Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) teistas Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 6500 Lt (50 MGL) bauda, Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2016 m. spalio 15 d., apie 03.15 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, kilusio tarp jo ir tame pačiame bute gyvenančios sugyventinės O. K., pastūmė ją, dėl ko ji, neišlaikiusi pusiausvyros, nugriuvo ant lovos, po ko jis sudavė du smūgius ranka per veidą ir viena smūgį ranka, pataikydamas į dešinę ausį, nukentėjusiajai O. K. bandant priešintis ir stumiant jį nuo savęs, pakėlė ją už plaukų ir pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė galva į sieną, po ko, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, sugriebė ją už plaukų ir pargriovė ant lovos bei smaugė, tokiu būdu jis, smurtaudamas šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai O. K., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino, teismo posėdyje paaiškino, jog 2016 m. spalio 14 d. iš komandiruotės grįžo namo pas sugyventinę O. K., su kuria gyvena bute (duomenys neskelbtini). Grįžęs pavalgė ir nuėjo miegoti. Naktį atsikėlė ir nusprendė nueiti į klubą, pasakė apie tai O. K., ji prašė ją paimti kartu, tačiau jis jos kartu nepaėmė. O. K. nemušė, prieš ją nesmurtavo.

Nukentėjusioji O. K. teismo posėdyje paaiškino, jog V. P. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad V. P. jos nemušė. 2016 m. spalio 14 d. V. grįžo namo ir nuėjo miegoti, kai V. grįžo, ji buvo girta. Naktį ji pradėjo reikalauti V. P. pinigų, jis nenorėjo duoti pinigų ir ją pastūmė ant lovos, ji krito ant lovos, susitrenkė koją į medinį lovos kampą. Tada ji išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Negali pasakyti, kodėl iškvietė policiją, jos būsena buvo neadekvati dėl alkoholio ir vaistų vartojimo. Atsimena, kad skambino pagalbos telefonu, bet ką kalbėjo, nepamena. Neatsimena, ką sakė policijos pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus liudytojo apklausos protokolą nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepalaiko, protokole užfiksuota netiesa. Buvo pikta, kad sugyventinis išėjo į barą. Buvo nuvežta į polikliniką, nežino, ką parašė gydytojas, mėlynių ant jos kūno nebuvo, gydytojas apžiūrėjo tik koją, nes pasakė gydytojui, kad skauda koją. Koją pradėjo skaudėti po to, kai nugriuvo ant lovos. Su sugyventiniu santykiai yra geri, jo nebijo. Nurodė, kad yra nuo jo finansiškai priklausoma.

Liudytojas M. U., dirbantis Utenos AVPK Visagino PK tyrėju, teismo posėdyje nurodė, jog 2016 m. spalio 15 d. buvo gautas iškvietimas. Nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), lauke laukė moteris, kaip vėliau paaiškėjo O. K.. Buvo apsirengusi chalatu, avėjo šlepetes, papasakojo, kad ją sumušė jos sugyventinis, buvo susijaudinusi. Dėl moters neblaivumo įtarimų nekilo. Ant moters veido, kaklo matėsi paraudimai. Nuėjus į butą, bute nieko nebuvo, matėsi išmėtyti daiktai, alkoholio vartojimo žymių nebuvo. Kaip įprasta tokiais atvejais, moteris apžiūrai buvo nuvežta į gydymo įstaigą, budinčiam gydytojui buvo pasakyta, kad atvežta galimai sumušta moteris, budintis gydytojas ją nusivedė apžiūrai. V. P. sulaikė bare, sulaikymo metu jis pamelavo pavardę, kitus duomenis.

Liudytojas V. M., dirbantis Utenos AVPK Visagino PK tyrėju, teismo posėdyje nurodė, jog 2016 m. spalio 15 d. buvo gautas iškvietimas, dėl iškvietimo aplinkybių davė parodymus, analogiškus M. U.. Papildomai paaiškino, kad jis su O. K. į gydymo įstaigą bei sulaikyti V. P. nevyko. Užrašė O. K. 2016 m. spalio 15 d. liudytojo apklausos protokolą, parodymai užrašyti pagal O. K. žodžius. Viso įvykio metu ir apklausos metu O. K. elgėsi adekvačiai, įtarimų dėl jos neblaivumo nekilo. O. K. jam paaiškino, kad alkoholio buvo vartojusi iš vakaro su drauge. Mėlynes ant O. K. kūno (veido) matė kažkur po trijų dienų po įvykio.

Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2016 m. spalio 15 d. apie 3.41 val. pranešėjos O. K. buvęs sugyventinis V. P. sukėlė žodinį konfliktą ir tada ją sumušė (b. l. 1).

Tyrėjo V. M. tarnybiniame pranešime dėl fizinio skausmo sukėlimo nurodyta, kad 2016 m. spalio 15 d. dirbant operatyvinės grupės sudėtyje apie 3.41 val. iš Utenos OVP budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė buvęs sugyventinis V. P., moteris laukia policijos lauke. Nuvykus į vietą O. K. paaiškino, kad ją sumušė jos sugyventinis V. P., O. K. apžiūrai buvo nugabenta į Visagino ligoninės priėmimo skyrių.

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), be kitų duomenų nurodyta, kad užėjus į butą matyti netvarkingai išmėtyta patalynė (b. l. 6 - 9).

2016 m. spalio 15 d. O. K. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė tokias aplinkybes: 2015 m. spalio 15 d. konflikto metu V. P. ją nustūmė ant miegamojo kambario lovos, rankomis du kartus trenkė per veidą, ji pajuto fizinį skausmą, paskui stipriai trenkė ranka į dešinę ausį, pajuto fizinį skausmą, kai bandė jį nustumti nuo savęs, V. pakėlė už plaukų ir nustūmė į sieną, ji stipriai atsitrenkė galva į sieną, juto stiprų fizinį skausmą, paskui paėmęs už plaukų vėl nustūmė ant lovos ir visu kūnu užgulęs ją pradėjo smaugti, ji pradėjo dusti, skaudėjo (b. l. 12).

V. M. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, analogiškus duotiems teisiamojo posėdžio metu (b. l. 17 – 18).

Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad 2016 m. spalio 15 d. 4.31 val. buvo apžiūrėta O. K.. Apžiūros metu O. K. skundėsi skausmais veido bei kairės šlaunies srityje, nurodė, kad prieš valandą ją sumušė V. P.. Išraše nurodytas veido nedidelis patinimas, skausminga palpacija, kairės šlaunies srityje skausminga palpacija, raumenų sumušimo pėdsakai, diagnozė – veido ir kairės šlaunies sumušimas, skirtas gydymas Lioton ir tabletėmis Dolmen, gydytis ambulatoriškai (b. l. 19).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad 2016 m. spalio 15 d. Centro informacinėje sistemoje užregistruoti du pranešimai dėl įvykių adresu (duomenys neskelbtini), skambinta iš telefono (duomenys neskelbtini) (b. l. 22).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos CD laikmenos su O. K. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojų pokalbių garso įrašais, iš jų nustatyta, kad O. K. prašo iškviesti policiją, nes ją sumušė sugyventinis (b. l. 23 - 27).

Protokole dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą nurodyta, kad V. P., pristatytas į Utenos AVPK Visagino PK, atsisakė pasitikrinti blaivumą ir vykti į VšĮ Visagino miesto ligoninės priėmimo skyrių girtumo nustatymui (b. l. 37).

Nagrinėjimo teisme metu buvo perklausytas O. K. skambučių į Bendrojo pagalbos centrą įrašas, pridėtas prie bylos kompaktiniame diske.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 str. 2 d. ir įrodymų vertinimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respubikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 str. 5 d. įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, tačiau išklausius teisme nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis V. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Iš kaltinamojo parodymų seka, kad tuo pačiu laiku, kurį nurodo ir nukentėjusioji O. K., t. y. 2016 m. spalio 14 – 15 d., jis buvo bute (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 15 d. apie 3 val. nakties tarp O. K. ir V. P. kilo konfliktas. Kaltinamasis nurodo, kad dėl to, jog jis susiruošė išeiti į barą ir neėmė kartu su savimi nukentėjusiosios, nukentėjusioji – dėl to, jog kaltinamasis jai nedavė pinigų alkoholiui.

Kaltinamojo ir nukentėjusios parodymai skiriasi iš esmės tuo, kad kaltinamojo nurodymu sugyventinės jis nemušė, jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu neatliko, fizinės prievartos nenaudojo.

