstatymų leistinas priemones, kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, po to į Vyriausiąjį administracinį teismą, kuris pasakė, kad ji pati praleido ieškininės senaties terminą, kuris yra 1 mėnuo ir šis terminas nebuvo atnaujintas, todėl ieškovė negali panaikinti neteisės ir atkurti teisę. Todėl ieškovė kreipėsi į prokuratūrą, kad prokuroras kreiptųsi į teismą, gindamas viešąjį interesą, ir prašytų panaikinti neteisėtai priimtą sprendimą. Prokuroras tai daryti atsisakė ir nurodė, kad prokuroras pats sprendžia, ar šiuo atveju yra ginamas viešas interesas, ar ne. Prokuroras taip pat nurodė, kad yra praėję daugiau kaip 10 metų senaties terminas ir dėl to negalima kreiptis į teismą, be to, teismas neturi teisės įpareigoti prokurorą ginti viešąjį interesą, nes prokuroras yra nepriklausomas. Tačiau tokie atsakovo argumentai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog visais atvejais, kai kalbama apie nuosavybės teisių atkūrimą, tai yra laikoma, kad interesas yra viešas ir kad jis turėtų būtų ginamas. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą pagal prokuroro prašymą. Viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams valstybės ir savivaldybės institucijų priimti administraciniai teisės aktai, todėl tai nėra ginčas tarp privačių asmenų. Dėl senaties termino, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo nutarčių yra pasisakęs, kad senaties terminas negali būti pagrindas nesikreipti į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, nes tokiais atvejais yra žiūrima interesų prioritetiškumo ir kai kada vadinamas nuosavybės stabilių teisinių santykių buvimas, kuriuo grindžiamas senaties terminas, negali būti viršesnis už teisingą nuosavybės teisių atkūrimą. Todėl manytina, kad šioje situacijoje prokurorui senaties terminai yra skaičiuojami kitaip, jei jie būtų praleisti - nuo to momento, kai surinko pakankamai duomenų apie tai, kad sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, taip pat prokuroras turėtų galimybę prašyti juos atnaujinti ir prioritetą šioje situacijoje taikyti teisingam nuosavybės teisių atkūrimui. Prašo panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės A. J. 2012-06-27 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal J. G. pareiškimą ir įpareigoti Šiaulių apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ginant J. G. interesus – kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl 2001m. vasario 26d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 65-10171 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. Z. ‚‘ panaikinimo.
Ieškovė J. G. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai.
Šalies argumentai
Atsakovo Šiaulių apygardos prokuratūros atstovė prokurorė Rita Dabužinskienė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog gavus J. G. skundą, buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą. Pareiškėja reikalavo panaikinti nuosavybės teisių atkūrimą Z., tai yra tiems asmenims, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos mamos toje vietoje turėtą žemę. J. G. pageidavo žemę turėti natūra, tačiau ji to negalėjo padaryti, nes toje vietoje Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Prokuroras, išsireikalavęs Z. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, patikrino atkūrimo faktą ir nustatė, kad buvo padaryti pažeidimai, tačiau administracinis aktas, pagal kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, buvo priimtas 2001 m. Prokuroras į teismą nesikreipė, nes šioje situacijoje neįžvelgė viešo intereso. Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje pastaruoju metu yra pasisakoma, kad ne kiekvienas pažeidimas, padarytas nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu, yra laikytinas viešasis interesas. Viešo interesas būvimas siejamas su visos visuomenės interesų pažeidimu. Nagrinėjamu atveju šio pažeidimo pašalinimu yra suinteresuotas tik vienas konkretus asmuo - J. G., o ne visa visuomenė. Jeigu nuosavybės teisių atkūrimo metu panaikinus vieną ar kitą priimtą institucijų sprendimą, kurios yra atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimą, žemė atitenka valstybei, tokiu atveju galima laikyti, kad yra ginamas viešas interesas. Šiuo atveju panaikinus administracinį aktą, žemė atitektų privačiam asmeniui, ir viešas interesas nebūtų ginamas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo paskutiniu metu formuojamą praktiką, teismas, nagrinėjantis skundus dėl prokuroro priimtų nutarimų atsisakytų kreiptis į teismą, šioje stadijoje negali vertinti viešojo intereso buvimo ar nebuvimo. Tai reikštų, kad teismas pradėtų nagrinėti bylą, dėl kurios nėra ginčo. Teismas gali pasisakyti dėl viešo intereso buvimo tik tuo atveju, kai į teismą pasikreipia prokuroras su konkrečiais reikalavimais. Kol nėra prokuroro procesinio dokumento, teismas negali vertinti, ar nagrinėjamu atveju yra viešasis interesas, ar ne, nes tada teismas pasisakytų, kad jis yra ir turėtų būti ginamas, o tai prieštarautų pačios civilinės bylos esmei. Be to, prokuroras nesikreipė į teismą dar ir todėl, kad yra suėjęs 10 metų senaties terminas, kuris yra pasibaigęs. Jeigu nuo vieno ar kito fakto yra praėjęs bendrasis senaties terminas iki kreipimosi į teismą, tai teismai aiškina, kad šiuo atveju prioritetas yra teikiamas ne ginamam viešajam interesui, bet teisinių santykių stabilumui, teisėtiems lūkesčiams. Asmuo, valdydamas žemę daugiau kaip 10 metų, jau suformavo savo lūkesčius, kad valstybė garantuotų jo teises ir jo atsiradusios teisės, kurias jam suteikė valstybė, nebūtų panaikintos. Ieškinys negali būti tenkintinas ir dėl suformuotų reikalavimų, kadangi prokuroras, nagrinėdamas asmenų skundus, turi teisę pasirinkti kelis skundo išnagrinėjimo būdus: jis gali kreiptis į teismą, gali atsisakyti kreiptis į teismą, gali taikyti kitokias poveikio priemones. Nagrinėjamu atveju prokuroras pasirinko savo kompetencijos ribose sprendimą netaikyti jokių priemonių, kadangi nebėra teisinio pagrindo, todėl laikyti, kad šiuo atveju prokuroras neveikė, ir įpareigoti prokurorą kreiptis į teismą - negalima, nes tai prieštarauja ir prokuroro nepriklausomumo principui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės A. J. 2012-06-27 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal J. G. pareiškimą ir įpareigoti Šiaulių apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ginant J. G. interesus – kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl 2001m. vasario 26d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 65-10171 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. Z.“ panaikinimo.
Iš 2012-11-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 matyti, kad šioje nutartyje teismas yra aiškiai pasisakęs dėl prokuroro kompetencijos sprendžiant dėl viešojo intereso gynimo ir teismo nagrinėjimo ribų bei teisių, sprendžiant dėl prokuroro veiksmų, kuriais atsisakyta teikti ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo. Nutartimi konstatuota, kad Konstitucijos 118 str. 2d. nurodyta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas prokurorų konstitucinį statusą, yra nurodęs, kad prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybinė institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms. Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau tai konstitucinį statusą turinti valstybės institucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, kuris, veikdamas pagal savo kompetenciją ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Ši Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija yra detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas. Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas taip pat reiškia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme.
Prokuratūros įstatymo 4str. 3 d. nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, proceso dalyviai gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis), šia savo teise šiuo atveju pasinaudojo ir ieškovė. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Iš ieškovės išdėstytų argumentų matyti, kad ieškovė nesutinka su prokuroro nutarimu ne dėl galimai prokuroro proceso normų padarytų pažeidimų. Esminis ieškovės argumentas – jog prokuroras nesikreipė į teismą dėl viešo intereso gynimo, kuris susijęs su ieškovės teise susigrąžinti natūra žemės sklypą. Tačiau teismas, nesant prokuroro pareikšto reikalavimo ginti viešąjį interesą, negali spręsti, ar pažeistas viešasis interesas ir ar jis gintinas. Teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo. Kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas.
Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą, todėl tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, teismas pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės.
Todėl teismas, nagrinėdamas ieškovės ieškinį dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.
