Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

- 0,4900 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 2 400 Lt vertės;

- 0,5300 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 2 200 Lt vertės;

- 4,8090 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 16 900 Lt vertės;

- 12,6600 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 40 600 Lt vertės;

- 20,0002 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 63 300 Lt vertės;

- 3,0400 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 10 100 Lt vertės;

- 0,0759 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 13 000 Lt vertės;

- gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) – 190 000 Lt vertės;

- ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini) – sunaikintas;

- ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini) – 11 000 Lt vertės;

- viralinę, (duomenys neskelbtini) – 1 900 Lt vertės;

- kitus kiemo statinius, (duomenys neskelbtini) – 100 Lt vertės;

- 4,0600 ha žemės sklypą su mišku, (duomenys neskelbtini) – bendros 52 332,86 vertės;

- 0,0600 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 470 Lt vertės;

- 3,9900 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 13 900 Lt vertės;

- 9,8200 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 31 800 Lt vertės;

Viso turto natūra – 450 002,86 Lt.

4.2. atsakovui A. V. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į:

- 0,700 ha žemės sklypą su garažu, (duomenys neskelbtini) – 223 000 Lt vertės;

- 0,900 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 3 300 Lt vertės;

- 12,7800 ha žemės sklypą su mišku, (duomenys neskelbtini) – bendros 42 738,35 Lt vertės;

- 14,2500 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 45 000 Lt vertės;

- 7,1000 ha miško sklypą, (duomenys neskelbtini) – 122 739,76 Lt vertės;

- 0,5800 ha miško sklypą, (duomenys neskelbtini) – 11 050,38 Lt vertės;

- ūkinį pastatą, esantį ant 2,43 ha žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini) – 40 000 Lt vertės;

- 2,43 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 8 200 Lt vertės;

- Ūkininko ūkį, ūkio kodas 7455077, - 567 390,84 Lt vertės;

Viso turto natūra – 1 183 227,25 Lt

5. iš atsakovo A. V. ieškovės Al. V. naudai priteisti 699 022,40 Lt piniginę kompensaciją už A. V. atitenkančią didesnę turto vertę ir sumažintą dalintino turto vertę.

6. priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (V tomas, b.l. 52-56).

2 Priteisti ieškovei Al. V. natūra 356 749 Lt vertės turtą:

- 4,8090 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 16 870 Lt vertės;

- 20,0002 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 63 296 Lt vertės;

- 0,0600 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 456 Lt vertės;

- 3,9900 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 14 375 Lt vertės;

- 9,8200 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – 32 248 Lt vertės;

- 3,0400 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 10 504 Lt vertės

- 0,0759 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 21 000 Lt vertės;

- gyvenamąjį namą su visais jo priklausiniais, (duomenys neskelbtini) – 197 000 Lt vertės;

- lengvąjį automobilį Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) – 1 000 Lt vertės.

3. Priteisti ieškovei Al. V. iš atsakovo A. V. 1 738,48 Lt piniginę kompensaciją;

4. Priteisti atsakovui A. V. 412 419,99 Lt vertės turto natūra ir 40 448,03 Lt vertės finansines prievoles:

- 0,700 ha žemės sklypą su garažu, (duomenys neskelbtini) – 20 000 Lt vertės;

- 0,4900 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 4 000 Lt vertės;

- 0,5300 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 2 333 Lt vertės;

- 12,66 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 40 956 Lt vertės;

- 0,9000 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – 3 376 Lt vertės;

- 12,7800 ha žemės sklypą su mišku, (duomenys neskelbtini) – bendros 40 905 Lt vertės;

- neįregistruotą ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) – 13 000 Lt vertės;

- rotacinę šienapjovę – 1 500 Lt vertės;

- grūdų valomąją Petkus Gigant – 3 200 Lt;

- Ūkininko ūkį, ūkio kodas 283 149,99 Lt vertės bei iš ūkio kylančias turtines teise bei pareigas.

