- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-01
- Bylos Nr.
- 2A-438/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- O. K., V. Š.
- Ieškovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras, Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo V. M. ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-229-578/2009 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams V. Š. ir O. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras, Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarė L. M. ir AB DnB Nord bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams V. Š. ir O. K. ir prašė: 1. Pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 17-ojo notarų biuro notarės L. M., su O. K., kuria ieškovas pardavė O. K. nuosavybėn 0,5224 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k.v., ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1A1/m, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus rajono savivaldybėje, Karveliškių kaime, ir taikant restitucijos principą grąžinti nurodytą nekilnojamąjį turtą ieškovo asmeninėn nuosavybėn; 2. Pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 27 d. paskolos sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarės G. Š., ir taikyti restituciją. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas V. Š., siekdamas praturtėti, sutvarkęs dokumentus žemės sklypo ir namo pardavimui, sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovo nekilnojamasis turtas perleistas atsakovei O. K., kuri ginčo žemės sklypą įkeitė kreditoriaus AB DnB NORD bankas naudai, užtikrindama 2007 m. sausio 16 d. kreditavimo sutartį Nr.K-2400-2007-21. Sutartis sudaryta ieškovui nesuprantant jos esmės pagal jo psichinę būklę. Ieškovas už sandorį gavo 4 000 Lt. Praėjus savaitei po nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsakovas V. Š. įtikino ieškovą sudaryti paskolos sutartį, kuria pasiskolino iš ieškovo 35 000Lt. Atsakovas iki šiol nėra grąžinęs skolos pagal paskolos sutartį, nors visi terminai yra suėję. Ieškovas buvo priverstas sudaryti ginčijamus sandorius. Dėl ligos jis negalėjo suprasti savo veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovė O. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad apie sutartinius santykius tarp ieškovo ir atsakovo V. Š. atsakovei O. K. nebuvo žinoma. Atsakovė nusprendė statyti namą, vienas iš jos klientų pasiūlė nebrangiai už 4 000 Lt pirkti žemės sklypą, kuriuos ir sumokėjo notarų biure. Su atsakovu V. Š. susipažino tada, kai gavo pranešimą iš teismo.
Atsakovas V. Š. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2006m. pasiskolino iš ieškovo pinigų, po metų žadėjo grąžinti su procentais. Pinigus pervedė į teismo depozitinę sąskaitą, kad nekiltų problemų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovo V. M. ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad ieškovui diagnozuotas lengvo laipsnio protinis atsilikimas. Nors teismo psichiatrijos ekspertų komisija ir nenustatė, kad ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, tačiau konstatavo asocialaus tipo asmenybės sutrikimą. Nors ieškovas ir suvokė pirkimo – pardavimo sutarties reikšmę, tačiau, atsižvelgiant į jo psichinę būseną, tikėtina, kad buvo suklaidintas dėl vienos iš esminių sudaromo sandorio aplinkybių – parduodamo nekilnojamojo turto vertės. 2006 m. spalio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ginčo nekilnojamasis turtas atsakovei O. K. buvo perleistas už 4 000Lt, nors toje pačioje sutartyje žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo nurodyta 564 000Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovė O. K. turėjo suprasti, kad žemės sklypas perleidžiamas nerealia, rinkoje neegzistuojančia kaina. Atsakovė, kaip sandorio šalis, buvo nesąžininga, nutylėjo realias sandorio aplinkybes, siekdama įgyti turtą nesąžiningu būdu. Teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės O. K., buvo sudaryta dėl apgaulės, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu (CK 1.91str. 1d.).
Ieškinio dalį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo teismas netenkino. Nurodė, kad atsakovas neginčijo nei paskolinių santykių, nei paskolos dydžio, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas buvo atsakovo apgautas ir nėra pagrindo tenkinti nurodytą ieškinio reikalavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovė O. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį dėl 2006 m. spalio 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2006 m. spalio 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ir taikydamas restituciją, pažeidė įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir padarė neteisingas išvadas.
Atsiliepimas
Ieškovas V. M. atsiliepimu į atsakovės O. K. apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys, yra pagrįstas, motyvuotas, teisėtas, atitinka ieškinio dalyką reglamentuojančių galiojančių teisės normų reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, tinkamai aiškintos ir taikytos proceso teisės normos.
Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo, kad atsakovės apeliacinis skundas būtų patenkintas. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl tikėtino ieškovo suklaidinimo (apgaulės) prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas V. M. 2011 m. birželio 2 d. sudarė taikos sutartis su atsakovais O. K. ir V. Š.. Teismo posėdžio 2011 m. liepos 28 d. metu šalys teismui pateikė 2011 m. liepos 25 d. sudarytų taikos sutarčių naują redakciją.
CPK 140 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet kurioje bylos nagrinėjimo teisme instancijoje. Užbaigus bylą teismo nutartimi, kuria patvirtinama šalių sudaryta taikos sutartis, atkuriama teisinė taika tarp šalių, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas, išaiškinamos šalių tarpusavio teisės ir pareigos ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas.
Taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio pirmojoje dalyje. Šia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, taip pat išsprendžia kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 str.). Taikos sutartį nutartimi turi patvirtinti teismas, kuris ex officio (pagal pareigas) vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai. Teismo platesnius įgalinimus, tikrinant taikos sutarties atitiktį įstatymų reikalavimams, lemia ir aplinkybė, jog teismui sudarius taikos sutartį, šalys nustoja konkuruoti, tad rungimosi principas procese nebeveikia. Nebesant rungimosi tarp šalių, teismas gali ir turi ex officio (pagal pareigas) bei ex proprio motu (savo iniciatyva), jeigu tai būtina siekiant įgyvendinti kontrolės funkciją, vykdyti išaiškinimo pareigą, išreikalauti papildomus įrodymus ir pan.
Atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (CK 1.80-1.91 str.) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (CK 6.984 str., 6.986 str. 1-5 d.); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Nagrinėjamoje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė tvirtinti jų sudarytas taikos sutartis, o teismo posėdžio metu pateikė šių sutarčių naują redakciją.
Į bylą buvo pateiktas 2011 m. birželio 2 d. pareiškimas, kuriame V. M. Vilniaus miesto 12 notarų biure patvirtino, jog iš O. K. gavo 180 000 Lt pagal 2011 m. birželio 2 d. šalių sudarytą taikos sutartį ir pretenzijų O. K. neturi ir ateityje neturės (t. 2, b.l. 153). Į bylą taip pat pateiktas atsakovės O. K. sąskaitos išrašas įrodo lėšų, kurios buvo sumokėtos V. M., turėjimą. Bylos duomenys patvirtina, kad V. M. 2011 m. birželio 2 d. pareiškimu Vilniaus miesto 12 notarų biure patvirtino, kad V. Š. su juo visiškai atsiskaitė pagal 2006 m. spalio 27 d. paskolos sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 15 notarų biuro notarės G. Š., ir V. M. pretenzijų V. Š. neturi ir ateityje neturės. Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtino V. Š. ir V. M. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią V. M. sutiko su ieškiniu ir sumokėjo V. Š. 20 000 Lt taikos sutarties pasirašymo metu. Pastebėtina ir tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-444-647/2010 priteisė iš V. M. 31 000 Lt avanso, 31 000 Lt baudos ir procesines palūkanas B. M. (t. 2, b.l. 161-162). B. M. 2011 m. birželio 2 d. pareiškimu Vilniaus miesto 12 notarų biure patvirtino, kad V. M. visiškai atsiskaitė su juo pagal šį sprendimą ir B. M. pretenzijų neturi bei ateityje neturės. Į bylą taip pat pateikta 2011 m. birželio 2 d. tarp V. M. ir A. Š. sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad V. M. ketina įsigyti ½ buto bei ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3 punkte nurodyta, jog A. Š. sutarties sudarymo metu iš V. M. gavo 25 000 Lt (t. 2, b.l. 163-165). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo turto rinkos vertė 2011 m. liepos 21 d. duomenimis sudarė 43 000 Lt.
Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai apie ieškovo piniginių prievolių vykdymą kitiems asmenims, taip pat šalių pareiškimai ir paaiškinimai, duomenys apie sumažėjusią ginčo turto vertę patvirtina, kad ieškovas V. M. po taikos sutarties su atsakovais sudarymo realiai gavo šiose sutartyse nurodytas sumas. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomos tvirtinti taikos sutartys neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia ieškovo ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl yra pagrindas tvirtinti pateiktas sutartis.
Teismui pateiktose šalių 2011 m. liepos 25 d. sudarytose taikos sutartyse nurodyta, kad jas sudariusiems asmenims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės. Taikos sutartys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia jas sudariusių šalių ir kitų asmenų teisėtų interesų, todėl yra pagrindas šias sutartis patvirtinti pagal jose išdėstytas sąlygas (CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Ginčo šalims susitarus taikiai baigti ginčą ir teismui patvirtinus taikos sutartis, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o civilinė byla nutraukiama (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 326 str. 1 d. 5 p.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas V. M. sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį už ieškinio nagrinėjimą, atsakovė O. K. sumokėjo 120 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo nagrinėjimą (t. 2, b.l. 129) bei, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį, papildomai sumokėjo 2 936 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b.l. 132), viso – 3 056 Lt. Bylą užbaigus taikos sutartimi, kiekvienai proceso šaliai turi būti sugrąžinta po 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui V. M. grąžintina 150 Lt žyminio mokesčio, o atsakovei O. K. – 2 292 Lt žyminio mokesčio. Ginčo šalys taip pat sutarė, kad visos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos tenka tokias išlaidas patyrusiai šaliai, o su bylos nagrinėjimu susijusias valstybės biudžetui priteistinas išlaidas, įskaitant pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šalys įsipareigoja apmokėti po lygiai. Bylos duomenys patvirtina, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme buvo 122,70 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 8,10 Lt, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistina iš V. M., V. Š. ir O. K. po 43,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (122,70 Lt + 8,10 Lt = 130,80 Lt; 130,80 Lt / 3 =.43,60 Lt).
Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei O. K. nuosavybės teise priklausančio 0,5224 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k.v., ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus rajono savivaldybėje, Karveliškių kaime, areštas ir įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į nurodytus nekilnojamuosius daiktus perleidimo draudimo; atsakovo V. Š. 35 000Lt vertės turto, esančio pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, tarp jo ir piniginių lėšų, esančių atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, areštas. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. Š. atžvilgiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, šalims sudarius taikos sutartį, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovės O. K. turto atžvilgiu, naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti.
Patvirtinti ieškovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės O. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2011 m. liepos 25 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:
Atsakovė O. K. sumokėjo ieškovui V. M. 180 000 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt tūkstančių litų) piniginę kompensaciją už 0,5224 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k.v., ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus rajono savivaldybėje, Karveliškių kaime. Ieškovas V. M. patvirtina, jog iš atsakovės O. K. gavo 180 000 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt tūkstančių litų).Ieškovas V. M. pripažįsta, jog 1 punkte nurodyta pinigų suma yra pakankama kompensacija už nurodytus nekilnojamuosius daiktus ir pareikšto reikalavimo atsakovei O. K. civilinėje byloje Nr. 2A-438/2011 (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos numeris 2-229-578/2009) dėl 2006 m. spalio 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus m. 17 notarų biuro notarės L. M., kuria ieškovas pardavė O. K. nuosavybėn 0,5224 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k.v., ir gyvenamąjį namą unikalus Nr. 4400-0613-1874, plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus rajono savivaldybėje, Karveliškių kaime, pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, atsisako. O. K. atsisako reikalauti iš V. M. 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų), priteistų O. K. iš ieškovo V. M. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-229-578/2009.Kiekviena šalis prisiima visas savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, įskaitant pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šalims padalijamos po lygiai.
Patvirtinti ieškovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2011 m. liepos 25 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:
Atsakovas V. Š. sumokėjo ieškovui V. M. 35 000 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius litų) skolos grąžinimui. Ieškovas V. M. patvirtina, jog iš atsakovo V. Š. gavo 35 000 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius litų).Ieškovas V. M. priėmė 1 punkte nurodytą pinigų sumą, pripažįsta, jog skola jam pilnai grąžinta ir pareikšto reikalavimo atsakovui V. Š. civilinėje byloje Nr. 2A-438/2011 (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos numeris 2-229-578/2009) dėl 2006 m. spalio 27 d. paskolos sutarties, patvirtintos Vilniaus m. 15 notarų biuro notarės G. Š., pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, atsisako.Kiekviena šalis prisiima visas savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, įskaitant pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šalims padalijamos po lygiai.
Civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams V. Š. ir O. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras, Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarė L. M. ir AB DnB Nord bankas, nutraukti.
Grąžinti ieškovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio.
Grąžinti atsakovei O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto 2 292 (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du litus) Lt žyminio mokesčio.
Priteisti į valstybės biudžetą iš V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 43,60 Lt (keturiasdešimt tris litus šešiasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui taikytą areštą.
Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešo aktų registro tvarkytojui.