Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2016 m. lapkričio 7 d., apie 07.12 val., ties Ozo g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, jo automobiliui pariedėjus atgal atsitrenkė į automobilį Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį apgadino.

Šiais veiksmais M. V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. V. buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis 2016 m. lapkričio 7 d., apie 07.12 val., ties Ozo g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs į automobilį Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį apgadinęs iš eismo įvykio pasišalino, t. y. jis buvo kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu M. V. nurodė, jog prisipažįsta, kad kliudė kitą automobilį, tačiau apie šį faktą sužinojo tik tuomet, kai vaizdo medžiagoje pamatė, kaip automobilis parieda atgal. Tą dieną vežė anūką į mokyklą, buvo automobilių spūstis, nepajuto, kad važiavo atgal ir kliudė kitą automobilį. Ant jo automobilio jokių žymių nebuvo. Negirdėjo jokio garso, stuktelėjimo nepajuto. Jeigu kontaktas tarp automobilių ir buvo, tai jis greičiausiai buvo labai nestiprus. Negirdėjo, kaip kitas automobilis signalizavo, gal muzika grojo, gal su anūku kalbėjo.

Tyrimo metu M. V. paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 7 d., apie 07.30 val., važiavo Ozo g. automobiliu Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) Vaizdo įraše matosi, kaip jo automobilis parieda atgal, tačiau jokio kontakto nepajuto, nematė, kad būtų ką kliudęs. (b. l. 12)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. lapkričio 7 d. 07.23 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog į pranešėjo automobilį Honda, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis ir pasišalino. Pranešėjas turi vaizdo registratorių, kuriame matyti, koks automobilis įvažiavo. (b. l. 4)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 7 d., apie 07.45 val., buvo gautas pranešimas, kad Ozo g. 4, Vilniuje, įvyko eismo įvykis. Nuvykus į nurodytą vietą buvo rastas automobilis Honda, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. J., kuris paaiškino, kad Ozo g. važiavo automobiliu, stovėjo automobilių spūstyje ties Ozo g. 4. Automobilis Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) stovėjęs priekyje, pajudėjo atgal ir atsitrenkė į jo automobilį. Po smūgio automobilio Volvo vairuotojas nesustojo, nuvažiavo Ozo g. link Kalvarijų g. A. J. pateikė vaizdo registratoriaus įrašą, kuriame užfiksuotas eismo įvykis. Automobilio Honda apgadinimo aukštis 0,51 m. (b. l. 3)

Eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės bei automobiliui Honda, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai. (b. l. 6)

Iš A. J. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 7 d., apie 07.14 val., vairavo automobilį Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) Važiavo Ozo g. link Kareivų g. Buvo rūkas ir šlapia, tamsu. Jis stovėjo trečioje eismo juostoje, į jį atbulas pradėjo riedėti automobilis Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) A. J. naudojo garso signalą, bet automobilio vairuotojas nereagavo, atsitrenkė į jo automobilio priekį ir nuvažiavo. Po įvykio buvo apgadintas jo automobilio priekinis bamperis. Eismo įvykis buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi. (b. l. 8)

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti automobiliai Honda, v. n. (duomenys neskelbtini) Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobiliui Honda yra apgadintas priekinis bamperis, automobiliui Volvo apgadintas galinis bamperis. Apgadinimai ant automobilio Honda galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu Volvo. (b. l. 13-14)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip A. J. važiuoja Ozo g. link Kalvarijų g. Jo automobilis sustoja susidarius automobilių spūsčiai. Priešais A. J. automobilį stovi automobilis Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) Po kurio laiko automobilis Volvo pradeda riedėti atgal link A. J. vairuojamo automobilio, A. J. naudoja garso signalą, tačiau Volvo vairuotojas nereaguoja. Automobilis Volvo atsitrenkia į A. J. automobilio priekį, nuo smūgio automobilis Volvo sujuda. Automobilio Volvo vairuotojas nesustojęs nuvažiuoja toliau link Kalvarijų g. (b. l. 7)

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, konstatuoja, kad M. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pasitvirtino visiškai.

