Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties A. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos A. K. (toliau – A. K.) atžvilgiu pagal pareiškėjo D. K. (toliau – D. K.) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. D. K. atskirasis skundas netenkinamas.

7. Nagrinėjamos bylos dalykas – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. K. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

8. ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai) (ANK 621 straipsnis), todėl įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas A. K. atžvilgiu, o D. K. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, darytina išvada, jog teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, tinkamai taikė ANK nuostatas.

9. Savo skunde D. K. nurodo, jog jo žmona A. K. melagingai išvietė policijos pareigūnus dėl ko pareiškėjas prašė pradėti tyrimą, tačiau administracinio nusižengimo tyrimas visiškai nebuvo atliktas, o nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas iš karto sekančią dieną po įvykio.

10. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 591 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Iš bylos duomenų matyti, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja Rūta Barniškienė, įvertinusi visas aplinkybes ir nustačiusi, kad A. K. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymių, priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, D. K. skundo argumentai, jog administracinio nusižengimo tyrimas nagrinėjamu atveju buvo atliktas neišsamiai, neatlikus visų prašomų tyrimo veiksmų bei nesurinkus tyrimui reikšmingų duomenų, atmestini. Pažymėtina, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Administracinio nusižengimo tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, vertinant byloje esančius duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti, jog nėra padarytas administracinis nusižengimas.

11. D. K. skunde nurodo, jog tyrėja ir teismas neatliko jokių veiksmų, kad realiai ir veiksmingai būtų apgintos jo teisės, išaiškintos galimai padaryto pažeidimo aplinkybės ir ištaisytos esminę reikšmę turinčių klaidingų aplinkybių nurodymas nutarime. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime nurodyta klaidinga aplinkybė, esą D. K. į policijos komisariatą buvo pristatytas ne iš viešosios vietos, o iš buto, nekeičia tos aplinkybės, jog nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, o D. K. nėra nukentėjęs asmuo.

12. D. K. nurodo, jog dėl A. K. veiksmų jis patyrė žalą, dėl ko turi būti pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ANK nuostatas dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje ir tinkamai jas pritaikęs, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

10.1 ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. D. K. teigia, jog A. K. apšmeižė jį institucijų pareigūnams, dėl ko pareiškėjas patyrė gėdą ir pažeminimą, prarado reputaciją draugų tarpe, jam pablogėjo sveikata. ANK 493 straipsnyje 2 dalyje nurodyta jog administracinę atsakomybę užtraukia priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ar kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, todėl būtina pažymėti, jog net ir pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, D. K. negalėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes remiantis minėto straipsnio nuostatomis, nukentėjusiuoju negali būti laikomas fizinis asmuo.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. K. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.