- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- 1-232-1040/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32636-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Vaišvilienė
- Kaltinamasis
- D. U.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Utenoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) teistas 1) 2014-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį nutrauktas BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu; 2) 2015-05-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams; 3) 2015-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 55 MGL (2071, 30 eurų) dydžio bauda,
kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. U. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
2017 m. birželio 29 d., apie 13.10 val., Ukmergės rajone, kelyje A2 Vilnius - Panevėžys, 64 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo (duomenys neskelbtini) vardu registruotą automobilį „KIA Carens“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,74 promilės etilo alkoholio, kas yra daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. U. parodė, kad su jam pareikštu kaltinimu jis sutinka visiškai ir gailisi. Iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. kad jis automobilį „KIA Carens“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis 2017-06-28 buvo išsinuomojęs bendrovės vardu darbo reikmėms. 2017-06-29, apie 8 val., Vilniuje, Naugarduko gatvėje šį automobilį paėmė iš (duomenys neskelbtini) darbuotojo ir pats šį automobilį vairuodamas vyko į Anykščius. Supranta, kad neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, nes ši teisė jam yra atimta 3 metų laikotarpiui nuo 2015 metų. Anykščių mieste apie 12 val. kavinėje pietaudamas išgėrė apie 200 gramų degtinės ir išsinuomotu automobiliu iš Anykščių vyko į Vilnių. Buvo lietingas oras. Pamena, kad pasuko į magistralę A2. Jis negali pasakyti kaip įvyko eismo įvykis, dėl girtumo jo neatsimena. Iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus. Atsipeikėjo būdamas VšĮ Ukmergės ligoninėje, po to buvo vežamas į VšĮ Vilniaus Respublikinę ligoninę. Supranta savo atsakomybę dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti ir būdamas neblaivus (b. l. 74, 75).
Be kaltinamojo D. U. prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu patikrintais įrodymais.
Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Jo vadovaujama įmonė turi sudariusi atstovavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) kuri 2017-06-28 (duomenys neskelbtini) išnuomojo automobilį „KIA Carens“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, darbuotojas automobilį nuomotojui perdavė Vilniaus mieste. Dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio žalos atlyginimo jo vadovaujama įmonė susitarė su (duomenys neskelbtini) (b. l. 30, 31).
Iš automobilio nuomos sutarties bei priėmimo - perdavimo akto matyti, kad automobilis „KIA Carens“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-28 buvo išnuomotas (duomenys neskelbtini) Liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-06-29, apie 13 val., dirbdamas kelyje Vilnius - Panevėžys 64,7 kilometre nuo Vilniaus, ties posūkiu į Ukmergę, su kolega Jonu sėdėjo darbiniame automobilyje ir pietavo. Staiga išgirdo trenksmą, po to pamatė antrąja eismo juosta ore pro juos praskrendantį raudonos spalvos automobilį, kuris sukosi dešiniuoju šonu atsitrenkęs į kairįjį kelio atitvarą. Jis skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kvietė pagalbą. Automobilis buvo stipriai sugadintas. Už automobilio vairo sėdėjo vyriškis, kuris jam atrodė be sąmonės, bet po to matė, jog judino rankas. Į įvykio vietą atvyko greitosios pagalbos medikai ir policijos pareigūnai (b. l. 38, 39).
Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-06-29, apie 13 val., jis su kolega dirbo kelyje Vilnius - Panevėžys 64 kilometre, ties Pabaisko tiltu. Buvo lietinga diena, jie abu darbiniame automobilyje pietavo, kai išgirdo didelį trenksmą, po to pamatė, kaip antrąja eismo juosta skrenda detalės, žvyras ir automobilis, kuris vertėsi ore, po to nukrito priekiu į Ukmergės miesto pusę ir savo dešiniuoju šonu atsitrenkė į kelio atitvarą. Jis pribėgo prie vairuotojo, tikrino pulsą, matė, kad vairuotojas gyvas (b. l. 41, 42).
Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-06-29 jis automobiliu vyko iš Panevėžio į Vilnių magistrale, kur 68 kilometre, važiuodamas dideliu greičiu, jo automobilį aplenkė bordo spalvos automobilis, kurio markės jis nespėjo įsidėmėti. Tuo metu lijo lietus ir jis matė, kad automobilis vingiuoja po kelią. Matė, kaip šis automobilis atsitrenkė į smėlio krūvą, buvusią važiuojamoje kelio dalyje, pakilo į orą, vertėsi ir sustojo antroje eismo juostoje priekiu Panevėžio kryptimi. Jis apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir bėgo prie bordo spalvos automobilio „KIA Carens“ vairuotojo. Jis matė, kad vairuotojas prisisegęs saugos diržą, atrodė lyg būtų be sąmonės. Jo veidas ir kairė ranka buvo kruvini. Ant galinės sėdynės jis matė pradėtą gerti 0,2 litro talpos degtinės butelį (b. l. 52, 53).
Liudytojas T. V. - Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-06-29, apie 13.12 val., patruliuojant kartu su M. E. iš budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį kelio Vilnius - Panevėžys 71 kilometre. Įvykio vietoje, automobilyje „KIA Carens“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rado vairuotojo pusėje sėdintį vyrą - D. U., kuris vairuodamas automobilį remontuojamame kelio ruože užvažiavo ant žvyro krūvos ir apsivertė. Nuo D. U.sklido alkoholio kvapas. D. U. sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo sužalotas, todėl išvežtas į Ukmergės ligoninę greitosios pagalbos automobiliu. Įvykį matė kelio darbininkai, kurių duomenis jis užsirašė. Patikrinęs registruose išsiaiškino, jog D. U. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės (b. l. 28, 55-56).
Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir T. V. tarnybiniame pranešime (b. l. 28).
