Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Zitai Gauzienei, dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovui advokatui O.Radimonui, atsakovui N. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, pareikštą atsakovui N. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė palaikė ieškinį ir teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimus bei prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo N. B. sudarytą santuoką dėl abiejų kaltės, taip pat nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisti iš atsakovo N. B. nepilnamečiams vaikams: P. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos vaikų motinai R. B., iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo yra galutinai apsisprendusi, skirti termino susitaikymui nereikia, kadangi tai pažeistų ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovė pateikė teismui rašytinį ieškinio dalies atsisakymą, kuriuo atsisakė ieškinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kreditorinio įsiskolinimo UAB „Snoro lizingas“ padalinimo, kadangi kreditas yra sumokėtas. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas sutiko su ieškiniu iš dalies, sutinka mokėti išlaikymą po 150 litų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Išklausius ieškovės paaiškinimus ir atsakovo poziciją dėl ieškinio, įvertinus tai, kad sutuoktiniai kartu negyvena kaip šeima, nežada vėl pradėti gyventi kartu, todėl laikytina, kad santuoka faktiškai iširusi ir neskirtinas terminas susitaikymui. Ieškovė teismo posėdžio metu sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas taip pat sutiko su šiuo reikalavimu, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės prašymas pasilikti santuokinę pavardę yra teisėtas, todėl po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktinos pavardės, turėtos santuokoje (LR CK 3.69 str.). Išlaikymo sau ieškovė nereikalauja, kadangi yra darbinga ir pati sugeba save išsilaikyti. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, atsakovo sutikimą, institucijos išvadą, nustatytina su ieškove.

Byloje nustatyta, jog atsakovas N. B. yra P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas-. Iš ieškovės paaiškinimų ir institucijos išvados nustatyta, jog atsakovas nepilnamečiams vaikams neteikia išlaikymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Įvertinus ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį – po 300 Lt kiekvienam vaikui, vaikų amžių – Pijui 8 metai, Rokui 4 metai, Miglei 2 metai, jų bendruosius poreikius maistui, drabužiams, žaislams, avalynei, ugdymo prekėms, laisvalaikiui, būstui, į tai, kad Miglė turi specialiųjų poreikių, nes serga astma, į tai, kad Pijus yra mokyklinio amžiaus, į tai, kad ieškovė tik nuo 2012-12-20 pradėjo dirbti AB „Lietuvos paštas“ paštininkės pareigose ir gauna minimalų darbo užmokestį, prieš tai pragyveno iš pašalpų, į išlaikytinų asmenų skaičių, į tai, jog ieškovė užtikrina vaikų teisę į gyvenamąjį plotą, į tai, jog atsakovas sutiko su ieškiniu dalinai, sutikdamas mokėti po 150 Lt kiekvienam vaikui, į tai, jog jis dirba UAB „Statija“ darbininku, bendrovė užsiima stogdengyste, todėl darbo užmokestis priklauso nuo sezono (nuo minimalaus iki 1400 Lt sezono metu), į tai, kad šalys neturi jokio turto, laikytina, kad išlaikymo dydis turėtų būti nustatytinas 250 Lt kiekvienam vaikui. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, turėdamas statybininko darbo patirties, dirba mažai apmokamą darbą, pati savaime nepateisina nedidelių pajamų iš darbo teisinių santykių turėjimą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Taigi abiem vaikų tėvams teikiant po vienodo dydžio išlaikymą, ši suma minimaliai užtikrins nepilnamečių vaikų poreikius, jų vystymąsi, normalias buitines sąlygas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė R. B., kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo sumažintas nuo 300 Lt iki 250 Lt, ieškovė atsisakė reikalavimo dėl kreditorinio įsiskolinimo padalinimo), santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, iš atsakovo priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurias sudaro žyminis mokestis už reikalavimą dėl nepilnamečių vaiko išlaikymo ir 50 proc. žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 50 proc. pašto išlaidų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 87 str., 270 str., 282 str., CK 3.59, 3.60 – 3.64 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2004-04-23 Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tarp ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini). Šakių r., gyvenančios (duomenys neskelbtini)., ir atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)gyvenančio (duomenys neskelbtini) turinčių nepilnamečius vaikus, po santuokos nutraukimo šalims paliekant atitinkamai pavardes „B.”, „B“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą su motina R. B..

Priteisti iš atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini)asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukrai M. B. gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantiems (duomenys neskelbtini), po 250 Lt per mėnesį kiekvienam nuo 2012-09-28 iki išlaikytinių pilnametystės.

Civilinę bylą dalyje dėl kreditorinio reikalavimo UAB „Snoro lizingas“ padalinimo nutrukti ieškovei atsisakius nuo ieškinio dalies.

Priteisti iš atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) 341,00 Lt žyminį mokestį, 18,51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas – 5660) ir 200 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei už antrinės teisinės pagalbos suteikimą, lėšas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nepilnamečiams vaikams išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. B..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.