Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Z. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. Z. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad laukus turėjo sutvarkyti pagal įbraižytus plotus.

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Agentūrai 2015 m. gegužės 20 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką, kurioje deklaravo šiuos plotus: 100,66 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 100,66 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“.

NMA Kontrolės departamento Telšių patikrų vietoje skyriaus vyriausiasis specialistas 2015 m. gruodžio atliko 2015 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje (toliau – Patikra vietoje), kurios metu nustatė, kad: dalis (3,80 ha) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1, kuriame deklaruotas 85,87 ha (DGP) (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau) plotas (toliau – Laukas Nr. 1), nenušienauta / nenuganyta iki nustatyto termino; dalis (0,77 ha) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)esančio lauko Nr. 1, kuriame deklaruotas 2,85 ha (DGP) (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau) plotas (toliau – Laukas Nr. 2), nenušienauta / nenuganyta iki nustatyto termino; visas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,19 ha (DGP) (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau) plotas (toliau – Laukas Nr. 3), nenušienautas / nenuganytas iki nustatyto termino.

Atsakovė 2016 m. sausio 5 d. pranešimu apie Patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėją informavo, prie kurio buvo pridėta Patikros vietoje ataskaitą.

Agentūroje 2016 m. vasario 15 d. gautas pareiškėjos 2016 m. vasario 15 d. prašymas peržiūrėti 2015 m. Paraišką ir netaikyti sankcijų už Lauką Nr. 1 ir Lauką Nr. 2, nurodė, kad Lauke Nr. 2 buvo neteisingai įbraižytos deklaruojamo lauko ribos. Pareiškėja pateikė ir 2015 m. spalio 22 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijos raštą Nr. P-96 (toliau – Seniūnijos raštas) ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą.

NMA 2016 m. kovo 14 d. raštu informavo pareiškėją, kad nepateikta duomenų, pagrindžiančių nurodytų faktinių aplinkybių, neleidžiančių vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, objektyvų egzistavimą nurodytu laikotarpiu jos deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotuose, todėl 2015 m. Paraiškai bus pritaikytos atitinkamos teisės aktuose nustatytos sankcijos pagal Patikros metu nustatytus pažeidimus KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukui Nr. 1 dėl prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymo, o KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 bus vertinamas pakartotinai, atsižvelgus į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą.

Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. BR6-9553 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ bei 2016 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. BR6-11640 „Dėl Jums adresuoto laiško persiuntimo ir dalies skolos išskaičiavimo“ buvo informuota.

Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka. LVAT, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinat ir taikant teisės aktus, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (žr., pvz., LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008.

Taisyklių (2015 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 3D-587 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 23 d.) 23.1 punkte nustatyta, kad pareiškėjai, kurių einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG/ha (vertinamas visų deklaruojamų ganyklų arba pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų, danielių, dėmėtųjų elnių, tauriųjų elnių, bizonų, stumbrų) santykis), ganyklas arba pievas (klasifikatoriaus kodai GPŽ ir DGP) privalo nušienauti bent 1 kartą per metus arba visiškai nuganyti iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Ganyklų arba pievų šienavimas (ganymas) atliekamas vadovaujantis šiais principais: nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko; supresuota; šienas sudėtas į kūgius) iki nustatytųjų šienavimo terminų (24.1 punktas); visiškai nuganytas laukas visas turi būti geros agrarinės būklės, t. y. visi lauko plotai turi būti nuganyti, žolė nuėsta, o ūkinių gyvūnų nenuganyti plotai – nušienauti vadovaujantis 24.1 punkte nurodyta tvarka; jeigu nustatoma, kad pareiškėjo, neatsižvelgiant į tai, ar pareiškėjas laiko ūkinius gyvūnus ar jų nelaiko, deklaruojamas laukas visas arba jo dalis visiškai nuganyta, o kita dalis lauko nušienauta vadovaujantis Taisyklių 24.1 punkte nustatyta tvarka, tai laikoma reikalavimų atitikimu (24.2 punktas); pareiškėjams, kurių bendras tinkamų paramai ganyklų arba pievų plotas sudaro ne daugiau kaip 10 proc. bendro paramai tiesioginėmis išmokomis tinkamo ploto ir (arba) kurių einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG/ha (vertinamas visų deklaruojamų ganyklų arba pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų, danielių, dėmėtųjų elnių, tauriųjų elnių, bizonų, stumbrų) santykis), siekiant sutvarkyti tuos laukų plotus, galima atlikti žaliosios masės susmulkinimą ir tolygų paskleidimą. Pareiškėjams, kurie numatytuoju laikotarpiu laikė tinkamą kiekį ūkinių gyvūnų (0,3 SG/ha), tačiau, kurių bendras tinkamų paramai ganyklų arba pievų plotas sudaro daugiau nei 10 proc. bendro paramai tiesioginėmis išmokomis tinkamo ploto, taikant šį lauko priežiūros būdą yra būtini gyvulių buvimo lauke požymiai – ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan., t. y. neganomi laukai turi būti tvarkomi vadovaujantis taisyklių 24.1 papunktyje nustatytąja tvarka (24.3 punktas). Siekiant įsitikinti 23.1 punkte nurodytų įsipareigojimų vykdymu, pareiškėjo deklaruojamų laukų patikros atliekamos konkretaus deklaruoto lauko mastu, t. y. vertinama, ar numatytas lauko priežiūros būdas taikomas visam laukui, t. y. jei plotas, kuriame nustatomas neatitikimas, sudaro daugiau nei 1 ha arba daugiau nei 10 proc. viso lauko ploto, laikoma, kad visas laukas neatitinka įsipareigojimo (25 punktas). Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas (89 punktas). Pareiškėjams, nesilaikantiems Taisyklių III skyriuje nurodytų įsipareigojimų, parama už netinkamą paramai plotą (lauką su nustatytu pažeidimu) nemokama ar jau išmokėta paramos suma susigrąžinama, jeigu: nesilaikoma taisyklių 23.1 punkte nurodytų šienavimo (ganymo) terminų (93.1 punktas); ganyklų arba pievų priežiūra vykdoma nesilaikant Taisyklių 24 punkte nurodytos tvarkos arba tokia priežiūra nėra vykdoma (93.4 punktas).