Liudytoja K. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. U. yra jos sutuoktinis. Apie tai, kad sutuoktinis padarė eismo įvykį sužinojo 2017-06-29, apie 17.30 val., kuomet jai apie tai parnešė VšĮ Ukmergės ligoninės darbuotoja. Jos vyras buvo pervežtas į VšĮ Vilniaus Respublikinę ligoninę, buvo sužalotas. Vyras jai prisipažino vairavęs automobilį neblaivus, detaliai nieko nepasakojo (b. l. 44, 45).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad 2017-06-29, 14.05 val., kelyje A2, 64.7 kilometre stovi po eismo įvykio stipriai apgadintas automobilis „KIA Carens“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-11).
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos matyti, kad automobilis „KIA Carens“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini) vardu (b.l. 25).
Iš byloje esančio pakvitavimo matyti, kad automobilis „KIA Carens“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti (duomenys neskelbtini) direktoriui R. G. (b.l. 36).
Žemesnės instancijos teismas
Iš (duomenys neskelbtini) pateikto pranešimo matyti, kad automobilio „KIA Carens“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2100 Eur (b. l. 35).
Iš baudžiamojoje byloje esančio 2017 m. balandžio 29 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad pagal Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato išrašytą siuntimą atlikti medicininę apžiūrą, 2017-06-29, 14 val. 10 min., į VšĮ „Ukmergės ligoninė“ buvo atvykęs kaltinamasis D. U., iš kurio buvo paimtas kraujo mėginys (b. l. 63-65).
Iš specialisto išvados Nr. T-A 6816/2017(01) matyti, kad D. U. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,74 promilės etilo alkoholio (b. l. 68).
Žemesnės instancijos teismas
Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis D. U. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ir ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Nors D. U. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau D. U. teisiamas nebe pirmą kartą. D. U. tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinį nusikaltimą, tai yra veiką padarė recidyvistas, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu D. U. buvo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata (b. l. 97-101), administracine tvarka už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, D. U. baustas tris kartus, paskutinį kartą 2017 m. liepos 17 d. (b. l. 109-126). Iš viso D. U. administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus baustas daugiau nei 50 kartų (b. l. 83-85). Šios aplinkybės ne tik rodo, kad D. U. sistemingai daro teisės pažeidimus, tačiau kartu patvirtina ir tai, kad paskirtos bausmės bei administracinės nuobaudos nepadarė jam teigiamos įtakos, jis jokių išvadų nepadarė – vėl sėda už vairo neblaivus, taip keldamas grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Be to, iš teismo posėdžio metu duotų kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jis itin dažną savo baustumą administracine tvarka vertina menkavertiškai, kaip natūralų procesą, pasiteisindamas tuo, kad dažnai vairuoja. Teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad jis turi priklausomybę alkoholiui, pateikė 2017 m. spalio 18 d. išduotą VšĮ „Svarbus žingsnis“ Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad jis išklausė 4 akademinių valandų mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Teismo vertinimu šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad jis ėmėsi realių gydymosi priemonių (b. l. 167). Teismas šį dokumentą, kaip ir paties kaltinamojo paaiškinimą, kad jis nuo alkoholizmo gydosi liaudies medicinos priemonėmis, vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant palengvinti savo padėtį. Šiame kontekste reikšminga aplinkybė yra tai, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus ir pateko į eismo įvykį (posėdžio metu parodė, kad sustojo atsitrenkęs į smėlio krūvą ir įvykio aplinkybių neatsimena), turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Dėl to, nors kaltinamasis dirba, turi šeimą, nepilnamečius vaikus, jo įsipareigojimai šeimai, vaikams ir darbinės pareigos, nesustabdo jo nuo teisės pažeidimų, kurie savo esme nėra priskiriami prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnis), tačiau kelia itin didelį pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, eismo saugumui. D. U. elgesys, sėdant už transporto priemonės vairo esant neblaiviam nebe pirmą kartą, rodo jo ypatingą neatsakingumą ir abejingumą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms. Informacijos, kad jis būtų sumokėjęs visas iki šiol paskirtas baudas, nėra (b. l. 109-126). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad bauda kaltinamajam nebūtų efektyvi bausmė, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. U. už padarytą nusikaltimą paskyrus arešto bausmę šešiasdešimčiai parų (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir D. U. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba, turi išlaikytinių, jam paskirtą bausmę skirtimna atlikti areštinėje poilsio dienomis (BK 49 straipsnio 5 dalis).
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.
D. U. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, be to, neturėdamas teisės vairuoti. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas trejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis).
D. U. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę, tai yra automobilį „KIA Carens“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, turi būti konfiskuotas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalimi, kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui padaryti, todėl nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2100 eurų (b. l. 35).
Prokuroras prašė įpareigoti kaltinamąjį gydytis nuo alkoholizmo per metus nuo arešto bausmės atlikimo dienos. Kaltinamasis tokiam prašymui neprieštaravo ir iš esmės sutiko. BK 67 straipsnio 3 dalyje yra išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Šiame baigtiniame sąraše nėra numatytas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, dėl to teismas neturi teisinio pagrindo, kartu su arešto bausme skirti kaltinamajam tokį įpareigojimą.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra automobilis „KIA Carens“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. G., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendė:
D. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam arešto bausmę 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti D. U. galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Bausmę skirti atlikti areštinėje poilsio dienomis.
Nuteistajam išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalį, jis ne vėliau kaip per septynias dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo poilsio dienomis sąlygų.
Paskirti D. U. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, apie tai pranešant VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 ir 6 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš D. U. konfiskuotino automobilio „KIA Carens“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 2100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) valstybės nuosavybėn.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra automobilį „KIA Carens“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. G., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti savininkui (duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.