- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-25
- Bylos Nr.
- 2YT-62-1024/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. K., R. B., I. B., Valstybės įmonei Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. K., R. B., I. B., Valstybės įmonei Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą ir pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą atsiradusį po sutuoktinės M. R. K. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad po M. R. K. mirties (duomenys neskelbtini) liko palikimas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kieno statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); kurį priėmė jos sutuoktinis A. K., pradėdamas turtą faktiškai valdyti, t. y. gyveno bendruose M. R. K. ir A. K. priklausančiuose namuose. (duomenys neskelbtini) mirus A. K., taip pat liko M. R. K. paliktas palikimas. M. R. K. pirmojoje santuokoje susilaukė septynių vaikų, o antrojoje dar trijų vaikų. A. K. po M. R. K. mirties atsiradusio palikimo, gyvenamojo namo su kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), nepriėmė, tačiau jį visą laiką nepertraukiamai valdė, rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad po mamos mirties jis su tėvu liko gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini), t.y. tame pačiame name kuriame ir gyveno jo mama bei tėvas. Po mamos mirties tėvas pas notarą nesikreipė, nes nežinojo, tačiau name gyveno, juo rūpinosi kaip savu. Kai jis pats nuvyko pas notarą po tėvo mirties priimti palikimo, sužinojo, kad jo tėvas nebuvo priėmęs palikimo po mamos mirties, todėl ir kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis mirus motinai M. R. K. palikimo nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja. Palikimo atsisakymo pasekmes žino.
Suinteresuotas asmuo Z. K. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji mirus motinai M. R. K. palikimo nepriėmė, faktiškai valdyti jo nepradėjo. Supranta, kad atsisako viso M. R. K. palikimo, kuris jai yra žinomas dabar ir kuris atsirastų ateityje.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jam įteikti 2017-01-17 viešo paskelbimo būdu (LR CPK 130 str.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b.l. 9). Santuokoje gimė vaikai: L. V. (buv. K.), gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-12). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog iki santuokos su A. K., M. R. K. susilaukė septynių vaikų: D. B., gim. (duomenys neskelbtini), Z. B., gim(duomenys neskelbtini), V. S. (buv. B.), gim. (duomenys neskelbtini), R. K. (buv. B.), gim. (duomenys neskelbtini), Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), I. B.. M. R. K. mirė (duomenys neskelbtini), A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7,8). Iš Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. K. pažymos matyti, kad M. K. 2015-07-29 priėmė po tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą (b.l. 13). Iš byloje esančių duomenų, suinteresuotų asmenų Z. K., R. B. atsiliepimų, D. B., Z. B., V. S. (buv. B.), R. K. (buv. B.), D. K., L. V. (buv. K.) pareiškimų matyti, kad po mamos M. R. K. mirties dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė, taip pat pareiškimuose nurodė, jog nepageidauja gauti paveldėjimo teisės liudijimo, palikimo, atsiradusio po mamos M. R. K. mirties (duomenys neskelbtini), atsisako (b.l. 18-23). Po M. R. K. mirties liko palikimas - ½ dalis pastato – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-17). Šį turtą po M. R. K. mirties faktiškai valdė sutuoktinis A. K., jis minėtame name gyveno, rūpinosi, mokėjo mokesčius. A. K. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą priėmė pareiškėjas M. K.. Po tėvo mirties pareiškėjui nuvykus pas notarą užsivesti paveldėjimo bylos paaiškėjo, kad jis gali paveldėti tik tėvui priklausančią dalį, nes motinos turto dalies tėvas nebuvo paveldėjęs.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d., reglamentuojantis palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po M. R. K. mirties jos sutuoktinis A. K. toliau gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį tvarkė ir prižiūrėjo, t.y. pradėjo paliktą turtą faktiškai valdyti. Pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėms bei byloje esančiais įrodymais nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. po savo sutuoktinės M. R. K. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), valdyti, kiti įpėdiniai, t.y. suinteresuoti asmenys, palikimo atsisakė.
Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nors A. K. su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t.y. pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Kadangi pareiškėjas M. K. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Pateiktų įrodymu pagrindu nustatytinas faktas, kad po M. R. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis, pareiškėjo tėvas A. K.. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėjas M. K. galėtų įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų visą po tėvo A. K. mirties likusį turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Plungės rajono apylinkės teismą.