6. Palikti po santuokos nutraukimo šalims santuokoje turėtas pavardes;

7. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (IV tomas b.l. 18-21). Atsakovas A. V., prašydamas patikslintą ieškinį atmesti, o patikslintą ieškinį tenkinti, šį grindė tuo, kad nors su Al. V. santuokoje išgyveno beveik 26 metus, tačiau santuoka nebuvo sėkminga. Santykiai nebuvo tokie, kokius matė pašaliniai asmenys ar net vaikai. Būtent dėl jų stengėsi konfliktus slėpti. O konfliktų buvo visada. Al. V. visada buvo konfliktiškas žmogus, stengėsi viską valdyti ir nepripažino jo teisės būti savarankišku, nors mano, kad šeima rūpinosi labai daug. 1992 metais pradėjo ūkininkauti 16 ha žemės sklype. Po truputį ūkis plėtėsi ir teko 8 metus dirbti du darbus – iki pietų (duomenys neskelbtini), o nuo pietų iki nakties – laukuose. Pats dirbdavo visus žemės ūkio darbus, nes nebuvo pinigų samdyti darbininkus. Al. V. padėdavo tik pjūties metu (tuomet kasdavo grūdus) ir linų tvarkymo darbuose. Tačiau grįžus vėlai iš darbų, o darbymečiu tai būdavo net 1-2 val. nakties, dažnai vakarienės nebūdavo padaryta, nes Al. V. miegodavo ir dėl jo nesikeldavo. Daugiau konfliktuodavo dėl vaikų auklėjimo. Ieškovė būdavo per žiauri, šaukdavo ant jų, net fiziškai smurtaudavo. Ypač ant Ž. V., kuris visada buvo jautrus ir verkdavo dėl tokio motinos elgesio. Net abi močiutės prieštaraudavo ieškovei dėl tokio žiauraus jos elgesio vaikų atžvilgiu, tačiau Al. V. savo elgesio nekeisdavo. Mano, kad jis ir dabar bijo motinos charakterio neigiamo protrūkio. Kai ieškovė pradėdavo šaukti ant vaikų, įsikišdavo, vaikus išsiųsdavo toliau, o visą jos pyktį perimdavo ir nugesindavo konfliktą. Net kai vyresnysis sūnus jau mokėsi Vilniuje ir grįždavo atostogų, po kelių dienų motina imdavo auklėti sūnų pagal save ir jam tekdavo ją tramdyti. Jaunesnįjį sūnų dažnai tekdavo užstoti. Mano, kad santuokos metu buvo kaip auka. Kaltinimas neištikimybe yra nepagrįstas. „Karolinos“ viešbutyje buvo vienas. Nuotraukos, kurios pateiktos byloje, ne jo darytos. Jo asmeninis kompiuteris, kuriuo naudojosi ieškovė, jo jaunesnysis sūnus, nebuvo rakinami. Kaklaraištis, pirštinės ir tašė, kurie matomi nuotraukose yra ne jo. Tai nėra vienetiniai daiktai, jie pirkti Gariūnų turguje. Nesako, kad nuotraukose ir įraše yra ta pati moteris ar ne ta pati. Įraše matyti moteris, bet Vilniuje gal vaikščiojo su šimtais moterų per tą laiką. Ieškovei neliepė kalbėti su savo drauge. Tai yra pretekstas pasidalinti jo uždirbtą turtą, nes gyvenant santuokoje dažnai buvo priekaištaujama, kad buvo per mažai skiriama pinigų namams, drabužiams, baldams ir pan. Visą laiką buvo priekaištai dėl investicijų, o be investicijų nebuvo galima sukurti tokio ūkio, koks jis yra dabar – milijoninės vertės. Mano, kad visi šie išsigalvojimai dėl neištikimybės yra būtent dėl to, kad būtų galima pagaliau, kai nebereikia jo, valdyti turtą. Dėl nuolatinių konfliktų stengdavosi išvykti iš namų kuo toliau. Tai buvo Vilnius, kadangi ten gyveno vyresnysis sūnus, ten buvo baigęs studijas ir turėjo daug draugų, kursiokų. Neneigia, kad tą pavasarį važinėjo, kadangi konfliktai ėmė dažnėti. Kai būdavo laisvo laiko nuo ūkio, stengėsi dažniau būti Vilniuje. Nakvodavo pas sūnų, buvo keli atvejai kai nakvojo viešbutyje dėl tam tikrų sumetimų. Kvitų ir nuotraukų, kurias, mano, ieškovė pati įkėlė į kompiuterį ir į fotoaparatą, pagalba stengiamasi padaryti, kad jis būtų kaltas ir, kad ieškovė galėtų pasidalinti turtą. Šių įsivaizduojamų dalykų pateikimas kaip faktų yra būdas nukreipti dėmesį nuo savo kaltės. 2007-04-17 praktiškai nebuvo namuose. Tą dieną aš dirbo laukuose. Jam kažkas paskambino ir pasakė, kad ieškovė išsikvietė jo gimines ir pradėjo visus auklėti, šaukti. Buvo pasakyta, kad ieškovė grasina prie vaikų, jog žudysis. Tada pagalvojo, kad jam nėra ko grįžti ir kaitinti konflikto, todėl tą vakarą liko (duomenys neskelbtini). Paskui suprato, kad beprasmiškas gyvenimas su žmogumi, kuris nenori ieškoti taikos, nenori nekalbėti, kuris mėtosi beprasmiškais kaltinimais neištikimybe ir pan. 2007 m pavasarį iš namų išėjo todėl, kad buvo daugiau neįmanoma pakęsti psichologinio smurto prieš jį. Išėjęs balandžio 17 d. visą mėnesį gyveno ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini). Paskui butą išsinuomojo Vilniuje, arčiau sūnaus ir kad būti kuo toliau nuo konflikto židinio. Ieškovė apie jokias skyrybas su juo nekalbėjo. Po išėjimo buvo grįžęs į ūkinį pastatą pasiimti kažkokių detalių. Tada ieškovė grįžusi iš darbo užsipuolė jį kaltinimais ir pasakė: „sužlugdys jo verslą ir jį patį sužlugdys. Atkeršys už tai, kad jo neklauso ir drįsta būti savarankiškas“. Buvo susitikę birželio pabaigoje. Į automobilį ieškovės neįsileido vien dėl to, kad paskui būtų nėję šios išprašyti. Ieškovė kvietė grįžti į namus, pasikalbėti, bet buvo nusiteikusi karingai. Kalbėjomės tik apie tai, kodėl ji neleidžia jam bendrauti su jaunesniuoju sūnumi. Tai daryti būdavo priverstas slaptomis. Sūnus bijodavo, kad jų susitikimų niekas nepamatytų. Ieškovė apie jį rajone nuolat skleidė žeminančias jo orumą žinias, darė didžiulį spaudimą jo giminėms. Neigia, kad šeimai per visą tą laiką nepadėjo. 2008 m. spalio 22 d. sūnui nupirko fotoaparatą, 2007 m. vasarą nupirko 6 000 Lt vertės kompiuterį, kurį važiavo pirkti slapta nuo ieškovės, kad ši nesupyktų. Kiekvieno susitikimo su sūnumi metu duodavo grynų pinigų – po 200, 300 Lt. Nupirko sportinę aprangą už 500 Lt, bet sutarė, kad vaikas motinai sakys, jog ją nupirko vyresnysis sūnus. Kiekvieno susitikimo metu sūnui duodavo pinigų. Sumos buvo nuo 150 iki 300 Lt. Ūkininko ūkyje asmeniniai ir ūkio pinigai yra bendri. Už tuos pinigus jis 5 metus nuomojosi butą Vilniuje, mokėjo nuomą, mokesčius, sūnui išlaikymą. Mano, kad prie šeimos išlaikymo prisidėjo, neskaitant dovanų. Taip pat daug investavo į ūkį. Pinigai buvo mokami talkų metu už maistą, buvo perkamos detalės, remontuojama technika, perkamos detalės, chemikalai, kiti daiktai. Tiksliai negali pasakyti, tačiau mano, kad ¾ pinigų buvo skiriami ūkiui. Tik maža dalis pinigų buvo skiriami jam asmeniškai. Žmonės jam perleido teisę į nuosavybės atkūrimą neatlygintinai ir jokių pinigų nemokėjo. Jo su tais žmonėmis tarpusavio ryšiai neturi jokios reikšmės. Labai gerai sutarė su ieškovės motina. Tuo metu uošviams padėjo kaip giminaičiams. Uošviui veždavo degalus neatlygintinai, statybinių medžiagų. Jų reikėtų klausti kodėl žemę padovanojo jam. Ieškovės motinos dovanotą žemę naudojo ūkyje. Traktorių tėvui pardavė tokia kaina, nes toks buvo jų susitarimo reikalas (V tomas, b.l. 151-157; 184-186).

