- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- I-1703-463/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04588-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.1Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) ir patikslintu skundu (b. l. 27) (toliau – ir skundas), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN) 3 000,00 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti ir įpareigoti VPN įrengti visiškai sandarią taksofono būdelę.
Skunde nurodoma, kad ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. yra laikomas VPN. Iki skundo padavimo teismui dienos nėra užtikrinama pareiškėjo teisė palaikyti socialinius ryšius. Pareiškėjas nėra patenkintas, kad VPN buvo įrengti tik trys taksofonai, pastatyti vienas nuo kito 0,5 m atstumu. Prie taksofonų sudarydavo labai didelės eilės ir pareiškėjas ne visada turėdavo galimybę paskambinti savo artimiesiems. Jeigu pavykdavo paskambinti artimiesiems, pareiškėjas su jais negalėjo tinkamai bendrauti, nes nebuvo įrengta budelė. Dėl šios priežasties pokalbius su artimaisiais galėjo girdėti kiti nuteistieji, o ir artimieji girdėdavo, ką kalbėdavo kiti nuteistieji. Nors 2017 m. buvo įrengti nauji taksofonai, tačiau vėlgi buvo palikti tik 2 taksofonai tam pačiam nuteistųjų kiekiui. Šiuo metu yra įrengiama daugiau taksofonų, tačiau jų įrengimo būdas nėra tinkamas, kadangi jie nėra izoliuoti. Taksofonai dažnai genda, o dėl asmenų, kurie naudojasi jais, nuolat kyla konfliktinės situacijos, dėl ko pareiškėjas patyrė nepatogumus, kitų nuteistųjų pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, fizinius skausmus. Dėl šių priežasčių pareiškėjui buvo paskirtas gydymas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VPN atsiliepimu (b. l. 6–9, 36) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčo laikotarpiu buvo sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje. Iki 2018 m. spalio 15 d. veikę taksofonai buvo ryšio paslaugas teikiančios įmonės nuosavybė, taksofonus įrengė ir administravo AB Telia Lietuva. Teisės aktai nenustatė jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui. VPN I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai pilnai atitiko visus reikalavimus, galimybė paskambinti nuteistiesiems buvo užtikrinama nepertraukiamai, nuteistieji naudojosi suteikta teise skambinti telefonu. Nuo 2018 m. spalio 15 d. I-ame gyvenamajame korpuse kiekviename aukšte veikia sumontuoti nauji taksofonai. Taksofonai priklauso bendrovei „CSC Telekom“, kuri vykdo visų šių prietaisų techninį palaikymą ir aptarnavimą. Šie įrengti taksofonai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Galimybė nuteistiesiems pasinaudoti taksofonais užtikrinama nepertraukiamai. Teisės aktuose nenumatytas įrengiamų taksofonų skaičius. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-o korpuso aukšte yra visiškai pakankamas, kiekvienas nuteistasis, turintis lėšų vardinėje skambinimo kortelėje, turi galimybę juo pasinaudoti. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl VPN taksofonų su prašymais ar skundais nėra kreipęsis į VPN administraciją. Pareiškėjas tik po kreipimosi į teismą pateikė identišką teismui pateiktam skundui skundą VPN administracijai. Pareiškėjo skundas nepagrįstas. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado jo prašoma priteisti neturtinė žala, todėl jo skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjas į teismą kreipiasi, siekdamas sau turtinės naudos iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės padarė įtaką jo sveikatai. VPN administracija jokiais savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisių ir jam jokios žalos nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus VPN veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp VPN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigūnai / darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovės atstovui.
Nagrinėjamu atveju visų pirma sprendžiamas klausimas dėl VPN veiksmų, užtikrinant pareiškėjo teisę palaikyti socialinius ryšius ir galimybę pasinaudoti telefonu CK 6.271 straipsnio prasme. Tik nustačius analizuojamų veiksmų neteisėtumą būtų sprendžiama, ar egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas įpareigoti VPN įrengti visiškai sandarią taksofono būdelę.
Dėl pareiškėjo teisės palaikyti socialinius ryšius, naudojantis telefonu, ir galimybės paskambinti telefonu užtikrinimo
Įvertinus pareiškėjo skundo argumentas darytina išvada, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina dviem aspektais: pirma, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad VPN neužtikrina jo teisės palaikyti socialinius ryšius, naudojantis telefonu, kadangi neįrengia visiškai sandarių taksofono būdelių; antra, pareiškėjas nėra patenkintas tuo, kad galimybė paskambinti artimiesiems pareiškėjui nebuvo visada garantuojama (dėl gedimų, eilių).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarką nustatyto Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) XIX skyrius reglamentuoja nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką. Taisyklių 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu. Ginčo laikotarpiu galiojusios kelios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių redakcijos, kuriose nebuvo nustatyti reikalavimai telefonų įrengimui.
