Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. B., jo atstovui advokatui V. K., išnagrinėjusi V. B., P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vyro, Lietuvos Respublikos piliečio, bedarbio, išsilavinimas aukštasis, profesija statybos remonto inžinierius, gyvenančio (duomenys neskelbtini) išsituokęs, neturinčio galiojančių administracinių nuobaudų, teisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014- 10-06 V. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 29 d., 15.00 val. Šilutės r., Saugų k. , vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo keletą kartų į priešpriešinę eismo juostą, sukeldamas pavojingas situacijas paskui ir priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, privertė jas staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo. Vengė girtumo ( neblaivumo ) patikrinimo. Tokiais savo veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 p., 5 p., 6 p., 14 p., 106 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., ATPK 126 str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus pagal kuriuos jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nurodė, kad 2014-08-29 apie 15 val. grįžo iš miško ir vežėsi mašinoje šunį, kuris pametė pavadėlį miške, buvo mašinoje nepririštas. Šuo lindo prie jo, jis varydamas šalin nuo savęs, galėjo sumanevruoti kelyje , matė, kad mašinos važiuoja iš priekio, bet , kad sutrukdytų kokiam automobiliui, to nebuvo . Pripažįsta, kad grįžtant iš Švėkšnos miškų, buvo sustojęs Saugų k. degalinėje `` Taverna `` nusipirkti cigarečių, bet tokių, kokių reikėjo negavo, važiavo toliau. Grįžęs į namus, persirengė, šunį uždarė į voljerą ir išgėrė alkoholinių gėrimų. Į namus atvyko policijos pareigūnai, liepė pasitikrinti girtumą, bet jis nesutiko, kadangi gėrė namuose, girtas niekur nevažiavo, tuomet jį išvežė į policijos komisariatą. Nepripažįsta kaltės, kad vairavo neblaivus, bet galėjo važiuodamas automobiliu suvinguriuoti, varydamas šunį šalin.. Gal dėl to kažkam kilo įtarimas.

Liudytojas G. G. parodė, kad važiavo kartu su V. P., buvo sustoję Saugų kaimo degalinėje . Netoli jų automobilio buvo sustojęs kitas automobilis Ford Focus, prie jo privažiavo dar kitas automobilis ir jam pasakė, kaip tu vairuoji. Vairuotojas nebuvo išlipęs. Po to, teko važiuoti tam automobiliui iš paskos. Šuns salone nematė. Vairuotojas buvo išvažiavęs į kitą priešpriešinę juostą, į kelkraštį, pristodavo, priešpriešiais važiuojantys automobiliai pradėdavo mirksėti žibintais, bijojo lenkti, taip važiavo apie 5 kilometrus, po to automobilis pasuko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Įtarė, kad vairuotojas yra neblaivus, todėl pranešė į pagalbos centrą.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2014-08-29 važiavo su draugu V. G., buvo sustoję Saugų kaimo degalinėje atsigerti kavos, jiems geriant kavą į degalinę įvažiavo automobilis Ford Focus, o jam iš paskos kitas automobilis. Išlipęs vairuotojas priėjo prie automobilio Ford Focus vairuotojo ir pasakė, kaip tu vairuoji. Baigus gerti kavą išvažiavo paskui automobilį Ford Focus ir matė, kad jis vairuoja po visą kelią, kartais išvažiuodamas į priešpriešais atvažuojančius automobilius, kurie pradėdavo signalizuoti garsiniu signalu, šviesomis. Kelis kartus išvažiavo į kelkraštį. Tuomet paskambino 112 ir pranešė galimai apie neblaivų vairuotoją. Po to jis nusuko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Automobilyje šuns nematė, tiesiog nekreipė į tai dėmesio.

Liudytojas V. Š. parodė, jog gavo pranešimą, kad važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Kol surado, automobilis jau stovėjo kieme, V. B. pripažino, kad vairavo, tik neigė, kad vairavo neblaivus. Sakė, kad išgėrė namuose. Pripažino, kad galėjo vairuoti neatsargiai.

Liudytoja D. M. parodė, kad dirbo kartu su V. Š. ir gavo iš budėtojo pranešimą, kad galimai girtas vairuotojas manevruoja keliu. Kol surado įvykį, automobilis jau stovėjo kieme. Pasitiko mergina, ji buvo išsigandusi, sakė,. Kad tėvas grįžo išgėręs ir taip yra negerai. V. B. nepripažino, kad vairavo išgėręs, aiškino gėrė namuose pastatęs automobilį. Atsisakė pasitikrinti girtumą, kadangi jo vairuojant nesustabdėme . Budėtojas liepė atvežti į komisariatą, kas ir buvo padaryta.