Atsakovo atstovas advokatas K. Jonaitis, pasinaudodamas teise pasisakyti, 2012-09-07 teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka dėl eksperto įvertinto 0,7000 ha žemės sklypo ir garažo. Ekspertas turtą vertino kainomis, išskaičiuotomis tik pagal pardavimų lyginamuosius sandorius, bet kadangi teisinė registracija šio turto neatlikta, todėl jo parduoti negalima. Prašo remtis jų rašytiniais paaiškinimais, kad būtent šio sandėlio vertė, atlikta vertintojo pagal teismo pavedimą, neatitinka Turto vertinimo pagrindų įstatymo, atlikta lyginamuoju metodu, kuris prieštarauja metodikai. Nesupranta kodėl ieškovės dalinami žemės sklypai vertinami rinkos kainomis, esančiomis 2012 m. gegužės mėnesį. Ieškovė pati patvirtino, kad turto balansas ir turto kainos turi būti ieškinio pateikimo dienai, o ne nuo tada kai šalys pradėjo gyventi skyriumi ar teismo sprendimo priėmimo dienai. Ieškovė pagal savo ieškinio reikalavimus apibrėžė ir objektą ir ribas. Su ekspertais ir ekspertize dalinai sutinka, kadangi svyravimai yra nuo 3 000 iki 5 000 Lt pagal tai, kas buvo šalių atlikta anksčiau, dar prieš teismo ekspertizę. 2010 m. birželį inicijuojant bylą yra pateiktas 2009 m. įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, piniginių srautų ataskaita, ilgalaikis turtas. Remiantis šiais duomenimis mato, kad turto vertė yra už 55 6472 Lt. Iš jų atskirai yra mokėtinos skolos ir įsipareigojimai, kurie sudaro 204 000 Lt, kurie buvo pasiskolinti tam, kad ūkis veiktų ir kuriuos, kaip ir turtą, reikia padalinti. Jeigu kalba apie ieškinio pateikimo dieną, tai patikslino, kad iki birželio mėnesio iš UAB „Scandagra“ dar yra pasiimta prekių už 68 000 Lt. Vadinasi ūkio turtinė padėtis turėtų būti mažinama tokio dydžio suma, kokia yra skola kreditoriams, t.y. 283 149 Lt. Be ūkio įsipareigojimų dar buvo ir finansiniai įsipareigojimai SEB lizingui ir AB DnB Nord bankui pagal tris sutartis, t.y. automobilio Citroen Xsara Picasso išperkamosios nuomos sutartis, A. V. sudaryta paskolos sutartis dėl 4 000 Lt ir A. V. vardu sudaryta sutartis dėl 8 000 Lt kreditavimo. Jeigu dalinamas automobilis, tai turi būti dalinami ir finansiniai įsipareigojimai ieškinio pateikimo dienai. O tai dienai buvo dar 26 701 Lt skola. Taip pat turi būti dalinami ir tie įsipareigojimai, kuriuos paėmė A. V. tam, kad ūkis gyventų. Asmeniškai paveldėtas, arba nagrinėjamu atveju dovanotas turtas, kuris buvo neatlygintinai perleistas iš trečiųjų asmenų, arba gautas dovanojimo sutartimi iš Č. D., turi būti pripažintas ir yra asmenine nuosavybe. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šie sandoriai neatitiko sutarčių šalių valios. Šis turtas santuokos nutraukimo atveju nėra dalintinas, jis pripažįstamas asmenine nuosavybe. 60 ha bendrą turtą prašo padalinti lygiomis proporcijomis pagal vertes. Dalinant žemės sklypus prašo vadovautis principu, kad sutuoktinių užgyvento turto dalys yra lygios, kaip nurodė patikslintame priešieškinyje. Teismas neturėtų remtis liudytojų parodymais, kad ūkyje yra kito turto, kuris nėra nustatytas balanse, kurio nerado ekspertai ir kuris pagal rašytinius įrodymus yra seniausiai nurašytas ar parduotas. Negalima remtis ir tikėti niekuo neparemta ieškovės subjektyvia nuomone apie turto vertes ir laikyti, kad įsigijimo pagrindas turėtų būti sūnų parodymai. Iš skolintų lėšų į ūkį dedami grūdai, chemikalai, daromi užpirkimai. Jeigu dalina ūkio vertę, tai turi dalinti ir įsipareigojimus kreditoriams, iš kurių ūkis gyvena. Nesutinka, kad skola UAB „Scandagra“ būtų pripažinta A. V. asmenine skola. Ūkininko ūkyje nei sąskaita, nei įsipareigojimai nėra atskiriami. Jeigu pagal atskirą buhalterinę eilutę ūkininkas paima iš kasos pinigus ir įsigyja naują įrangą, agregatus, kas matyti 2009 metų ilgalaikio turto apyraše, tai akivaizdu, kad iš jokių kitų lėšų jis to negalėjo padaryti. Ieškovė prašo priteisti pusę sumos, tačiau neišminusuoja atsakovo pragyvenimo išlaidų. Pagal šiandien pateiktus dokumentus paskaičiavo, kad nuo 2007 m. iki 2011 m. ieškovė gautas pajamas iš darbo užmokesčio, viršijančias 75 000 Lt, pasilieka sau. Būtų protinga ir sąžininga nei ieškovės gautų pajamų, nei atsakovo gautų pajamų, kurios buvo skirtos apyvartai ir pragyvenimui, nedalinti, kadangi ūkis dalinamas visa apimtimi pagal tas vertes, kurias nustatė ekspertas ir kas yra turto balanse. Atsakovas šiuo metu teikė išlaikymą ne tik jaunesniajam sūnui, bet ir vyresniajam buvo pervedęs piniginių lėšų. Mažajam sūnui atsakovas pirko brangias dovanas, pinigų davė tiesioginių susitikimų metu. Tai, kad iš iškirsto asmeninio miško turėtų būti gautos pajamos už 40 910 Lt nemato jokių Aplinkos ministerijos metodikos reikalavimų ar bent nuorodų į ją, nes jų nėra. Dėl automobilio Kia ir traktoriaus Valtra, tai jų vertė ieškinyje ieškovės nurodyta nepagrįstai didelė. Atstovas nesutinka su reikalavimus nukrypti nuo dalinamo turto lygių dalių principo, kadangi nėra atskiro savarankiško reikalavimo, kad teismas turėtų vadovautis turto balansu ir nukrypti nuo lygių dalių nuo tada, kai ginčo šalys pradėjo gyventi skyriumi. Sutarė, kad turtą dalina ieškinio pateikimo dienai, o ne nuo tada kada ginčo šalys pradėjo gyventi skyriumi, t.y. dar 3 metai iki ieškinio pateikimo dienos. Iš patikslintame ieškinyje esančių reikalavimų mato, kad didesnė dalis jų nepagrįsta jokiais įrodymais, o subjektyvia ieškovės nuomone (V tomas, b.l. 180-184).

