- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-232-361/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pran.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- S. P.
- Advokatai
- Galina Korabliova
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. P. paskirta laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką nuspręsta įskaityti S. P. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. (dvi laisvės atėmimo dienas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. P. nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent už tai, kad jis 2020 m. gegužės 16 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasipriešino (duomenys neskelbtini) tyrėjui T. R., tuo metu užtikrinančiam saugų eismą bei viešąją tvarką. Šiam pareigūnui atvykus pagal gautą iškvietimą dėl namuose esančio nepageidaujamo asmens, sulaikant ir pasodinus jį į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, S. P. pavartojo fizinį smurtą, t. y. spyrė vieną kartą T. R. į koją, tačiau smūgio T. R. išvengė, įžeidinėjo policijos pareigūną, o pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, jų nevykdė, kumščiu sudavė du smūgius T. R. į veidą, iš kurių kliuvo vienas, po to sudavė vieną kartą delnu T. R. į veidą. Tokiais veiksmais S. P. pasipriešino policijos pareigūnui T. R., tuo metu atliekančiam jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo ir reagavimo į įvykius funkcijas, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Šalies argumentai
2. Apeliantas skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį – neskirti laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, jog yra invalidas ir tai jis buvo išprovokuotas netinkamai elgtis bei sumuštas pareigūno T. R.. Visa tai yra užfiksuota vaizdo įraše, tačiau įrašo kopija yra akivaizdžiai suklastota, todėl neužfiksuotas jo sumušimas. Prideda prie skundo medikų išvadą, kurioje nurodyta, jog apeliantas serga, yra neprognozuojamas.
3. Teismo posėdyje gynėja prašė bausmę švelninti, prokurorė – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes bei veikos kvalifikaciją. Mano, kad paskirta bausmė yra per griežta, nes elgtis netinkamai apeliantas buvo išprovokuotas pareigūno T. R. ir pats pastarojo buvo sumuštas.
5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, patikrinusi skunde akcentuojamų, policijos darytų vaizdo ir garso įrašų turinį, konstatuoja, kad priešingai nei teigia apeliantas, jokių šių įrašų suklastojimo požymių tikrai nėra. Diske esantys įrašai padaryti tarnybinio automobilio vaizdo kamera bei ekipaže dirbusių pareigūnų T. R. ir L. J. vaizdo fiksavimo priemonėmis, dera tarpusavyje. Pareigūnų elgesys bute, laiptinėje ir įsodinant S. P. į tarnybinį automobilį, apelianto pasipriešinimo veiksmai, atlikti sodinant jį į tarnybinį automobilį ir šių visų veiksmų atlikimo laikas yra nuosekliai užfiksuotas šiuose įrašuose, be jokių trikdžių, vaizdų ar garsų (iš)karpymų ir pan. Be to, įrašuose aiškiai girdimi nenutrūkstantys pareigūnų ir S. P. tarpusavio pokalbiai bei aiškiai užfiksuota, kaip S. P. prieš pareigūną T. R. atlieka fizinio pasipriešinimo veiksmus – suduoda vieną kartą kumščiu ir vieną kartą delnu į veidą pareigūnui.
6. Taigi aptartuose įrašuose užfiksuotos aplinkybės ir kartu apylinkės teismo posėdyje ištirtų faktinių duomenų visuma – nukentėjusiojo T. R. parodymai (b. l. 26–27), liudytojos L. J. parodymai (b. l. 53–54), tarnybinis pranešimas (b. l. 1–3), vaizdo įrašo apžiūros protokolas (b. l. 13–14), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada G 826/2020 (03) (b. l. 45) leidžia įsitikinti tuo, jog teismas teisingai kvalifikavo S. P. veiksmus pagal BK 286 straipsnį. S. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad panaudoja fizinį smurtą prieš pareigūną ir tokiais veiksmais gali sukelti jam nežymų sveikatos sutrikdymą, numatė tokios nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Apylinkės teismas padarė faktines įvykio situacijos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog S. P., pavartodamas fizinį smurtą, t. y. vieną kartą kumščiu ir vieną kartą delnu į veidą sudavė tyrėjui T. R.. Toks S. P. pasipriešinimas sukėlė fizinio pobūdžio pasekmes – padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą pareigūnui T. R..
7. Priešingai nei teigia apeliantas ir jo gynėja, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl apeliantui skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio. S. P. paskirta bausmė yra teisinga. Teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nenustatyta. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
8. BK 286 straipsnio sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu teismas, individualizuodamas bausmę, pagrįstai nustatė S. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 9, 13 punktai). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. P. jau kitą dieną po jo paleidimo iš pataisos namų padarė aktualų nesunkų nusikaltimą, yra teisiamas 16 kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nevedęs, turi pagrindinį išsilavinimą, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog S. P. yra linkęs nusikalsti asmuo, o ankstesnės bausmės (baudos, arešto, laisvės atėmimo) nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl bausmės tikslai veiksmingiausiai bus užtikrinti paskyrus jam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
9. Akivaizdu, jog S. P. nekeitė jam įprasto nusikalstamo gyvenimo būdo ir jo socialinis pavojingumas nesumažėjo, todėl apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, beje, savo dydžiu netgi mažesnė už sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį, tikrai nėra per griežta arba neteisinga. Be to, teismui pagrįstai pritaikius BK 64¹ straipsnyje nustatytą procesinę taisyklę, galutinė bausmė jam dar sumažėjo vienu trečdaliu. Pagrindo lūkesčiams, jog tokios bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, apylinkės teismui pagrįstai neatsirado. Pavojinga apelianto asmenybė, pavojingos jo anksčiau padarytos veikos ir galiausiai naujai padaryta nusikalstama veika nepalieka galimybių taikyti BK 75 straipsnyje reglamentuoto bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Iš ankstesnio nusikalstamo elgesio apeliantas jokių teigiamų išvadų nepadarė.
10. Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimą apeliantui teisinio pagrindo nėra, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas apeliantui gali būti paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės ir be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nesikeis. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo skirtos bausmės vykdymą atidėti ar juolab skirtą bausmę dar labiau švelninti. Su skundu apelianto pateikti duomenys, jog jis turi psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, galvos smegenų pažeidimo, serga epilepsija, nesudaro pagrindo manyti, jog dėl to kils objektyvios kliūtys atlikti paskirtą bausmę. Pataisos namuose yra užtikrinamas tokios pačios kokybės ir lygio nemokamas gydymas, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims. Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta ir apygardos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl apelianto skundas atmetamas, o apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti.