Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas administracinio teisės pažeidimo byloje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas A. S. prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakyta priimti apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-03-19 Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo gautas naujas A. S. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo taip pat buvo prašoma atstatyti praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas dėl draudimo vadovautis kita, negu nustatyta CPK, procesinių dokumentų įteikimo tvarka: CPK 123 str. reglamentuojama procesinių dokumentų įteikimo tvarka, kai dokumentai pristatomi įteikimui adresatams paštu, per kurjerius, kitus asmenis, kurie pagal CPK gali įteikti dokumentus. Kasacinio skundo argumentas, kad byloje procesiniai dokumentai nebuvo įteikti CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, yra pagrįstas, nes teismo siųstas pranešimas nebuvo įteiktas kitiems asmenims - namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracįjai. CPK 123 str. nenustatyta, kad neradus adresato - fizinio asmens, jam skirtos teismo siuntos neįteiktos būtų grąžinamos teismui. Teismo siuntas pagal CPK įteikiantys asmenys turi vadovautis jų įteikimo tvarka, nustatyta CPK 123 str., ir negali vadovautis kitais norminiais ar lokaliniais teisės aktais (pvz., pašto siuntų įteikimo taisyklėmis, ne CPK, o kitu įstatymu nustatytomis teismo procesinių dokumentų įteikimo taisyklėmis ar tvarka, įteikimo paslaugas teikiančiomis siuntų įteikimo taisyklėmis ar tvarka, kurios kitaip, negu CPK 123 str., reglamentuoja teismo siuntų teikimą), nes teismo procesinių dokumentų įteikimo tvarką nustato CPK, o kitų įstatymų nuostatomis galima vadovautis tik tada, kai CPK suteikiama pirmenybė kitų įstatymų normoms (CPK 1 str. 1-2 d.). CPK 123 str. nenustatyta, kad gali būti vadovaujamasi kitokiomis, o ne CPK nuostatomis dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Ta aplinkybė, kad teismo procesinius dokumentus pristatantis asmuo neradęs adresato įteikia juos kitiems asmenims pagal CPK 123 str. 3 d., nepaneigia dokumentus pristatančio asmens teisės pagal kitus norminius ar lokalinius teisės aktus palikti pranešimus adresatui apie gautą jo vardu siuntą, nedraudžia jiems informuoti teismo, kad negalima įteikti procesinių dokumentų tiesioginiam adresatui, ir nurodyti neįteikimo priežasčių (kad asmuo negyvena, išvykęs, nerastas ar kt.), bet nesuteikia teisės grąžinti teismo siuntos atgal į teismą neįteiktos. Tai reikštų CPK 123 str. 3 d. nevykdymą ir trukdymą teismo procesui, taip pat pristatymo paslaugos suteikimą ne pagal įstatymo reikalavimus arba jos nesuteikimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Darytina išvada, kad teismas, galimai, nepilnai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu dėl procesinių dokumentų įteikimo, ko pasekoje, galimai, teismui nuolaidžiaujant paštui buvo pažeistos jo procesinės teisės ir negalėjo deramai ir teisingai apginti savo Konstitucines teises. Ne kartą kreipėsi į teismą, kad būtų atstatytos pažeistos jo kaip fizinio asmens bei kaip juridinio asmens atstovo teisės, bei dėl juridinio asmens nekaltumo nustatymo fakto dalyko. Visi šie faktai yra byloje, todėl sunku suprasti, kokius dar reikėjo papildomus raštiškus įrodymus pateikti, jei jie yra teismų sprendimuose, nutartyse bei byloje. Teismas dėl termino atnaujinimo senaties buvo pažymėjęs 2013-03-21 nutartyje, bet leido toliau pasitaisyti, t.y. pasirašyti ir pateikti kitus faktus, bet jau 2013-04-04 nutartyje konstatuoja, kad negalima buvo daryti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs (byla Nr. 3K-3-148/2002, Nr. 3K-3-1013/2002), kad teismams svarstant daudimą dėl nežymiai praleisto termino, teismo sprendimų apskundimo, dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybių, klaidos ar kt., apeliantai neturėtų prarasti savo procesinės teisės, kadangi jie siekė apskųsti sprendimą ir pateikė skundą ar prašymą teismui (nuosekliai siekė) ir jei asmuo skundęs teismo sprendimą suklydo dėl datos ar nežinojimo, teismas gali priimti skundą (prašymą). Todėl prašo atsižvelgi į tai, kad praleido įstatymo nustatytą terminą, nes per vėlai sužinojo apie priimtą teismo nutartį ir negalėjo laiku, kaip numatyta įstatyme, pasinaudoti savo teise ir nutartį apskųsti nepraleidus įstatymo nustatyto termino. Vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais teismo prašo suteikti galimybę apginti įstatymuose numatytą teisę į gynybą ir teisingumą, kuri taip pat numatyta ir Konstitucijoje, t.y. į neliečiamybę ir neteisėtus kaltinimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ginčo sprendimo tvarka (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Visų pirma, apygardos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad administracinė teisena administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjime vyksta remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, o ne Civilinio proceso kodeksu, todėl nagrinėjamu atveju remtis pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Lietuvos Auščiausiojo Teismo praktika nėra pamatuoto pagrindo. Be to, pažymėtina, kad apygardos teismas šiuo atveju sprendžia, ar Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, yra teisėta ir pagrįsta, ir nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais ginčijamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo A. S. nubaustas pagal ATPK 41³ str. 1 d., teisėtumas ir pagrįstumas.

ATPK 302⁴ str. 2 d., 3 d. bei 5 d. nustatyta, jog apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo dienos. Turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, turi teisę prašyti apylinkės teismą atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) paskelbimo dienos praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai. ATPK 302⁶ str. 3 d. 2 p. inter alia nustatyta, jog teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje, jeigu prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas.

Iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 23-26) matyti, jog A. S. 2011-11-30 vykusiame teismo posėdyje dalyvavo, apie kitą, t.y. 2012-01-10 teismo posėdį jis buvo informuotas pasirašytinai. Tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 34-36), A. S. į 2012-01-10 teismo posėdį neatvyko, priešingai negu atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, byloje nėra jokių duomenų, kad jis teismui būtų pranešęs, kad turės dalyvauti Vilniuje paskirtoje civilinėje byloje, ir išsiuntęs teismui laišką su papildomais įrodymais administracinei bylai. Nors A. S. buvo tinkamai informuotas apie 2012-01-10 teismo posėdžio vietą ir laiką, jis į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo ir neprašė jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime dėl jo užimtumo kitoje byloje daryti petrauką. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo A. S. buvo nubaustas pagal ATPK 41³ str. 1 d., buvo priimtas 2012-01-20 (b.l. 38-40). ATPK 288 str. 2 d. įpareigoja išnagrinėjusį administracinio teisės pažeidimo bylą organą (pareigūną) per 3 dienas įteikti arba išsiųsti nutarimo nuorašą asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas. Ši teisės norma laikytina vienu iš teisės apskųsti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą užtikrinimo pagrindų. Iš byloje esančio lydraščio (b.l. 42) matyti, jog 2012 m. sausio 20 d. nutarimas A. S. gyvenamuoju adresu buvo išsiųstas 2012-01-23. Iš byloje esančių vokų (b.l. 43, 44, 45) taip pat matyti, jog nutarimas A. S. net du kartus buvo siunčiamas jo gyvenamuoju adresu ir vieną kartą į jo darbovietę, tačiau nutarimas grįždavo neįteiktas, nes pareiškėjas jo neatsiimdavo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimas A. S. pasirašytinai buvo įteiktas tik 2012-04-19 (b.l. 47).

Kaip aukščiau pažymėta, ATPK 302⁴ str. 3 d. nustatyta, jog turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, turi teisę prašyti apylinkės teismą atnaujinti praleistą terminą. Taigi, įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį, ir kurios yra patvirtintos įrodymais (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-7278/2010).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti prašo remdamasis tuo, kad teismas neįteikė jam nutarties pasirašytinai, o apie tai, kad byla išnagrinėta, sužinojo tik iš antstolio gavęs pranešimą. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs nurodytą faktą, daro išvadą, kad A. S. nurodyta aplinkybė nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą. A. S. žinojo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama jo administracinio teisės pažeidimo byla, tačiau jis su teismu nebendradarbiavo, nesidomėjo bylos eiga, jo gyvenamuoju bei darbovietės adresu ne kartą siųstų nutarimų neatsiėmė. Nors A. S. 2012 m. sausio 20 d. nutarimą gavo tik 2012-04-19, Klaipėdos apygardos teismui skundą dėl šio nutarimo jis išsiuntė tik 2012-05-25 (b.l. 53). Negana to, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje buvo aiškiai nurodyta, kad nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, A. S. 2012-04-19 gavęs nutarimą ir suprasdamas, kad terminą skundui paduoti jau yra ženkliai praleidęs, apeliacinį skundą jis padavė dar tik po 36 dienų nuo nutarimo gavimo dienos. Pažymėtina, kad įstatyme numatytas 20 dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama. Apygardos teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios objektyvios priežastys, kurios būtų sukliudžiusios A. S. anksčiau kreiptis į teismą su prašymu išduoti jam nutarimo kopiją, jis, nors ir žinojo, kad apylinkės teisme nagrinėjama jo byla, bylos eiga nesidomėjo, į teismą dėl nutarimo kopijos išdavimo kreipėsi tik po trijų mėnesių, t.y. tuo metu, kai antstolis pradėjo priverstinį baudos išieškojimą. Be to, jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti apeliacinį skundą nuo nutarimo kopijos įteikimo dienos, pareiškėjas nenurodė, todėl laikytina, kad elgdamasis rūpestingai ir atidžiai pareiškėjas, sužinojęs apie skundžiamą nutarimą, galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas laiku įgyvendinti savo teisę į apeliaciją.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties A. S. subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai netenkino A. S. prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimo paduoti, 2013 m. balandžio 4 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.