Tretieji asmenys prieštaravimų šalių reiškiamiems reikalavimams nepareikė ir į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors buvo tinkamai informuoti apie posėdžių vietą ir laiką.

Liudytoja Č. D. 2012-10-24 teismo posėdžio metu parodė, kad yra Al. V. mama. Buvo atsiėmusi pusę savo tėvo žemės, taip pat buvo atsiėmusi žemės iš ūkio. Kadangi dukros šeima norėjo ūkininkauti šeimai dovanojo žemės sklypus. A. V. buvo šeimos galva, todėl jo vardu žemės sklypus ir užrašė. A. V. taip patarė, kad jos niekur nereikėtų vežioti, taip pat žmonos, kuri tuo metu dirbo. Suprato, kad žemę dovanoja dukters šeimai. Jos išsilavinimas yra 4 klasės, todėl nelabai suprato, kad žemę reikėjo rašyti dukters šeimai. Ir padėdavo dukters šeimai kiek pajėgė – vyras su traktoriumi važiuodavo dirbti ir ji pati padėdavo. Ūkininkavimo pradžia buvo jos dovanoti 16 ha žemės. Pakui jie patys daugiau jos nusipirko. Išeidama iš kolūkio buvo gavusi dar ir padargų, kuriuos taip pat dukters šeimai dovanojo. Taip pat jai buvo duota gyvulių, grūdų, kuriuos atsakovas pardavė ir sau nusipirko traktorių. Jos dukra nuolat dirbo ūkyje, net ir po darbų mokykloje, naktimis, todėl vaiką ji prižiūrėdavo. Dukters šeima iširo 2007 m. ar 2008 m. Mato tik vieno atsakovo kaltę, kadangi šis norėjo gyventi dvilypį gyvenimą. Nemano, kad dukra buvo kalta dėl santuokos iširimo, kadangi ji dirbo, vaikus žiūrėjo, juos mylėjo, auklėjo (VI tomas, b.l. 12-15).

Liudytojas Ž. V. 2012-10-24 teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2006 metų pabaigos ar 2007 metų pradžios radikaliai pasikeitė tėvo elgesys. To pasekoje apie 2-3 mėnesius šeimoje buvo nesusikalbėjimas, tačiau to netraktuotų kaip tėvų charakterių nesutapimus. Priežastys paaiškėjo vėliau – tėvas susirado kitą moterį. Anksčiau būdavo visokių situacijų, tačiau visąlaik manė, kad jų šeima yra ideali. Mano, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas tėvas. Mama gal ir per daug kartais rūpinosi šeima. Ji anksti keldavosi, nes būdavo daug ūkio darbų, taip pat ruošdavo pusryčius, išruošdavo jį su broliu į mokyklą. Buvo aprūpinti, apipirkti. Tėvas taip pat rūpinosi šeima. Abu tėvai buvo reiklūs ir didžiuojasi, kad juos išauklėjo ir išlavino tinkamai. Būdavo šeimoje vienas kitas nesutarimas dėl buitinių dalykų, ar važiuoti į svečius pas kažką ar ne, tačiau jam būdavo keista, kai po to tėtis pakankamai ilgai nekalbėdavo nei su mama, nei su jais. Mano, kad paaiškinus kur yra problema, įtampų žmonių santykiuose būtų mažiau. Tačiau šių epizodų jis nelabai sureikšmina, kadangi tai buitiniai dalykai, kurie būna kiekvienoje šeimoje. Nemano, kad tai buvo skyrybų priežastis. 25 metus buvo viskas gerai ir radikaliai per du mėnesius viskas pasikeitė. Tėvas buvo piktas, elgėsi atšiauriai. Tai buvo nesuprantama. 2007 metų sausį tėvas vieną savaitę laiko gyveno pas jį Vilniuje. Naktimis jis paprastai nakvodavo jo bute, o dienomis būdavo pakankamai užsiėmęs. Sakydavo, kad turi susitikimų su studijų draugais. Pats su kita moterimi tėvo nematė, tačiau foto nuotraukas matė. Jos buvo darytos viešbučiuose. Nuotraukas matė kompiuterio monitoriuje. Kad jos yra iš tėvo fotoaparato, suprato pagal jų formatą, kuri buvo toks pat kaip ir fotoaparato, pagal nuotraukos pavadinimą, kuris yra skaitmenizuojamas ir kiekvienas modelis veda nuotraukų skaičių. Bandė su tėvu kalbėtis, tačiau šis pasakė, jog nesikištų, nes tai yra ne jo reikalas. Tai tos pačios nuotraukos, kurios yra byloje. Visa šeima rūpinosi ūkiu, jo plėtra. Ir pats nemažai dirbdavo, net ir studijuodamas vasaras visa praleisdavo ūkyje. Ir mama visada būdavo šalia. Ji rūpinosi maisto gaminimu, talkomis, linų kėlimu, grūdų kasimus, runkelių metimu. Visa šiuo laiku įgyta žemė – močiutės dovanota, pirkta, įsigyta neatlyginamai, buvo skirta šeimos poreikiams, ūkio plėtrai. Net ir už tą neatlyginamai tėvui perleistą žemė buvo mokami pinigai. Kai dirbdavo ūkyje buvo ir traktorius T25, sėjamosios SP2 ir kiti daiktai, kurių likimo šiuo metu nežino. Traktorių Valmet matė tėvo laukiuose praėjus gal 2 ar 2,5 metų po tėvo išėjimo iš namų. Mama jam nedrausdavo bendrauti su tėvu, o jaunesnįjį brolį net ragindavo tai daryti. Nežino ar tėvas gyvenant atskirai mamai pervesdavo pinigų (VI tomas, b.l. 15-19).

Liudytojas M. V. 2012-10-24 teismo posėdžio metu parodė, kad tuo laikotarpiu gyveno namuose su abiem tėvais. 2007 metų pradžioje tėvas pradėjo išvažinėti į Vilnių ar dar kažkur ir iš jo pusės dingo rūpinimasis buitimi. Atsimena, kad mamai grįžus iš darbo, o jam iš mokyklos, namai būdavo nekurti, todėl su mama važiuodavo parsivežti malkų. Tėvas vis dažiau pradėjo važinėti vienas, nors anksčiau keliaudavo visi kartu. Tėtės elgesys pasikeitė ir su juo, ir su mama. Yra matęs video įrašą, foto nuotraukas. Jo mama buvo paprašiusi perkelti į kompiuterį. Nuotraukos buvo erotinio pobūdžio. Tai tos pačios nuotraukos, kurios yra byloje. Video įrašė tėtis yra nufilmuotas einantis Pilies gatve su kita moterimi. Jo manymu, tiek nuotraukose, tiek įraše yra ta pati moteris. Visa jų šeima dirbdavo ūkyje. Jis per sėją pavasarį net į mokyklą neidavo, o mama visiems pietus ruošdavo, juos atveždavo, paskui taip pat dirbdavo ūkyje. Mama buvo ir yra labai rūpestinga. Ji niekada nesakydavo, kad su tėvu nebendrautų. Yra net vieną kartą pyragą iškepusi ir pati nuvežusi pas tėvą. Tai buvo 2007 metų pavasaris, tačiau daugiau pakvietimų iš tėvo negavo. Tėtis nuo išėjimo iš namų lėšų jų šeimai neskyrė. Buvo nupirkęs kompiuterį, tačiau šis buvo pažadėtas dar tada, kai tėvas namuose gyveno ir kaip sąlyginai užsidirbtas daiktas, o fotoaparatą šiam grąžino, nes buvo pasakęs, kad pinigų išlaikymui jam skiria per daug. Nuo tada ir nutrūko jo ir tėvo bendravimas. Mama žinojo, kad važiuoja su tėvu pirkti kompiuterio. Kadangi tą dieną su mama turėjo važiuoti į laidotuves ir jis dėl to nevažiavo, tai mama supyko. Tėvas pats sakė sakyti, kad sportinę aprangą pirko vyresnysis sūnus, tai nebuvo jo ir tėvo susitarimas. Namuose trūko net malkų. Prašė tėtės leisti jų pasiimti arba atvežti, tačiau kai leidimo negavo, mama jas pirko. Buvo ūkyje traktoriai T25, DT75, sėjamoji, volai, purkštukas, linų apdorojimo technika, priekabos, rotacinė šienapjovė, grūdų valomoji, aukšto slėgio pjovimo aparatas, krūmapjovė, ir kt., nes jie buvo ūkyje naudojami. 2007 metais, kai buvo pas tėvą ūkyje matė traktorius, priekabų, buvo Petkus Gigant, krūmapjovė. Traktorių Valmet 2010 metais matė dirbant ūkio valdose. Visi ūkio plėtimo metu įgyti žemės sklypai yra ne asmeniškai atsakovo, o šeimai (VI tomas, b.l. 20-23).

Liudytoja R. G. 2012-10-24 teismo posėdžio metu parodė, kad ji matė A. V. einantį su kita moterimi. Tik paskui sužinojo, kad šeimoje vyksta skyrybos. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės. Ji padarė video įrašą. Į priekį A. V. ėjo susikabinęs už rankų su įraše matoma moterimi, o grįžtant jai atrodo, kad buvo jau nesusikabinę. Apie jokias šeimoje buvusias problemas ji tuo metu dar nežinojo. Žinojo tik tai, kad A. V. yra kategoriškas, nesugyvenamas žmogus, apie A. V. pasakė tik teigiamus žodžius (VI tomas, b.l. 24).

Liudytoja R. M. 2012-10-24 teismo posėdžio metu parodė, kad yra kaimynė ir bendraudavo su jų šeima. Niekada neatrodė, kad Al. V. yra sunkaus būdo, kad būtų grubi, nėra girdėjusi, jog šmeižtų savo vyrą ar kitaip negražiai apie jį kalbėtų. Ji daug šeimoje ir ūkyje dirbdavo. Ir ji pati yra (duomenys neskelbtini) ūkyje padėjusi, todėl tai matė. Niekada nepastebėjo, kad šalys nesutartų. A. V. taip pat rūpinosi šeima (VI tomas, b.l. 25).

Liudytoja A. Š. 2012-10-24 teismo posėdžio metu parodė, kad yra Al. V. draugė. Pasakojo ieškovė jai dėl ko šios šeima iširo. Tik vėliau jai parodė nuotraukas, pasakė, kad jose yra A. V. daiktai. Nėra girdėjusi, kad ieškovė šmeižtų savo vyrą. Ji buvo rūpestinga. Kadangi dirbdavo viename darbe, tai ryte atvažiavusi jos pasiimti, užuosdavo maisto kvapą, nes būdavo paruošti pietūs. Pati ne kartą juos veždavo A. V. į laukus, nes šeimoje nebuvo laisvos mašinos. Yra ir pati ūkyje kelis kartus dirbusi. Dirbdavo visa šeima. Šeimą pažįsta 16 metų. Šeima neatrodė bloga, konfliktiška, nesutarianti, kad reikėtų skirtis. Po nuotraukų radimo kurį laiką juodu dar kartu gyveno, tačiau ryte atvažiuodama pastebėjo, kad jau nebėra bendravimo. A. V. net su ja nesisveikindavo. Nėra pastebėjusi, kad šeimoje kiltų konfliktų dėl vaikų auklėjimo (IV tomas, b.l. 25-26).

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės Al. V. ir atsakovo A. V. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokoje šalys susilaukė dviejų vaikų, kurie jau pilnamečiai (I tomas, b.l. 31, 32, 33, II tomas, b.l. 142).

Dės santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. yra numatytas santuokos nutraukimo pagrindas – vieno iš sutuoktinių kaltė. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo konstatuojama nustačius, jog jam iš esmės pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, arba nustačius faktus, kurie įstatyme nurodyti kaip sutuoktinio kaltės prezumpcija – kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Tačiau Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, pastangas išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

Ieškovė Al. V. atsakovo neištikimybės bei nesirūpinimo šeima faktus įrodinėja foto nuotraukomis, video įrašu, liudytojų parodymais. Iš pateiktų foto nuotraukų, video įrašo matyti, kad jose esanti moteris yra panašaus amžiaus, kūno sudėjimo, šviesios vidutinio ilgio plaukų spalvos (I tomas, b.l. 34, II tomas, b.l. 121-127) Liudytoja R. G. parodė, kad matė A. V. Vilniuje einant su kita moterimis. Iš pradžių jie buvo susikabinę rankomis, o grįžtant jau ne. Ji pati juos ir nufilmavo (IV tomas, b.l. 24). Liudytojai Ž. V. ir M. V. nurodydami jų tėvų santuokos iširimo priežastis, teigė, jog ta priežastis yra – tėvo elgesys, kuris pasikeitė dar 2006 metų pabaigoje – 2007 metų pradžioje, kai šis pradėjo vienas išvažinėti, nustojo rūpintis šeima, o po to, pamačius foto nuotraukas suprato, kad yra susiradęs kitą moterį. Iš video įrašo ir foto nuotraukų sprendžia, kad tai ta pati moteris (IV tomas, b.l. 15-23). Liudytojos R. M., A. Š. parodė, kad šeimą ilgai pažįsta ir nepastebėjo, kad joje būtų buvę didesnių problemų, kurios sąlygotų šeimos iširimą, kadangi ieškovė šeimoje buvo labai rūpestinga, nebuvo nesugyvenamo būdo (IV tomas, b.l. 25-26).