M. V. pripažino, jog 2016 m. lapkričio 7 d., apie 07.12 val., būtent jis ties Ozo g. 4, Vilniuje, vairavo automobilį Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) Faktą, jog M. V. vairuotas automobilis paminėtu laiku buvo nurodytoje įvykio vietoje, patvirtina ataskaitų žiūryklėje, A. J. paaiškinime užfiksuoti duomenys bei byloje esantis vaizdo įrašas. Faktą, jog M. V. vairuotas automobilis pariedėjo atgal ir atsitrenkė į automobilį Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas bei A. J. paaiškinime užfiksuoti duomenys. Byloje esančiame vaizdo įraše, A. J. paaiškinime, eismo įvykio vietos schemoje, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog M. V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl jis baustinas.

M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pažeidimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į kitam automobiliui padarytų apgadinimų mastą, pažeidimo padarymo vietą bei laiką. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad M. V. anksčiau yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, M. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra skirtina administracinė nuobauda – bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus. Čia pabrėžtina, jog baudžiant asmenį pagal aptariamą normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos buvo pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės (ar dėl kitų motyvų), pasišalino iš įvykio vietos.

M. V. viso proceso metu teigė, jog jis nepajuto, kad, vairuodamas automobilį, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino. Teisme M. V. tvirtino, jog jis nepajuto, kad jo automobilis rieda atgal, kontakto tarp automobilių nepajuto, negirdėjo, jog kitas automobilis jam signalizavo. Teismo įsitikinimu, byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie paneigtų tokius M. V. teiginius.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip M. V. vairuojamas automobilis pradeda judėti atgal, A. J. signalizuoja garso signalu, tačiau M. V. automobilis vis tiek juda atgal, kol atsitrenkia į A. J. automobilį. M. V. automobilis po kontakto šie tiek pajuda į priekį, akimirkai sustoja ir nuvažiuoja į priekį. Tuo metu, kai M. V. automobilis nuvažiuoja į priekį jam yra signalizuojama garsiniu signalu. Teismas konstatuoja, jog įvertinus pakankamai garbų M. V. amžių, kontakto tarp automobilių pobūdį (teismo vertinimu šis kontaktas buvo pakankamai nežymus), iš tikrųjų visiškai tikėtina, jog M. V. galėjo nepajusti, kad kliudė kitą automobilį bei galėjo nesuprasti, jog dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Aplinkybė, kad kito automobilio vairuotojas M. V. signalizavo garo signalu, tačiau jo automobilis vis tiek riedėjo atgal, tik patvirtina, kad M. V. galėjo tokio signalo ir negirdėti. Tuo metu, kai M. V. automobilis važiavo iš eismo įvykio vietos, jam buvo signalizuojama pakankamai intensyviai, tačiau įvertinus tai, jog visas įvykis vyko automobilių spūsties metu, visiškai tikėtina, kad M. V., net ir girdėdamas garsinį signalą, galėjo nesuprasti, jog signalizuojama būtent jam. Čia pastebėtina, jog M. V. iš esmės iš karto po kontakto tarp automobilių iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šis faktas dar kartą leidžia manyti, jog jis nesuprato, kad pakliuvo į eismo įvykį ir turi pasilikti šio įvykio vietoje. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ant M. V. automobilio galo nesimato jokių žymesnių apgadinimų, ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog kontaktas tarp automobilių nebuvo žymus.

Esant aptartoms aplinkybėms, nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad M. V. suvokė ar turėjo suvokti, jog jis pakliuvo į eismo įvykį, iš kurio neturi teisės pasišalinti, tuo pačiu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nebuvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nutrauktina, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 250, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą.

M. V. administracinę bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16063545202.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.