Iš byloje esančio 2012-06-27 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimo matyti ( b.l. 7-9), kad juo atsisakyta patenkinti J. G. skundą ir nurodyta, kad nuo Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 65-1017 priėmimo iki J. G. prašymo gavimo prokuratūroje praėjo vienuolika metų. Be to, šiame nutarime nurodyta, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipiasi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir turi nustatyti, ar nėra praleistas senaties terminas materialaus teisinio intereso gynimui. Jeigu nuo ginčijamo administracinio akto priėmimo yra praėję daugiau nei 10 metų, tai tokia situacija, kai kreipiamasi į teismą dėl administracinio aklo panaikinimo, vertintina kaip galinti turėti įtakos susiformavusių teisinių santykių stabilumui. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad materialaus teisinio intereso gynimui yra praleistas senaties terminas ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, J. G. prašymas taikyti viešojo intereso gynimo priemones, buvo netenkintinas. Be to, nutarimu buvo nustatyta, kad iš pareiškėjos J. G. prašymo ir surinktos medžiagos matyti, kad nustatytas pažeidimas yra susijęs vien tik su konkretaus asmens teisių ir interesų gynimu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra pažeistas viešasis interesas (7-9 b. l.). Iš 2012-08-01 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimo matyti (b.l. 10-14), kad paliktas galioti 2012-06-27 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimas ir jame nurodyta, kad kilęs ginčas nesusijęs su teisingu teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimu, kaip konstitucine vertybe, reikšmingu visai visuomenei, kurią turėtų ginti prokuroras, tai ginčas tarp privačių asmenų dėl teisės į žemės sklypą atitinkamoje vietoje – (duomenys neskelbtini) (10-14 b. l.). Iš 2004-03-16 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 65-13814 matyti, kad J. G. atkurtos nuosavybės teisės į 5,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (31 b. l. Šiaulių apygardos prokuratūros byla Nr. (10.12) – 280). Iš 2001-02-26 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 65-10171 matyti, kad V. Z. atkurtos nuosavybės teisės į 1,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (34-35 b. l. Šiaulių apygardos prokuratūros byla Nr. (10.12) – 280). Iš 2012-05-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus rašto „Dėl paaiškinimo pateikimo“ Nr. 29SD-(14.29.31.)-313 matyti, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001-02-26 sprendimo Nr. 65-10171 priėmimo metu galiojusio LR Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji suteikta tarnybinėms daloms ir padaryta išvada, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001-02-26 sprendimas Nr. 65-10171 yra priimtas neteisėtai (62-64 b. l. Šiaulių apygardos prokuratūros byla Nr. (10.12) – 280). Iš 2012-09-19 Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarties matyti, kad pareiškėjos kreipimasis į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl termino skundui atnaujinti bei Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001-02-26 d. sprendimo Nr. 65-10171 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. Z.“ panaikinimo ir Pakruojo žemėtvarkos skyriaus įpareigojimo suformuoti J. G. grąžintiną sklypą jos motinos A. L. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribose, atmestas (56-58 b. l.). Iš 2012-11-07 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutarties matyti, kad pareiškėjos J. G. atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012-09-19 nutarties, atmestas, palikta nepakeista Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012-09-19 nutartis (59-64 b. l.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 1.125 str. 1 d. yra nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. LR CK 1.124 straipsnis ieškinio senatį apibrėžia kaip įstatymų nustatytą laiko tarpą (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nuo Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 65-1017 priėmimo iki J. G. prašymo gavimo prokuratūroje praėjo vienuolika metų. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina (bylos Nr. A438 -372/2010, A575 -1 576/08. A10 -131/2007, A525 -908/2010, A438-2281/2011), jog tais atvejais, kai prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipiasi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, turi būti nustatyta, ar nėra praleistas senaties terminas materialaus teisinio intereso gynimui. Jeigu nuo ginčijamo administracinio akto priėmimo yra praėję daugiau nei 10 metų, tai tokia situacija, kai kreipiamasi į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, vertintina kaip galinti turėti įtakos susiformavusių teisinių santykių stabilumui. Ieškovė J. G. tvirtina, kad apie tai, jog V. Z. atkurta nuosavybės teisė į 1,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ji sužinojo iš Šiaulių apygardos prokuratūros medžiagos kopijų, kurias gavo 2012-07-26, t. y. praėjus daugiau nei 10 metų senaties terminui nuo administracinio teisės akto priėmimo. Pažymėtina, kad ieškovei J. G. 2004-03-16 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 65-13814 atkūrus nuosavybės teises iš 7,54 ha žemės sklypo į 5,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turėjo būti žinoma, kad jos motinai A. L. priklausančiame žemės sklype yra atkurtos nuosavybės teisės kitiems asmenims (2001m. V. Z.), kadangi ieškovė ieškinyje nurodo, kad į šį žemės sklypo 2,34 ha dalį buvo rengiami tik projektai ir J. G. siūlomi žemės sklypai, esantys kitose vietose, bet ne A. L. valdytos žemės sklype, motyvuojant tuo, kad toje vietoje žemė užimta asmeninio ūkio sklypais. Šios aplinkybės rodo, kad J. G. apie tai, kad jos motinai nuosavybes teise priklausančioje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atstatytos nuosavybės teisės kitiems asmenims, turėjo galimybę sužinoti ir anksčiau, t.y. 2004-03-16, kuomet jai dalinai buvo atstatytos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo.
Iš prašymo nagrinėjimo bylos, gautos iš prokuratūros, matyti, kad prokuroras, priėmęs sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų - rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Todėl teismas daro išvadą, kad prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimų nenustatyta. Kad prokuroras, priimdamas nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešo intereso gynimo ieškovės atžvilgiu, būtų pažeidęs procesines teisės norams, nenurodė ir ieškovė.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012-06-27 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir įpareigoti Šiaulių apygardos prokuratūrą jas taikyti ginant J. G. interesus bei siekiant panaikinti 2001-02-26 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr.65-10171 atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškovės J. G. ieškinį atsakovui Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl 2012m. birželio 27d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo ir įpareigojimo Šiaulių apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ginant J. G. interesus, atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.