Atsakovas A. V., bandydamas įrodyti, kad santuoka iširo dėl ieškovės A. V. kaltės, nurodo jos sunkų, konfliktišką elgesį, paaiškina kuo jis pasireiškė – jis buvo nuolat kaltinamas, šmeižiamas, jam priekaištaujama, nuteikinėjami jų vaikai prieš atsakovą. Kad po 2007-04-17, kada atsakovas išėjo iš namų, šalių santykiai tapo itin konfliktiški matyti iš jų tarpusavio bendravimo būdo, kompromisų neradimo, todėl galėjo būti ir kaltinimų, priekaištų vienas kitam, tačiau tos aplinkybės, jog ieškovė būtų buvusi itin sunkaus, konfliktiško charakterio šalims gyvenant santuokoje, nepatvirtino ne tik, kad byloje apklausti šalių pilnamečiai sūnūs, tačiau ir kiti liudytojai. Nors liudytojų parodymai, kurie teismo nuomone, neabejotinai paremti subjektyviškumo požymiu, liudijant apie aplinkybes, kurių stebėjimas ir vertinimas neabejotinai yra susijęs ir su šalies, kuri tą asmeniškai kvietė liudyti, aplinkybių subjektyviu vertinimu, tačiau atsakovo nurodomos aplinkybės kelia abejonių ir dėl to, kad dar 2006 m. vasarą šalys atšventė 25 metų (sidabrines) sutuoktuvių metines, o jau po pusės metų jo teigimu dėl ieškovės nesugyvenamo charakterio kartu gyventi tapo įmanoma. Tai, kad ieškovė stengėsi viską valdyti ir nepripažino atsakovo teisės būti savarankišku taip pat kelia abejonių, kadangi kuo šis nepripažinimas pasireiškė atsakovas nenurodė. Ieškovės teigimu atsakovas vienas važinėdavo ilsėtis ir tai jam nebuvo draudžiama. Priešingai, atsakovas bandydamas paneigti pareikštą neištikimybės kaltinimą teikia prieštaringus paaiškinimus: „nesako, jog nuotraukose ir video įraše yra ta pati moteris ar ne ta pati, kad „Karolinos“ viešbutyje buvo vienas“, tačiau į kitą klausimą jau atsako kad nedavė ieškovei šnekėti su savo drauge, lyg ir pripažindamas, jog tokia moteris buvo. Taip pat nurodo, kad kaklaraištis, pirštinės ir tašė, kurie yra pateikti nuotraukose yra ne jo, tačiau tuo pačiu teigia, kad tai nėra vienetiniai daiktai, jie pirkti Gariūnuose. Jei tai nebūtų atsakovo daiktai, jis turbūt negalėtų žinoti kur jie yra įgyti ir kodėl būtent Gariūnuose, jei ieškovė gyvena Šakių mieste, o atsakovas Vilniuje. Atsakovo teigimu, ieškovė pati įkėlė nuotraukas į kompiuterį ir į fotoaparatą, kad galėtų pasidalinti turtą, tačiau bet kuriuo atveju santuokoje įgytas turtas priklauso abiems šalims ir, kad jį pasidalinti tikrai nebūtina nieko kaltinti. Teismas pripažįsta, kad foto nuotraukose esančios moters asmenybė nėra nustatyta, tačiau byloje ištirtų įrodymų – liudytojų parodymų, foto nuotraukų, video įrašo, atsakovo paaiškinimų visumos pagrindu teismas daro labiau tikėtiną išvadą buvus atsakovo neištikimybės faktui, kurio atsakovas nepaneigė nei abejonių nekeliančiais paaiškinimais, nei kitais įrodymais. Taip pat neįrodė, kad 2007-04-17 išėję iš namų teikė materialinę paramą ieškovei. Atsakovas teismui teigė, kad vieną kartą bandė su ieškove šnekėtis per atidarą automobilio langą, kad į mašiną atsisėsti neprašė, nes žinojo, kad paskui jos nebūtų ėję išprašyti, tačiau tai tik patvirtina, jog atsakovas nesistengė išsaugoti, atkurti santuokinių ryšių. Suprantama, kad ieškovė šioje situacijoje galėjo pykti dėl jaučiamos nuoskaudos, šalys pradėjo nerasti bendro intereso ir susitarimo, tačiau šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje negali būti prilyginamos esminiam santuokinių pareigų pažeidimui – neištikimybei, dėl kurios bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, o po išsikraustymo iš šeimos namų atsakovas dar nustojo materialiai remti ieškovę, nors pajamos, kurias jis gavo iš bendrai priklausančio ūkio buvo didesnės nei ieškovės. Sūnui teikto išlaikymo faktas to nepaneigia, kadangi vaikui mokamas išlaikymas, yra išimtinai vaikui priklausantys pinigai. Ieškovė išlaikymą iš savo pusės taip pat teikė (Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 2 d.). Tokį vertinimą pagrindžia ir aplinkybės, kad šalys iki 2006 metų vasaros kildavusius bendravimo nesklandumus bandydavo išspręsti ir sugebėdavo išsaugoti santuoką, netgi atšventė jų 25 metų vestuvių metines, todėl šiuo atveju esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu kvalifikuotina atsakovo A. V. neištikimybė, dėl kurios bendras gyvenimas tapo negalimas, išlaikymo šeimai neteikimas jam išėjus iš namų ir santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo, šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Remdamasis Lietuvos Respublikos CK 3.59 str., 3.62 str., 3.73 str., 3.77 str. 3 d., santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas privalo išspręsti šalių turto padalijimo klausimą. Lietuvos Respublikos CPK 382 str. 4 p. nurodyta, kad ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti pateikti duomenys apie bendrą sutuoktinių dalintiną turtą ir kartu turi būti pateiktas šio turto padalijimo variantas. Dalijant turtą, reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto padalijimo konkretaus būdo parinkimas. Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu galima taip padalyti. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d. parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, turi būti atsižvelgiama į tokias svarbias aplinkybes kaip nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės, taip pat ir sutuoktinių pageidavimus.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo sekantį turtą:

- Ūkininko ūkį, (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 35). Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti atsakovo nuosavybei.

- 0,7000 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), registruotą abiejų pareiškėjų vardais, su 882 kv.m. ploto neįregistruotu garažu, įgytą 2003 metais (I tomas, b.l. 37-38). Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti atsakovo nuosavybei.

- teisiškai neįregistruotą apie 394,06 kv. m. ploto ūkinį pastatą, esantį 2,43 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini).

- 0,0759 ha namų valdos žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), įgytą 1994 metais, registruotą ieškovės Al. V. vardu (I tomas, b.l. 49-50). Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti ieškovės nuosavybei.

- gyvenamąjį namą su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), įgytą 1989 metais, registruotą ieškovės Al. V. vardu (I tomas, b.l. 51-54). Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti ieškovės nuosavybei

- 0,4900 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų našumo balas 60.0, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2005 metais, registruotą abiejų sutuoktinių vardais (I tomas, b.l. 39-40). Pagal pareikštus reikalavimus ieškovė prašo šį žemės sklypą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovas – prašo priteisti jam.

- 0,5300 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), įgytą 2003 metais, registruotą abiejų pareiškėjų vardais (I tomas, b.l. 41-42). Pagal pareikštus reikalavimus ieškovė prašo šį žemės sklypą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovas – prašo priteisti jam.

- 4,8090 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), įgytą 2002 metais, registruotą abiejų sutuoktinių vardais (I tomas, b.l. 43-44). Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti ieškovės nuosavybei.

- 12,6600 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), įgytą 2002 metais, registruotą abiejų sutuoktinių vardu (I tomas, b.l. 45-46). Pagal pareikštus reikalavimus ieškovė prašo šį žemės sklypą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovas – prašo priteisti jam.

- 20,0002 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), įgytą 1999 metais, registruotą abiejų sutuoktinių vardu (I tomas, b.l. 47-48). Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti ieškovės nuosavybei.

- 3,0400 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), įgytą 2003 metais, registruotą A. V. vardu (I tomas, b.l. 56-57). Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti ieškovės nuosavybei.

- 9,8200 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), įgytą 2000 metais, registruotą atsakovo A. V. vardu (I tomas, b.l. 58-59). Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti ieškovės nuosavybei.

- 3,9900 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), įgytą 2001 metais, registruotą atsakovo A. V. vardu (I tomas, b.l. 60-61). Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti ieškovės nuosavybei.

- 0,9000 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), įgytą 2005 metais, registruotą atsakovo A. V. vardu (I tomas, b.l. 62-64). Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti atsakovo nuosavybei.

- 12,7800 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), įgytą 1997 metais, registruotą atsakovo A. V. vardu (I tomas, b.l. 71-72). Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti atsakovo nuosavybei.

- 0,0600 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), įgytą 1994 metais, registruotą atsakovo A. V. vardu (I tomas, b.l. 79-80). Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti ieškovės nuosavybei.

Taip pat šalys santuokos metu įgijo dar šešis žemės ūkio ir miško ūkio paskirties žemės sklypus, tačiau ieškovė teigia, kad tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas ir turi būti įtrauktas į dalijamo turto masę, o atsakovas teigia, jog šis nekilnojamasis turtas, nors ir įgytas santuokos metu, yra jo asmeninė nuosavybė ir neturi būti dalinamas. Tai:

- 4,0600 ha miško sklypas, (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo A. V. vardu, įgytas perleidimo sutarties pagrindu J. R. S. neatlygintinai ir besąlygiškai perleidžiant teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą (I tomas, b.l. 65-67, 153, 156, 157, II tomas, b.l. 175).

- 7,1000 ha miško sklypas, (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo A. V. vardu, įgytas perleidimo sutarties pagrindu A. A. P. neatlygintinai ir besąlygiškai perleidžiant teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą (I tomas, b.l. 67-68, 160, 164, II tomas, b.l. 178).

- 0,5800 ha miško sklypas, (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo A. V. vardu, įgytas perleidimo sutarties pagrindu A. A. P. neatlygintinai ir besąlygiškai perleidžiant teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą (I tomas, b.l. 69-70, 164, 164, II tomas, b.l. 178).

- 12,5200 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo A. V. vardu, įgytas 1996-04-29 dovanojimo sutarties pagrindu (I tomas, b.l. 73-74).

- 2,4300 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo A. V. vardu, įgytas 1996-02-07 dovanojimo sutarties pagrindu (I tomas, b.l. 75-76).

- 14,2500 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo A. V. vardu, įgytas 1996-02-07 dovanojimo sutarties pagrindu (I tomas, b.l. 77-78).

Dėl turto vertės nustatymo.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalinimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai. Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias yra pateikusios ginčo šalys. Šiuo atveju ieškovė ir atsakovas nurodo skirtingas turto vertes. Ieškovė nurodo, kad žemės sklypus vertina pagal byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro vidutines jų vertes, o kitą nekilnojamąjį turtą – remiantis ekspertizės išvadomis. Atsakovas ginčija ekspertų nustatytą 0,700 ha žemės sklypo su garažu (duomenys neskelbtini), vertę, motyvuojant tuo, kad ekspertas pažeidė turto vertinimo metodiką ir dėl šio turto įvertinimo prašo vadovautis 2011-04-11 Turto vertės nustatymo atskaita. Dėl kito turto nustatytos vertės iš esmės neprieštarauja.

Vertinant žemės ūkio ir miško ūkio paskirties sklypus tiek ieškovės, tiek atsakovo buvo pasinaudota nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis. Nekilnojamojo turto registro įvertinimas yra oficialus turto rinkos vertės nustatymas, kuris atliekamas vadovaujantis LR Vyriausybės 2005-09-29 Nutarimo Nr. 1049 patvirtintomis turto vertinimo taisyklėmis, todėl yra tinkamas įrodymas nustatinėjant nekilnojamojo turto vertę. Kadangi šalių pateiktos žemės ir miškų sklypų vertės skiriasi nedaug, teismas, remdamasis naujausiomis – nuo 2012-01-01 galiojančiomis vidutinėmis rinkos vertėmis nustato, kad:

- 0,4900 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 2 400 Lt (IV tomas, b.l. 180; V tomas, b.l. 57).

- 0,5300 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 2 200 Lt (IV tomas, b.l. 182; V tomas, b.l. 58).

- 4,8090 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 16 900 Lt (IV tomas, b.l. 183; V tomas, b.l. 59).

- 12,6600 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 40 600 Lt (IV tomas, b.l. 184; V tomas, b.l. 60).

- 20,0002 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 63 300 Lt (IV tomas, b.l. 185; V tomas, b.l. 61).

- 0,9000 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 3 300 Lt (IV tomas, b.l. 177; V tomas, b.l. 62).

- 4,0600 ha miško sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 54 423 Lt (50 932 Lt miško ir 3 491 žemės sklypo) (I tomas, b.l. 65, IV tomas, b.l. 166, V tomas, b.l. 63).

- 0,0600 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 470 Lt (IV tomas, b.l. 173).

- 12,7800 ha žemės sklypo su mišku, (duomenys neskelbtini), vertė yra 27 224 Lt (8 938 Lt miško vertė ir 18 286 Lt žemės vertė) (IV tomas, b.l. 169, V tomas, b.l. 65).

- 3,9900 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 13 900 Lt (IV tomas, b.l. 176; V tomas, b.l. 67).

- 9,8200 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 31 800 Lt (IV tomas, b.l. 175, V tomas, b.l. 68).

- 3,0400 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 10 100 Lt (IV tomas, b.l. 174, V tomas, b.l. 69).

- 7,100 ha miško sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 130 301 Lt (120 239 Lt miško vertė ir 10 062 Lt žemės sklypo vertė)(IV tomas, b.l. 167, V tomas, b.l. 70).

- 0,5800 ha miško sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė yra 11 879 Lt (10 850 Lt miško vertė ir 1 029 Lt žemės vertė) (IV tomas, b.l. 168, V tomas, b.l. 71).

Ieškovė teismui pateikdama ieškinį, šio reikalavimus apmokėjo 6 167 Lt (300 Lt + 500 Lt + 5367 Lt) žyminiu mokesčiu (I tomas, b.l. 30; II tomas, b.l. 140, 141). Likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ieškovė teismo 2010-07-10 nutartimi buvo atleista. Taip pat ieškovė sumokėjo 4 840 Lt už ekspertizės atlikimą (IV tomas, b.l. 141).