Taigi, iš minėtų Taisyklių nuostatų matyti, kad tiesioginės išmokos už 2015 m. paraiškose klasifikatoriaus kodais GPŽ ir DGP deklaruotas ganyklas ir pievas pareiškėjams, tais atvejais, kai ganyklos ir pievos yra šienaujamos, nupjauta žolė turi būti sutvarkyta, ją išvežant iš lauko, supresuojant arba šieną sudedant į kūgius iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. Nustačius minėtų ganyklų (pievų) šienavimo ir (ar) ganymo reikalavimų nesilaikymo atvejus, parama už netinkamą paramai plotą nemokama, o jau išmokėta paramos suma susigrąžinama. Akcentuotina, kad jei plotas, kuriame nustatomas neatitikimas, sudaro daugiau nei 1 ha arba daugiau nei 10 proc. viso lauko, kuriame jis nustatomas, ploto, laikoma, kad visas laukas neatitinka įsipareigojimo, t. y. yra netinkamas paramai gauti.

Atsakovė atliktos patikros metu 2015 m. gruodžio 3 d. nustatė, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame pareiškėja deklaravo 2,85 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau) plotą, rastas nenušienautas 0,77 ha plotas, lauko plotas pažeistas daugiau nei 10 proc. (0,77 ha / 2.85 ha x 100 proc. = 27,02 proc.) ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame pareiškėja deklaravo 0,19 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau) plotą, rastas nenušienautas 0,19 ha plotas, lauko plotas pažeistas daugiau nei 10 proc. (0,19 ha / 0,19 ha x 100 proc. = 100 proc.), o KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame pareiškėja deklaravo 85,87 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau) plotą (tinkamas paramai 85,54 ha plotas), rastas nenušienautas 3,80 ha plotas, t. y. lauko plotas pažeistas daugiau nei 1 ha. Pateiktos fotonuotraukos darytos 2015 m. gruodžio 3 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams. Iš pateiktų fotonuotraukų daryti vienareikšmės išvados, kad minėti laukai iki nustatyto termino nebuvo nušienauti, nėra galimybių. Visgi, patikra laukų, praėjus ganai ilgam laiko tarpui, negali būti laikoma tinkamai Agentūros įgyvendintu jai priskirtų pareigų atlikimu.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3157-624/2016).

Pagal Taisyklių 73.6 punktą, patikras vietoje, kurių metu vertina, ar pareiškėjai laikosi paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, atlieka Agentūra, taigi būtent jai kyla pareiga tokių patikrų metu nustatytus neatitikimus užfiksuoti tinkamai, kad vėliau jais remiantis būtų galima pritaikyti pažeidimo pobūdį bei mastą atitinkančias sankcijas. Pareiga pagrįsti taikomas poveikio priemones Agentūrai kyla ir iš VAĮ 8 straipsnio 1 dalies normos. Įvertinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai taikoma išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija. Visgi, Agentūra objektyviai nustatytais faktais nepagrindė, kad laukai iki 2015 m. liepos 15 d. neatitiko Taisyklių 23.1 ir 24.3 punktų reikalavimų.

Taigi, esant abejonių dėl atliktos patikros metu nustatytų Taisyklių pažeidimų dėl nušienavimo fakto, praėjus nuo vėliausio nušienavimo termino daugiau nei trims mėnesiams, savaime pateikti duomenys negali būti vertinami kaip vienareikšmiškai pagrindžiantys atsakovės nustatytus pažeidimus. Visi neaiškumai vertinamai pareiškėjos naudai. Nėra jokių galimybių atlikti iš naujo patikrą nušienavimo faktui nustatyti.

Teismo vertinimu, reikšmingi ir pareiškėjos pateikti duomenys, kuriais ji grindžia aplinkybę, jog nušienavo plotus, t. y. pateikta 2015 m. birželio 17 d. paslaugų teikimo sutartis, kuria ūkininkas įsipareigojo atlikti pievos smulkinimo darbus iki 2015 m. liepos 1 d. bei Joniškio seniūnijos 2015 m. spalio 22 d. pažymą, kad ji seniūnijoje turi žemės ir šienauja žolę. Teismas pažymi, kad pateiktų dokumentų tikrumu nėra pagrindo abejoti, jie yra sudaryti iki patikros, apie kurią pareiškėja nebuvo informuota, atlikimo. Pareiškėja yra ūkininkė, todėl teismas neturi pagrindo netikėti, kad šienavimo darbai buvo atlikti pagal jos pateiktus duomenis vėliausiai iki liepos 1 d. ir dar daugiau kyla abejonių dėl nenušienavimo fakto, kadangi faktiškai net penki mėnesiai praėjo iki atliktos patikros momento. Keliamas reikalavimas nušienauti žolę vieną kartą. Akivaizdu, kad jokia pakartotinė patikra laukuose negali būti atlikta, buvo vertinta 2015 m. paraiška ir laukų būklė 2015 m. Tai, kad atsakovė neatliko patikros anksčiau nei 2015 m. gruodžio mėn., yra jos pačios neveikimas ir netinkamas pareigų įgyvendinimas. Kadangi patikra yra tas duomuo, kuriuo ir grindžiami nustatyti pažeidimai, tai patikra turi būti atlikta tokiu metu, kai akivaizdu, kad nušienavimo faktas buvo (arba ne), o ne po 5 mėnesių laikotarpio, ir patikros rezultatai turi būti tikslūs ir išsamūs bei nekelti abejonių. Pateikti atsakovės duomenys kelia abejonių ir šios abejonės negali būti pašalintos, todėl visi nustatyti neaiškumai vertintini būtent pareiškėjos naudai.

Be to, pažymėtina ir tai, kad vertinant su visų pareiškėjos deklaruotų laukų plotu 100,66 ha, buvo nustatyti netinkamo nušienavimo pažeidimo faktas iš viso tik 4,76 ha plote. Todėl šiuo aspektu sutiktina su pareiškėja, kad kyla ir taikytinos sankcijos proporcingumo klausimas.

Be to, LVAT savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs (pavyzdžiui, bylos Nr. A822-134/2011, A444-3076/2011), jog Agentūra, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 p.), privalo surinkti tokius duomenis, kurie aiškiai bei neprieštaringai patvirtintų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais.

Kaip minėta, šioje byloje Agentūra netinkamai atliko patikrą, jos duomenys abejotini, todėl teismo vertinimu, vertindama pareiškėjos 2015 m. paraišką paramai gauti, pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti ginčijamo sprendimo pagrįstumą ir nepagrindė sprendimo objektyviai nustatytais faktais.

Pasisakydama dėl atsakovo veiksmų, teisėjų kolegija pažymi, jog viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Teisėjų kolegija pabrėžia būtinybę viešojo administravimo subjektui, net ir turint pažeidimus patvirtinančių įrodymų, laikytis gero administravimo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą), ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (41 str.) įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą, kuris, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą bei asmens teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, teisę būti išklausytam prieš priimant asmens atžvilgiu neigiamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

Nagrinėjamu atveju atsakovė neužtikrino ir gero administravimo principo tinkamo įgyvendinimo – t. y. 2015 m. gruodžio 3 d. Patikros ataskaitoje nustatęs tam tikras aplinkybes, šias aplinkybes, kaip pažeidimą, įvertino bei sankciją pritaikė Sprendimu, t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams Taigi, ši aplinkybė taip pat patvirtina atsakovė netinkamą pareigų atlikimą, administruojant paraiškas, t. y. gero administravimo principo įgyvendiną.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas.

Be to, pareiškėjos prašymas kreiptis į LVAT dėl norminio teisės akto ištyrimo, atsižvelgus į anksčiau teismo išdėstytas aplinkybes, netenkintinas, nenustačius teisinių prielaidų nagrinėjamu atveju kreiptis dėl Taisyklių 25 punkto teisėtumo ištyrimo. Šioje situacijoje teismui nekilo abejonių dėl minėto akto teisėtumo.

Pareiškėja prašo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pateikė duomenis, kad pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. išrašytą sąskaitą advokatui sumokėjo 1 200 Eur. Pareiškėją byloje atstovavo advokatas Česlovas Dainius Kazlauskas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taikytinas darbo užmokesčio dydis, galiojęs teiktinų teisinių paslaugų metu, kadangi skundas surašytas 2019 m. vasario 7 d., tai taikytini 2018 m. III ketvirtį Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai – 935,70 Eur, pateikti rašytiniai paaiškinimai 2019 m. rugsėjo 10 d. bei atstovavo pareiškėją vykusiame teismo posėdyje, tai taikytini 2019 I ketvirtį galioję dydžiai – 1 262,7 Eur.

Taigi, pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistina. Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių galėtų būti mažinama priteistina suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. Z. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. SPI-6041 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Priteisti pareiškėjai I. Z. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.