Kaip matyti, teisės aktai nenustato pareigos pataisos įstaigai įrengti konkretų skaičių telefonų, nenumato pareigos įrengti telefoną atskiroje sandarioje būdelėje ar kitais įrengimo būdais. Įrodant, kad VPN yra sudaryta galimybė skambinti telefonu, kaip įstaigą įpareigoja Bausmių vykdymo kodeksas ir Taisyklės, į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 18, 19, 20, 21, 22, 23), iš kurių matyti, kad VPN iki 2018 m. spalio 15 d. buvo įrengti taksofonai lauko kiemelyje, o nuo 2018 m. spalio 15 d. įrengti pataisos įstaigos viduje telefonai, aplink kuriuos įrengti plastikiniai gautai, kurie skirti triukšmo slopinimui, kaip nurodyta VPN administracijos 2019 m. sausio 30 d. rašte (b. l. 28–29). Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek šie į bylą pateikti įrodymai, tiek VPN atsiliepime ir paaiškinimuose (b. l. 36) pateikti argumentai patvirtina, kad VPN yra sudaryta galimybė juose laikomiems asmenims paskambinti telefonu ir taip palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais. Tai, kad pareiškėjas nėra patenkintas telefonų įrengimu nėra pakankamas pagrindas, nustačius, kad teisės aktuose reikalavimų dėl telefonų įrengimo nėra numatyta, šiuo aspektu konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad jo pokalbių su artimaisiais buvo nepertraukiamai klausomasi, trukdoma kalbėtis ar varžoma tokia jo teisė, nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iki 2019 m. sausio 3 d. būtų kreipęsis į VPN administraciją dėl jo teisės palaikyti socialinius ryšius, naudojantis telefonu, suvaržymo ar apribojimo. Priešingai, iš byloje pateiktų pareiškėjo atliktų skambučių elektroninės apskaitos sistemos išrašų (b. l. 105–122) matyti, kad pareiškėjas savo teise skambinti telefonu aktyviai naudojosi laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. sausio 17 d. Įvertinus šiuos duomenis, teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl likusio ginčo laikotarpio, kadangi, kaip nustatyta, duomenų apie tai, kad jo teisė palaikyti socialinius ryšius buvo suvaržyta pareiškėjas į bylą nepateikė, reikšmingų aplinkybių dėl to nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai iš esmės susiję su jo subjektyviu situacijos vertinimu, o ne realių teisių pažeidimu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VPN užtikrino pareiškėjo teisę palaikyti socialinius ryšius, naudojantis telefonu. Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su apribota galimybe paskambinti telefonu, vertinami kritiškai. Pareiškėjas nepateikė detalesnės informacijos, kuri atskleistų reikšmingas aplinkybes, kada ir kaip dažnai pareiškėjas negalėdavo ar jam buvo neleidžiama pasinaudoti telefonu, kaip dažnai ir dėl kokių priežasčių telefonai gesdavo, ar dėl konkrečių gedimų pareiškėjas kreipėsi į VPN administraciją, kada būdavo eilės prie telefonų, ar pareiškėjas tokioje eilėje nors kartą laukė, tačiau visgi negalėjo pasinaudoti teise paskambinti ir pan. Nesant tokių ir kitų reikšmingų aplinkybių teismas negali įvertinti pareiškėjo argumentų teisingumo. Kaip nustatyta, tai, kad pareiškėjas aktyviai naudojosi galimybe paskambinti telefonu dalį ginčo laikotarpio patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai duomenys (b. l. 105–122). Todėl aptarti pareiškėjo skundo argumentai laikytini neįrodytais, VPN neteisėtų veiksmų faktas nenustatytas.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus pareiškėjo skundo argumentų pagrindu. Nenustačius vienos iš būtinų valstybės viešosios atsakomybės sąlygų – VPN neteisėtų veiksmų – teisiškai nereikšmingas kitų viešosios atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas. Konstatavus, kad VPN užtikrino pareiškėjo teisę palaikyti socialinius ryšius, naudojantis telefonu, ir galimybę paskambinti telefonu nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti VPN administraciją įrengti visiškai sandarią taksofono būdelę. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.