- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-18
- Bylos Nr.
- I-3354-764/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01295-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad buvo laikomas perpildytose kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktų nustatyto minimalaus 3,6 kv. m. ploto tenkančio vienam asmeniui. Pareiškėjas teigia, kad dėl mažo patalpos ploto, didelio jame žmonių skaičiaus ir išdėstytų baldų, kameroje nebuvo galimybės laisvai judėti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl šių aplinkybių patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, pasidarė irzlus ir sutriko miego kokybė. Pareiškėjas pažymi, kad dėl perpildytų kamerų buvo pažeistas jo asmeninis privatumas, nes sanitarinis mazgas buvo atitvertas nedidele sienele, todėl buvo patiriamas nuolatinis pažeminimas ir gėda.
Pareiškėjas, remdamasis skunde išdėstytais argumentais, prašo iš atsakovės atstovo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimo argumentais su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. ir atkreipia Teismo dėmesį, kad nemažą laiko tarpą pareiškėjo įstaigoje nebuvo, nes pareiškėjas buvo perkeliamas į kitas kalinimo įstaigas ir pažymi, jog įstaiga stengiasi kiek įmanoma sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, suteikdama galimybę kalinimo įstaigoje naudotis pasivaikščiojimų kiemelyje, įrengta kabeline televizija, koplyčia, biblioteka ir kita.
Atsiliepime Lukiškių TI-K teigia, kad kamerose įrengtas sanitarinis mazgas pagal higienos normas yra atskirtas nuo likusio kameros ploto 1,5 m. aukščio sienele ir toks sienelės įrengimas atitinka teisės aktuose nustatytus higienos reikalvimus.
Lukiškių TI-K atsiliepime teigia, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, pareiškėjo nurodyti nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir ne konkretūs bei pažymi, kad privatumo, judėjimo laisvės apribojimai ir su jais susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.
Lukiškių TI-K pateiktame atsiliepime taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo patirtų išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad patyrė dokumentinės medžiagos parengimo išlaidas. Atsakovės atstovas nurodo, kad parengė 170 A4 formato lapų. Vienos lapo kopijos kaina yra 0,06 Eur, todėl Lukiškių TI-K prašo iš pareiškėjo priteisti 10,20 Eur.
Lukiškių TI-K, remdamasis atsiliepime išdėstytų argumentų visuma, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. gegužės 19 d.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikoma: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus ploto vienam asmeniui ir sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendros patalpos.
Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. gegužės 19 d.) pareiškėjas iš viso 36 paras buvo patalpintas pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą (3,6 kv. m.), tenkantį vienam asmeniui, reikalavimus.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko, patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju, viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas buvo įrengtas bendrojoje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nors teisės aktai numato galimą sanitarinio mazgo atskyrimą 1,5 m. tvorele, tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016 m. sausio 21 d. nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016 m. gegužė 10 d. nutartis Nr. A-986-756/2016).
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu Lukiškių TI-K, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiškėjo teigimu, būtų pagrindas neturtinei žalai priteisti. Tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas dalį laiko kalėjo kamerose, kurios galimai neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų, taip pat sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo bendro kameros ploto, o tai galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, o atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (atsakovės atstovas šių aplinkybių nepaneigė).
Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau pareiškėjo nurodyta suma yra per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, ir tai, kad kalint teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis būtų padarytas negrįžtamas poveikis pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrindžiamas neturtinės žalos atlyginimas, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais. Įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir atsižvelgiant į tai, kad dalį laikotarpio pareiškėjas kamerose kalėjo vienas, taip pat buvo gabenamas į kitas kalinimo įstaigas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 330 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko 3,6 kv. m. ploto vienam asmeniui ir sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas tinkamai nuo bendro kameros ploto.
Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti 10,20 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų dėl dokumentinės medžiagos parengimo.
Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydama teismo nutartį, kurią sudaro iš viso – 170 A4 formato lapų. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 170 x 0,06, t. y. 10,20 Eur. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl pagrindo atlyginti atsakovės atstovo patirtas išlaidas nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo D. B. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti D. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.