Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-12-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-19390-984/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-05
Bylos Nr.
e2YT-19390-984/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14675-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Pareiškėjas
M.A. R.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-19390-984/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14675-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Aistei Dubietytei,dalyvaujant pareiškėjai M.A. R. ir jos atstovei R. J.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. A. R. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, valstybės įmonė „Turto bankas“, dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą įregistruoti Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės G. O. Š. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr. 1-742, pagal kurį pareiškėja po savo motinos E. R. mirties ((duomenys neskelbtini)), paveldėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad pareiškėjai 1998 m. vasario 24 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriuo ji po savo motinos E. R. mirties paveldėjo Žemės sklypą. Pareiškėja yra vienintelis E. R. vaikas. E. R. mirė būdama našlė. Žemės sklypas vis dar yra registruotas mirusios E. R. vardu. Paveldėjimo teisės liudijime yra įrašas dokumentą per tris mėnesius įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus rajono gyventojų aptarnavimo biure. Tačiau pareiškėja per nustatytą terminą privalomos paveldėjimo teisės liudijimo registracijos neatliko. Nėra kitų asmenų, kurie būtų pareiškę pretenzijas į Žemės sklypą. Pareiškėja dėl teisinio neišprusimo bei specialių žinių stokos nesuprato, jog pareiga per 3 mėnesius atlikti privalomą paveldėjimo teisės liudijimo registraciją buvo nustatyta būtent jai, o ne tretiesiems asmenims, dėl šios priežasties paveldėjimo teisės liudijimas privaloma tvarka nebuvo registruotas, o Žemės sklypo nuosavybės teisė nebuvo perregistruota pareiškėjos vardu. Pareiškėja daugiau kaip 26 metus rūpinosi Žemės sklypu, jį prižiūrėjo, mokėjo privalomus mokesčius. Ginčo dėl Žemės sklypo įregistravimo tarp pareiškėjos ir kitų asmenų nėra, todėl termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau VĮ Registrų centras priėmė nepalankų sprendimą.

Atsiliepimas

3. Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo sutiko su pareiškimu. Įstaigai nežinomos aplinkybės, kurios patvirtintų ar paneigtų faktinį pareiškimo pagrindą, tačiau jei išnagrinėjus bylą teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą, trečiasis asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.

4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo sutiko su pareiškimu. E. R. 1994 m. liepos 8 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 41-110 iš valstybės įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso E. R.. Jeigu teismas nustatys, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra svarbios pateisinti palikimo priėmimo fakto įregistravimo praleidimą, terminas turėtų būti atnaujintas.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškime pateiktus argumentus, prašė pareiškimą tenkinti.

6. Suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius ir akcinė bendrovė „Turto bankas“ teismo posėdyje nedalyvavo. Jiems procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai

7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 1998 m. vasario 24 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, reg. Nr. 1-742, kuriuo ji po savo motinos E. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) paveldėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad jis per tris mėnesius turi būti įregistruotas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus rajono gyventojų aptarnavimo biure vadovaujantis tuomet galiojusių 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 255 straipsniu ir Žemės įstatymo 14 straipsniu. Byloje nėra duomenų, kad E. R. turėjo kitų vaikų. E. R. mirė būdama našlė (VĮ Registrų centro 2022-06-14 išrašas). Žemės sklypas nuo 1994 m. liepos 8 d. iki nutarties priėmimo yra įregistruotas kaip mirusios E. R. nuosavybė. Bylos duomenimis, pareiškėja mokėjo žemės mokestį už Žemės sklypą, mokėjo tikslinius mokesčius ir nario mokestį Sodininkų bendrijai „Ramunė“, kuriai bylos duomenimis neturi įsiskolinimų (2022-06-30 pažyma). VĮ Registrų centras atmetė pareiškėjos prašymą įrašyti/pakeisti Žemės sklypo duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, nes nepateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

8. Pagal paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu galiojusį 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnį, gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Pagal to paties kodekso 149 straipsnį, Turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (operatyviojo tvarkymo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis.

9. Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnį, sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Civilinio kodekso 1.71–1.76 straipsniuose numatytos normos dėl sandorių formos reikalavimų taikomos tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti įsigaliojus šiam kodeksui, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis. Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

10. Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

11. Minėta, kad Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės G. O. Š. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, reg. Nr. 1-742, pagal kurį pareiškėja po savo motinos E. R. mirties paveldėjo Žemės sklypą, nebuvo įregistruotas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus rajono gyventojų aptarnavimo biure. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnį, paveldėjimo teisės liudijimas gali būti atnaujinamas. Minėta, kad pareiškėjos motina E. R. mirė būdama našlė, neturėjo kitų vaikų, o pareiškėja Žemės sklypą išlaikė, mokėjo visus privalomus jo mokesčius. Bylos duomenimis, pareiškėja dėl teisinio neišprusimo bei specialių žinių stokos nesuprato, jog pareiga per 3 mėnesius atlikti privalomą paveldėjimo teisės liudijimo registraciją buvo nustatyta būtent jai.

12. Atsižvelgiant į tai, į galiojančio CK 4.49 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuoja, kad įstatymo nustatytas terminas Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės G. O. Š. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr. 1-742, viešajame registre įregistruoti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujinamas, nustatant pareiškėjai naują trijų mėnesių terminą įregistruoti Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės G. O. Š. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr. 1-742, išaiškinant, jog termino eiga prasideda nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai M. A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą įregistruoti viešajame registre Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės G. O. Š. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr. 1-742, pagal kurį pareiškėja M. A. R. po savo motinos E. R. mirties ((duomenys neskelbtini)), paveldėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Naujo termino eigos pradžia laikyti šios nutarties įsiteisėjimo dieną.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė