Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-04-20 · Civilinė byla Nr. 2A-298-368/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
2A-298-368/2016
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00572-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
Atsakovas
G. G., L. J.
Ieškovas
Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-298-368/2016Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00572-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.1; 2.6.9.2.2; 3.3.1.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. G. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-689-287/2015, iškeltoje pagal ieškovo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau VTAS) ieškinį atsakovams G. G. ir L. J., trečiajam asmeniui ieškovo pusėje, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namais dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, laikinosios globos panaikinimo ir nuolatinės globos institucijoje nustatymo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Pakruojo rajono savivaldybės administracijos VTAS prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams G. G. ir L. J. nepilnamečių vaikų M. J. ir L. J., gyvenančių (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, panaikinti vaikams laikinąją globą institucijoje ir nustatyti nuolatinę globą institucijoje – (duomenys neskelbtini), globos vykdymą pavesti šios institucijos vadovui, nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 60 Eur iš kiekvieno tėvo kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, vaikams skirtas lėšas pervedant į jų asmenines sąskaitas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovai nepilnamečių vaikų neaugina, neauklėja, neteikia išlaikymo ir taip pažeidžia vaikų teisės į saugią aplinką. Pažymėjo, kad atsakovų šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė turi septynis nepilnamečius vaikus, tačiau šiuo metu augina tik vieną vaiką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Neterminuotai apribojo atsakovams G. G. ir L. J. tėvų valdžią jų nepilnamečių vaikų M. J. ir L. J., gyvenančių Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, atžvilgiu. Panaikino Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymu vaikams nustatytą laikinąją globą. Nustatė nuolatinę globą vaikams institucijoje – Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, globos vykdymą pavedant šios institucijos vadovui. Nustatė nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Priteisė iš atsakovų išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 60 Eur iš kiekvieno tėvo kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, vaikams skirtas lėšas pervedant į jų asmenines sąskaitas. Paskyrė Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų vadovą nepilnamečių vaikų išlaikymui gautų lėšų ir (ar) turto tvarkytoju. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad buvo nustatytos beveik visos tėvų valdžios ribojimo aplinkybės. Atsakovei neterminuotai yra apribota tėvų valdžia keturių jos vaikų atžvilgiu, o atsakovui – vieno vaiko atžvilgiu. Pažymėjo, kad atsakovai, būdami sveiki ir darbingi, niekada nedirbo ir neturėjo nuolatinių pajamų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) G. G. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį iškviesti Pašvitinio seniūnijos socialines darbuotojas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, nevartoja alkoholio, lanko vaikus ir su jais bendrauja.

Atsakovas įsidarbino, buvo pagerintos buities sąlygos ir atsakovai nori auginti vaikus patys.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, ieškovas Pakruojo rajono savivaldybės administracijos VTAS prašo apeliacinį skundą atmesti ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.

Buities tyrimo akte nurodytų aplinkybių nepakanka visapusiškai vaikų teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (atsakovės) G. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantė pateikė prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliantės prašymas dėl žodinio skundo nagrinėjimo yra nepakankamai motyvuotas. Apeliantės teiginiai, kad apeliacinės instancijos teisme jis galės pasisakyti, neparodo žodinio proceso būtinumo. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Be to, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Atitinkamai netenkintinas apeliantės prašymas iškviesti Pašvitinio seniūnijos socialines darbuotojas, kadangi, kolegijos vertinimu, byloje pakanka duomenų bylai teisingai išnagrinėti.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo bylose, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo nustatytos beveik visos tėvų valdžios ribojimo aplinkybės: atsakovų vengimas atlikti pareigą auklėti vaikus, jais rūpintis, juos išlaikyti, sudaryti jiems normalias, sveikas sąlygas gyventi, augti ir ugdytis; atsakovų piktnaudžiavimas tėvų valdžia; žalingos įtakos vaikams darymas savo amoraliu elgesiu, kadangi atsakovai gyvena nesudarę santuokos ir jų tarpusavio santykiai yra visiškai nepastovūs, dažnai konfliktiniai; atsakovo smurto naudojimu atsakovės atžvilgiu vaikų akivaizdoje; atsakovų girtavimas; neturėjimu pakankamų socialinių įgūdžių, nenoras tvarkytis ir keisti savo gyvenimo būdą bei aplinką; neturėjimas nuolatinės gyvenamosios vietos ir pan. Apeliantė skunde neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, tačiau teigia, kad pakeitė savo gyvenimo būdą: nustojo vartoti alkoholį, dažniau pradėjo lankyti vaikus, atsakovai „užsikodavo“ nuo alkoholizmo, pagerino buities sąlygas ir pan.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, ir tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Teisėjų kolegija, įvertindama bylos medžiagą, negali sutikti su apeliante dėl jos ir atsakovo teigiamų elgesio pokyčių padarytų paskutiniu metu. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2016-02-23 rašto matyti, kad policijos pareigūnai reaguodami į pranešimą dėl mažametės, augančios su tėvais, teisių pažeidimo nuvyko į įvykio vietą ir gyvenamojo namo kambaryje rado gulintį akivaizdžiai neblaivų atsakovą, šalia jo vaiko lovelėje miegančią mažametę. Atsakovė buvo rasta pas kaimynus vartojanti alkoholinius gėrimus, ir jai buvo nustatytas 1,67 prom. girtumas. Atsakovė nurodė, kad konfliktavo su atsakovu ir jis naudojo prieš ją fizinį smurtą. Rašte taip pat pažymėta, kad vaikas buvo GMP nuvežtas į ligoninę apžiūrėti, kadangi namuose nebuvo asmenų, gebančių pasirūpinti vaiku ir pan. Kolegijos vertinimu, prieš tai minėtos aplinkybės paneigia skundo teiginius dėl teigiamų atsakovų elgesio pokyčių. Akivaizdu, kad atsakovai netinkamai įgyvendina tėvų pareigas ir pažeidžia esmines vaiko (vaikų) teises ir interesus. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos dėl tėvų teisės į šeimos gyvenimo gerbimą taip pat matyti, kad sunkiai išsprendžiama tėvų alkoholizmo problema gali būti svarus pagrindas griežtai suvaržyti tėvų valdžią, pabrėžiant kertinę geriausių vaiko interesų apsaugos svarbą (mutatis mutandis Scott v. United Kingdom ( dec.), no. 34745/97, 8 February 2000).

Esant minėtoms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėIrena Stasiūnienė