Iš J. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad anonimė moteris pranešė, kad jai važiuojant link Saugų kaimo, prisivijo įtartinai važiuojantį automobilį, kuris vinguriavo po visą važiuojamąją kelio dalį. Apie tai pranešė pagalbos telefonu. Minėtas automobilis Ford įvažiavo į Saugų k. esančią degalinę. Buvo priėjusi prie vairuotojo, pamatė , kad už vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, sklido nuo jo stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekordinuoti. Norėjo atimti vairuotojo užvedimo raktelius, tačiau šis nedavė ir užtrenkęs duris išvažiavo Klaipėdos kryptimi.( b.l. 11 ) .

Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus įrodymus ir, remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone, nuspręsti kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, jog V. B. ginčijami administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 124( 2 ) str. 1 d., 126 str. 4 d. buvo įrodinėjami administracinio teisės pažeidimo protokolu, surašytu 2014-10-06, jog 2014 m. rugpjūčio 29 d., 15.00 val. Šilutės r., Saugų k. , vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo keletą kartų į priešpriešinę eismo juostą, sukeldamas pavojingas situacijas paskui ir priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, privertė jas staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo. Vengė girtumo ( neblaivumo ) patikrinimo , kai tuo tarpu apie 16 val. V. B. randamas namuose. Tarnybiniuose pranešimuose ir apklausiant liudytojais teisme policijos pareigūnai V. Š. ir D. M. taip pat nurodo, kad vairuotojo ir automobilio savininko V. B. nesustabdė vairuojantį automobilį, nematė jo vairuojantį. Protokole nurodyta, kad vairavo 15 val. , bet V. B. ir neginčija, kad vairavo, bet vairavo būdamas blaivas. Esant namuose, nėra įstatyminio pagrindo, tikrintis girtumą. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Iš to darytina išvada , kad byloje nėra patvirtinančių įrodymų apie administracinį teisės pažeidimą, numatytą pagal ATPK 126 str. 4 d. , ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas. Vertinant liudytojų G. G., V. P. parodymus ,kurie apie girtumą negali nei patvirtinti, nei paneigti, jiems sukėlė įtarimą automobilio vairavimas, kurį V. B. pripažįsta, kad galėjo pavojingai važiuoti dėl automobilyje buvusio šuns, kuris nebuvo pririštas. Vertinant policijos pareigūno J. M. tarnybinį pranešimą , kuris surašytas tik apie pokalbį su asmeniu, kuris nenustatytas, anonimė, liudytojos D. M. parodymus, kad pasitiko mergina, ji buvo išsigandusi, sakė, kad tėvas grįžo išgėręs ir taip yra negerai, kuri, būdama vietoje, neapklausė merginos, o teismo posėdžio metu V. B. paaiškino, kad dukra taip nesakė , todėl apklausti teismo posėdžio metu nebuvo prasmės, nes pagal ATPK 276 str. 4d., asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Taigi šiuo atveju turėjo būti nustatytas faktas, jog V. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad V. B. vairavo automobilį neblaivus. Policijos pareigūnai V. B. vairuojančio automobilio nesulaikė, su V. B. buvo bendrauta jo namuose praėjus daugiau nei valandai po pranešimo. Pažymėtina, jog vairuotojo blaivumas turi būti nustatytas vairavimo metu, o šiuo atveju duomenų, kad V. B. blaivumas buvo patikrintas vairavimo metu nėra. Įvertinus byloje įrodymus laikytina, kad V. B. kaltumas padarius administracinį teisės pažeidimą , numatytą ATPK 126 str. 4 d. neįrodytas, nėra pakankamai objektyvių ir neginčitinų V. B. kaltės įrodymų, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

V. B. kaltė dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 ( 2 ) str. 1 d. įrodyta liudytojų G. G., V. P. , V. Š., D. M. parodymais, kad automobilio Ford Focus vairuotojas išvažiavo keletą kartų į priešpriešinį eismo juostą, privertė kitus automobilius stabdyti, keisti kryptį, kad išvengtų susidūrimo, įrodyta byloje surinktais įrodymais, t.y tarnybiniais pranešimais ( b.l. 5, 11 ) .

Atsižvelgiant į tai, kad iš liudytojų G. G., V. P. parodymų, policijos pareigūno J. M. tarnybinio pranešimo , tikėtina, kad V. B. pavojingai vairavo automobilį Ford Focus, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat , atsižvelgiama į V. B. baustumą administracinėmis baudomis, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų nėra, taip pat siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, t.y. auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, jam už pažeidimą, numatytą LR ATPK 124( 2 ) str. 1 d. skirtina sankcijoje numatyta bausmė .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 124² str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 250 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

V. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. straipsnyje, ir paskirti – vieno šimto penkiasdešimt € baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems mėnesiams.

Administracinio teisės pažeidimo byloje pagal administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje V. B. atžvilgiu, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 6030).

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, bauda bus išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt (20) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.