- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-21
- Bylos Nr.
- 2YT-527-884/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-02047-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Valinskytė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Skaistė Valinskytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija), Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja prašo nustatyti faktą, patvirtinantį, kad pareiškėja J. P. ir jos sutuoktinis V. P. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Liaudies deputatų Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos šeimai buvo išskirtas 1500 kv. m. ploto žemės sklypas individualiai statybai adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu pareiškėjos sutuoktinis V. P. įpareigotas per tris mėnesius užsisakyti pas rajono architektą gyvenamojo namo ir ūkinio pastato projektą, suderinti jį su institucijomis, sudaryti sutartį su miesto vykdomuoju komitetu dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui. Neįvykdžius nurodymų ir vienerių metų laikotarpyje nepradėjus namo statybos, paskirtas žemės sklypas gali būti sugrąžintas į miesto žemės fondą. Pareiškėjos sutuoktinis V. P. kreipėsi į rajono architektą, kartu su šeima rinkosi namo projektą, suderino visus leidimus statybai ir netrukus pradėjo namo bei ūkinio pastato statybą. Namas ir ūkinis pastatas buvo pastatyti pakankamai greitai ir (duomenys neskelbtini) metais šeima pastatytame name apsigyveno. Pareiškėjos šeima (duomenys neskelbtini) d. sumokėjo 5081 valstybės vienkartinių išmokų į Lietuvos taupomojo banko (duomenys neskelbtini) filialą už 1500 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Visais namo statybos dokumentais ir reikalais rūpinosi pareiškėjos sutuoktinis V. P., kuris (duomenys neskelbtini) d. mirė. Kai buvo pradėta paveldėjimo byla pas notarą, pareiškėja sužinojo, kad namas neregistruotas. Ji žinojo, kad namo dokumentai buvo sutvarkyti, statyba vyko pagal leidimus, dokumentams buvo skirtas atskiras lagaminėlis, kurį vyras nešdavosi, kai spręsdavo statybos, žemės pirkimo klausimus. Paskutinius trejus ketverius metus vyras sirgo psichine liga, jis niekuo nepasitikėjo, degino visus jam prieinamus dokumentus, todėl neatmestina, kad taip sudegino ir namo dokumentaciją, nes pareiškėja neranda ne tik dokumentų, bet ir paties lagaminėlio, kuriame buvo saugomi namo statybos dokumentai. Pareiškėja puikiai prisimena, kad namuose (lagaminėlyje) buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Liaudies deputatų Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), namo brėžiniai su išplanavimais, su įstaigų parašais, kvitas apie įneštas vienkartines išmokas žemės sklypo išpirkimui, tačiau dabar tų dokumentų namuose nebėra, jie yra dingę. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsakė, kad, patikrinus turimus dokumentus laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų, nėra duomenų apie išduotus leidimus objektui (duomenys neskelbtini). Pareiškėja įsitikinusi, kad šeimos namas buvo pastatytas laikantis visų įstatymų reikalavimų, niekas niekada neužsiminė, kad statyba būtų neteisėta. Priešingai – V. P. pasikreipus dėl sklypo išpirkimo, jam tokia galimybė buvo suteikta ir jis netgi sumokėjo vienkartines įmokas už visą jam paskirtą sklypą, vadinasi, jis turėjo įrodyti namo statybos teisėtumą ir tokiu pagrindu jam buvo sudarytos sąlygos sklypą išpirkti. Šeima pasistatytame name gyveno iš karto po jo pastatymo – nuo (duomenys neskelbtini) metų, jame užaugo vaikai. Neradusi jokių namo dokumentų, pareiškėja užsakė kadastrinius matavimus. Jie patvirtina, kad namų valdoje buvo pastatyti du statiniai – gyvenamasis namas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Po kadastro bylos sudarymo pareiškėja kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu namą ir ūkinį pastatą įregistruoti. VĮ „Registrų centras“ priėmė sprendimą, kuriuo prašymo netenkino, nes nepateikti dokumentai kadastro duomenų įrašymui į kadastrą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimas galėtų būti tenkinimas tik tuo atveju, jei būtų nustatyti visi teisės aktuose bei suformuotoje teismų praktikoje nurodyti pagrindai jo tenkinimui. Tik iš (duomenys neskelbtini) d. sudarytos Kadastrinių matavimų byloje fiksuotų duomenų matyti, kad gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, dėl kurių pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, statybos pradžios ir pabaigos metai yra (duomenys neskelbtini), kitų įrodymų, patvirtinančių pagrindą įrašyti būtent šį statybos laikotarpį, nėra. Byloje nėra pateikiami jokie duomenys ar įrodymai apie gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybą, šios statybos teisėtumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad tuo atveju, jei statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, tačiau, pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Jeigu statyba išties buvo vykdoma nurodytu laiku, dėl pastatyto ginčo statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal (duomenys neskelbtini) metais galiojusius teisės aktus, įvertinus, kokie reikalavimai buvo keliami būtent tuo metu vykdomai statybai, kokius veiksmus statytojas turėjo atlikti, siekdamas teisėtai pasistatyti statinį, ar buvo reikalingi tam tikri statybos leidimai ir kt. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl individualinės statybos“ (galiojo iki (duomenys neskelbtini) d.) buvo nustatyta statybų vykdymo tvarka bei patvirtinti Individualinės statybos nuostatai. Inspekcijos nuomone, byloje turėtų būti pateikti duomenys, kurie leistų teismui neabejotinai įsitikinti, kad statiniai buvo pastatyti ir priimti naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Nenustačius tokių aplinkybių, kad pareiškime nurodyti nekilnojamieji daiktai buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka, pareiškimas neturėtų būti tenkinamas.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos nurodyti pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), neįregistruoti ir stovi nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, institucija neturi duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog yra visos (ar jų nėra) CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos, būtinos siekiant įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėjai įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį visas būtinas sąlygas, neprieštarauja, kad pareiškimas būtų tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Į bylą pateikta suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, sudaryta (duomenys neskelbtini) d., iš kurios matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, žymimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti (duomenys neskelbtini), taip pat - ūkinis pastatas, žymimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti (duomenys neskelbtini) (toliau abu kartu – Statiniai), žemės sklypas nesuformuotas, daiktinės teisės į minėtus Statinius neregistruotos.
6. Pareiškėja prašo nustatyti faktą, patvirtinantį, kad nuosavybės teisę į Statinius pareiškėja ir jos sutuoktinis V. P., miręs (duomenys neskelbtini) d., įgijo pagal įgyjamąją senatį. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teisės liudijimu nustatyta, kad pareiškėja yra pergyvenusi sutuoktinį ir jai priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje.
7. Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje reglamentavo nuosavybės teisių įgijimo pagrindus. Vienas iš jų – nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Nuosavybės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti.
8. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo skyrimo“ (toliau – Sprendimas dėl žemės sklypo) buvo nuspręsta paskirti V. P. žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini), iki 1500 kv. m. dydžio bei įpareigoti per tris mėnesius užsisakyti pas rajono architektą gyvenamojo namo ir ūkinio pastato projektą, suderinti su vietos sanitarine epidemiologine stotimi ir priešgaisrinės apsaugos inspekcija dėl gavimo statybos darbams leidimo; sudaryti sutartį su miesto vykdomuoju komitetu dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui; statybos darbus atlikti sutartyje numatytu laiku ir griežtai prisilaikant projekto. Sprendimu dėl žemės sklypo taip pat buvo nuspręsta nustatyti, kad, statytojui nesudarius sutarties su miesto vykdomuoju komitetu dėl žemės sklypo perdavimo neterminuotam naudojimui ir per vienerius metus nepradėjus gyvenamo namo statybos, paskirtas žemės sklypas gali būti paimtas į miesto fondą. Iš Nacionalinės žemės tarnybos pateiktos informacijos bei dokumentų nustatyta, kad V. P. (duomenys neskelbtini) rajono valdybai (duomenys neskelbtini) d. pateikė prašymą parduoti 0,15 ha žemės sklypą, prie prašymo pridėti šie dokumentai: šeimos sudėtis, susitarimas pirkti žemės sklypą, žemės sklypo planas, sprendimas dėl žemės sklypo skyrimo. Iš Žemės sklypo plano matyti, kad šis buvo parengtas (duomenys neskelbtini) d., jame įbraižyti du pastatai, planas patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono architekto, planą parengė (duomenys neskelbtini) rajono LDT vykdomojo komiteto rajono architekto gamybinis personalas.
9. Žemės sklypo įkainojimo aktu V. P. buvo informuotas apie parduodamo 0,1500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrą žemės sklypo pirkimo kainą, (duomenys neskelbtini) miesto (rajono) valdybos mokėjimo pranešime užfiksuota, kad perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 5081 valstybės vienkartinių išmokų ir kad V. P. (duomenys neskelbtini) d. sumokėjo 5081 valstybės vienkartinių išmokų į Lietuvos taupomojo banko (duomenys neskelbtini) filialą už 1500 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) katalikiškosios mokyklos mokinių sąrašo matyti, kad pareiškėjos dukra A. P. šioje mokykloje pradėjo lankyti septintą klasę (duomenys neskelbtini) metais, namų adresas – (duomenys neskelbtini), sūnus V. P. (duomenys neskelbtini) metais pradėjo lankyti pirmą klasę, jo namų adresas – toks pats kaip ir sesers. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pastatų ir statinių įvertinimui ir nustatymui sudaryta komisija (duomenys neskelbtini) d. patikrino gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodyta, kad bendra pastato būklė pirminės apžiūros metu atitinka galiojančius Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus.
10. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad jos šeima adresu (duomenys neskelbtini), apsigyveno (duomenys neskelbtini) metais, o (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos raštas patvirtina, kad pareiškėja gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog dėl Statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Nors rašytinių įrodymų dėl Statinių leidimo statyti nėra išlikę, tačiau atsižvelgiant į buvusią griežtą valstybinės statybos kontrolę ir nesant duomenų apie pažeidimus, o priešingai, esant jau aptartoms rašytiniais įrodymais nustatytoms aplinkybėms (9 punktas), leidžia pagrįstai manyti, kad Statinių statybai leidimai buvo suteikti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Darytina išvada, kad jeigu ir nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog Statinių statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti, kad Statiniai, į kuriuos pareiškėja prašo pripažinti jos ir sutuoktinio nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti privačios nuosavybės teisės objektai. Duomenų, jog Statiniai yra savavališka statyba, nepateikta.
11. Pareiškėjos ir sutuoktinio valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas. Nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas būtų kada nors nutrūkęs. Kadangi pareiškėja ir jos sutuoktinis valdė Statinius nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, nėra įgiję nuosavybės kitu būdu, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, Statiniai buvo valdomi kaip savi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y. yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, todėl pripažįstama, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis įgijo nuosavybės teisę į Statinius pagal įgyjamąją senatį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos sutuoktinis V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) d., įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.