Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

institucijos, atlikusios tyrimą, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui (toliau ir Institucijos atstovas) K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 150 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VDI teritorinio skyriaus inspektoriai 2019 m. spalio 31 d. apie 11.30 val. atliko planinį patikrinimą individualaus gyvenamojo namo statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad A. B. atlikinėjo klojinių išmontavimo darbus individualiai, tai yra vykdė veiklą siekiant gauti pelno, kuriai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir/ar neturėjo individualios veiklos pažymėjimo ir nebuvo informavęs mokesčio administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, ar įregistravęs juridinio asmens komercinei – ūkinei veiklai vykdyti, t. y. vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Teismo posėdžio metu A. B. nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolą yra gavęs, supranta, dėl ko jis surašytas. Savo kaltę pripažino, gailėjosi. Sutiko duoti paaiškinimus. Paaiškino, kad protokole nurodytu adresu išmontavo jam priklausančius klojinius. Už statybinių klojinių nuomą gavo 50 eurų. Verslo liudijimo neturėjo, kitaip savo veiklos nebuvo registravęs. Supranta ir žino teisės aktų reikalavimus dėl ūkinės – komercinės veiklos vykdymo. Šiuo metu, kai dirba išsiima verslo liudijimą. Buvo baustas administracine tvarka už analogišką pažeidimą, nuobaudą sumokėjo. Apgailestavo, prašė skirti kuo mažesnę nuobaudą (b. l. 10–11).

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. spalio 31 d. apie 11.30 val. atliko planinį patikrinimą statybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad du asmenys nedirba neturėdami verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ar kt. įregistravę savo veiklą. A. B. pripažino pažeidimą, davė paaiškinimus. Atkreipė dėmesį, kad A. B. jau yra baustas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį. Bauda sumokėta. Prašė skirti baudą sankcijos ribose (b. l. 10).

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2019 m. spalio 24 d., o baigtas 2019 m. lapkričio 4 d. Nurodyta, jog 2019 m. spalio 31 d. apie 11.30 val. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriai K. B. ir I. P. atliko planinį patikrinimą individualaus gyvenamojo namo statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad A. B. vykdė statomo individualaus gyvenamojo namo klojinių montavimo darbus individualiai, tai yra vykdė veiklą siekdamas gauti pelno (gavo 50 Eur) ir kuriai vykyti nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir/ar neturėjo individualios veiklos pažymėjimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ar įregistravęs juridinio asmens komercinei – ūkinei veiklai vykdyti, t. y. vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą. Tuo pačiu buvo nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. A. B. buvo gavęs baudą (bauda sumokėta) už tai, kad tuo pačiu adresu vykdė ūkinę komercinę veiklą neturėdamas verslo liudijimo ar įsigijęs individualios veiklos pažymos už ką jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį (b. l. 2).

2019 m. spalio 31 d. paaiškinime, A. B. nurodė, kad atlieka verslo liudijimo darbus, betonuoja. Verslo liudijimo neturi. Gailisi (b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

ANK 150 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už pakartotinį komercinės ar ūkinės veiklos pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė – nukreipianti į kitus teisės aktus. A. B. administracinio nusižengimo protokolu yra kaltinamas vykdęs nedeklaruotą savarankišką veiklą, neturėdamas verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo ir neinformavęs apie pradėtą vykdyti individualią veiklą mokesčių administratoriaus ir tokiu būdu kaltinamas pažeidęs – Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnį. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad nedeklaruota savarankiška veikla yra fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo: 1) neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka; 2) įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka; Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį, numatantį, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą. Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, numatantį, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka; VMI prie FM viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto nuostatas, kuris numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, privalo savo deklaruotos gyvenamosios vietos AVMI pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0792 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 (Žin., 2005, Nr. 46-1537; 2007, Nr. 81-3356, toliau – FR0792 formos prašymas). Kartu su FR0792 formos prašymu pateikti laisvos formos prašymą išduoti FR0468 formos nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą (toliau – FR0468 formos pažyma).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės neneigė, padarytą nusižengimą pripažino. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. kaltė įrodyta, ne tik jo prisipažinimu (b. l. 1, 3, 10–11), bet ir kitais byloje surinktais įrodymais: administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos aplinkybės, nelegalaus darbo tyrimo aktas bei pateiktas A. B. paaiškinimas. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad A. B. jau buvo baustas už ANK 150 straipsnyje reglamntuoto pažeidimo padarymą. A. B. veika atitinka ANK 105 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, nes jis padarė pakartotinį komercinės ar ūkinės veiklos pažeidimą.

A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas A. B. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika), kaltės formą (administracinis nusižengimas padarytas tyčia), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Sodros informacinės sistemos duomenimis A. B. verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą, draudiminis laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d., nors posėdžio metu teigė, kad nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 9). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteistas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis baustas administracine tvarka, bauda sumokėta (b. l. 6).

A. B. už administracinio nusižengimo padarymą skirtina minimali bauda, nustatyta ANK 150 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 100 Eur

(vieno tūkstančio vieno šimto) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19107638710.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.