O. K. teismo posėdžio metu teigė, kad sugyventinis jos nemušė, tačiau tuo pačiu, pasakodama apie su įvykiu susijusias aplinkybes, parodė, kad jos sugyventinis V. P. kambaryje ją pastūmė ant lovos, krisdama ant lovos ji susitrenkė kairės kojos šlaunį. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: 2016 m. spalio 15 d. iš karto po įvykio atliktos medicininės apžiūros metu O. K. buvo diagnozuotas kairės šlaunies sumušimas. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino O. K., ji pati gydytojui pasakė, kad skauda šlaunį, šlaunį pradėjo skaudėti po konflikto su kaltinamuoju, po to, kai jo pastumta griuvo ant lovos ir atsitrenkė į medinį lovos galą.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes ji teismo posėdžio metu nuosekliai išdėstė visas įvykio aplinkybes, aiškiai nurodė kaltinamojo jos atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus. Šia dalimi jos parodymai nekito viso ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji paneigė, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė du smūgius ranka per veidą ir viena smūgį ranka, pataikydamas į dešinę ausį, po ko nukentėjusiajai O. K. bandant priešintis ir stumiant jį nuo savęs, pakėlė ją už plaukų ir pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė galva į sieną, po ko, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, sugriebė ją už plaukų ir pargriovė ant lovos bei smaugė, t. y. O. K. nurodė, kad kaltinamasis jos nemušė. Tačiau teismas šias kaltinime nurodytas aplinkybes laiko įrodytomis teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Iš karto po įvykio, skambindama Bendrosios pagalbos telefonu, O. K. prašė iškviesti policiją, nes ją sumušė sugyventinis. Policijos pareigūnams ji nurodė, kad buitinio konflikto metu sugyventinis ją mušė per veidą, smaugė, tai patvirtino teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos tyrėjai M. U. ir V. M.. Šie asmenys taip pat patvirtino iškvietimo metu matę paraudimus ant nukentėjusiosios veido, kaklo. Tokias pat aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamas ir nukentėjusioji teigė, kad šiais parodymais remtis negalima, nes nukentėjusioji vartoja alkoholį ir vaistus nuo epilepsijos, įvykio metu buvo neadekvati, tačiau liudytojai M. U. ir V. M. parodė, kad įtarimų dėl nukentėjusiosios neblaivumo nebuvo, nukentėjusiosios elgesys buvo adekvatus. Teismo posėdžio metu prokuroro ir kaltinamojo prašymu buvo išklausyti garso įrašai, juose nukentėjusios kalba buvo rišli, ji abiejų skambučių metu Bendrosios pagalbos centrui aiškiai nurodė, kad ją sumušė sugyventinis V. P., prašė iškviesti pagalbą.

Be to, nukentėjusioji teismo posėdžio metu aiškino, kad skambučio į Bendrosios pagalbos centrą, pokalbių su Policijos pareigūnais ir gydytojų neatsimena, tuo pačiu aiškino, kad gerai atsimena, jog kaltinamasis jos nemušė, o tik pastūmė ant lovos.

Nukentėjusiajai sužalojimus, padarytus kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, patvirtina byloje esantis gydytojo apžiūros išrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji skundėsi skausmais veido bei kairės šlaunies srityje, nurodė, kad prieš valandą ją sumušė V. P.. Išraše nurodytas veido nedidelis patinimas, skausminga palpacija, kairės šlaunies srityje skausminga palpacija, raumenų sumušimo pėdsakai, diagnozė – veido ir kairės šlaunies sumušimas. Išraše konstatuota veido ir srities skausminga palpacija paneigia nukentėjusiosios teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad paraudimai ant jos kaklo, kuriuos galėjo matyti policijos pareigūnai, pas ją yra jau daugelį metų ir yra niekur nedingstantys.

Taigi, kaltinamojo kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, paneigta ištirtais įrodymais, todėl yra atmestinas. Teismo posėdžio metu ištirti įrodymai taip pat įrodo ir iš esmės patvirtina nukentėjusiosios pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie įrodo, jog V. P. nusikalstamai elgėsi savo sugyventinės atžvilgiu, jam pareikštame kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, ir smurtaudamas jos atžvilgiu sukėlė jai fizinį skausmą, o nukentėjusiosios parodymų pakeitimas teismo posėdžio metu vertinamas kaip siekis, kad jos sugyventinis, nuo kurio ji yra priklausoma finansiškai, išvengtų atsakomybės. Be to, teismas atsižvelgia ir į abiejų sugyventinių tarpusavio konfliktinius santykius, į tai, jog kaltinamasis kartą jau yra teistas už smurtą prieš sugyventinę.

Todėl, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. P. dėl fizinio skausmo sukėlimo pasitvirtino. Darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis tyčia asmeninio konflikto metu, kilusio tarp jo ir tame pačiame bute gyvenančios jo sugyventinės O. K., pastūmė ją, dėl ko ji neišlaikius pusiausvyros nugriuvo ant lovos, po ko sudavė du smūgius ranka per veidą ir viena smūgį ranka, pataikydamas į dešinę ausį, po ko nukentėjusiajai O. K. bandant priešintis ir stumiant jį nuo savęs, pakėlė ją už plaukų ir pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė galva į sieną, po ko, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, sugriebė ją už plaukų ir pargriovė ant lovos bei smaugė. Tokiu būdu, smurtaudamas šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai O. K.. Kadangi V. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

Sakydamas paskutinį žodį kaltinamasis nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, konkrečiai, nebuvo apklausti buto kaimynai dėl to, ar 2016 m. spalio 15 d. naktį bute vyko koks nors konfliktas, tačiau įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylai aplinkybės.

Prokuroro kaltinime nurodoma, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prašė šią aplinkybę vertinti kaip sunkinančią atsakomybę. Teismas sprendžia, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Tai, kad kaltinamasis sulaikytas policijos pareigūnų, atsisakė pasitikrinti blaivumą ar buvo sulaikytas bare, neįrodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus. Kaltinamasis buvo sulaikytas bare, po įvykio praėjus daugiau nei kelioms valandoms, todėl tikėtina, kad alkoholį galėjo būti vartojęs ir bare po įvykio. Policijos pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė, kad apžiūrėjus butą po įvykio, nebuvo matyti alkoholio vartojimo ženklų. Nukentėjusiosios O. K. liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad kaltinamasis konfliktiškai nusiteikęs buvo iš karto tik grįžęs namo apie 23 val., o pavalgęs ir išgėręs alaus nuėjo ilsėtis, smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusios atžvilgiu atliko apie 3.15 val. Iš skambučių į Bendrosios pagalbos centrą garso įrašų matyti, kad nukentėjusioji nebuvo nurodžiusi, kad ją sumušęs sugyventinis buvo girtas. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, jų padarymo aplinkybes, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu, kad visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai, kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Tokiu būdu, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pašalinama iš kaltinimo.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Už BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos tokios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

V. P. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, dėl nusikalstamos veikos sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai.

Pašalinus iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių, taip pat ir lengvinančių aplinkybių nėra.

V. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (b. l. 52 – 55), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 44 - 51), dirba (b. l. 43), psichiatro ir priklausomybių ligų centro įskaitoje neregistruotas (b. l. 41). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.

BK 48 str. 4 d. numato, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismo skiriami įpareigojimai ar draudimai turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Teismas, atsižvelgdamas į veikos padarymo aplinkybes, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybės, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, skiria įpareigojimus būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai netrukdo darbui, bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 1, 5 p.).

Kadangi V. P. nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, smurtauja ne pirmą kartą, kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 67 str., 72² str.).

V. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 74 – 75, 77 - 78).

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, V. P. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2016-10-15, 05.40 val. iki 2016-10-16, 17.15 val. (2 paros) (b. l. 71 - 72).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su Bendrojo pagalbos centro pateiktais įrašais, paliekami saugoti byloje (BPK 94 str.).

Dėl garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016 m. spalio 21 d.16 pažymą Nr. NTP-7-11375 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų, šią sumą prašo priteisti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi šioje byloje gynėjo dalyvavimas pagal BPK 51 str. 9 p. buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo V. P. valios, kaltinamasis yra rusakalbis, todėl gynėjo dalyvavimas būtinas ir pagal BPK 51 str. 3 p., antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 str., 432 str.,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai netrukdo darbui, išdirbti 80 valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-10-15 05.40 val. iki 2016-10-16, 17.15 val. (2 paras).

V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino miesto apylinkės teismą.