Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai -1) prokuroro Laimono Ramanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-12-05 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d. ir 245 str. (2 epiz.), paskirta galutinė 6 mėn. viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 40 val. visuomenės labui. 2014-01-03 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. 2014-07-03 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-08-04 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d. paskirta 40 parų arešto bausmė. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ž. R. smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. 2023 m. gruodžio 25 d., apie 21.42 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia dukrai M. R. delnu sudavė 1 smūgį į dešinį veido skruostą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką sugyventinei S. B. sugriebė už plaukų ir juos tempė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiosioms M. R. ir S. B. sukėlė fizinį skausmą.

2. Pareiškus įtarimą Ž. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 25 d., apie 21.30 val., neblaivus buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nes prieš tai grįžo iš uošvienės, kur vartojo alkoholį. Namuose susiginčijo dėl alaus su neblaivia sugyventine S. B., kuri jį nuraminti pakvietė atvažiuoti dukrą M. R.. Atvykus M. R. susiginčijo dėl sugyventinės atnešto alaus ir būnant vaikų kambaryje su ja apsistumdė. Nuo girtumo neprisimena kokioms aplinkybėms jis M. R. sudavė, bet pripažįsta, kad galėjo užpykęs dukrai M. suduoti ranka. Po to pamena, kad dukra mesdama kažkokį butelį su skysčiu jį apliejo. Nepamena, kad būtų grasinęs sudeginti namą, tačiau tikrai jokio tikslo deginti namą neturėjo, nes namą su sugyventine nuomojasi iš jos senelių. Neprisimena, kuriuo metu dukrai M. galėjo tempti už plaukų. Po to kiek pamena, dukrai kviečiant savo mamą S. B. važiuoti su ja, neleido eiti pro duris S., kuri atsidariusi virtuvės langą norėjo iššokti iš pirmo aukšto. Tuomet S. griebdamas traukti nuo lango, galėjo papešti už palaidų plaukų. Po to S. išleido pro duris, kuri išvažiavo su dukra M. Likęs vienas namuose, nuėjo miegoti, kai netrukus atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Pripažįsta, kad dukrai M. R. ir sugyventinei S. B. sukėlė fizinį skausmą. Nori jų atsiprašyti ir su jomis susitaikyti. Labai gailisi, dėl savo padarytų veiksmų, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Namuose gyvena dviese su sugyventine S. B., o dukra M. R. gyvena atskirai (duomenys neskelbtini), gatvės pavadinimą pamiršo. Jis kol vyks ikiteisminis tyrimas laikinai apsigyvens pas savo tėvus A. ir G. R., adresu (duomenys neskelbtini).

3. Įtariamajam Ž. R. įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad tvirtina savo pirminius parodymus, kurie yra teisingi. Papildydamas savo parodymus paaiškino, kad prisipažįsta, kad įvykusio konflikto metu tyčia sudavė 1 kartą dukrai M. į skruostą, o po to toliau tęsiantis konfliktui su sugyventine S. ir jai norint išlipti pro langą, ją sugriebdamas už striukės, o po to už plaukų ir juos tempdamas neleido išlipti jai pro langą. Gailisi, kad savo veiksmais dukrai ir sugyventinei sukėlė fizinį skausmą. Šiuo metu su dukra ir sugyventine tarpusavyje yra viską išsisprendę, nei viena ant jo jokio pykčio nelaiko, tarpusavyje susitaikę. Sutiktų, kad ikiteisminio tyrimo byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamojo Ž. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

4.1 nukentėjusioji M. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-12-25, apie 21,20 val., buvo adresu (duomenys neskelbtini), pas savo močiutę R. B. ir sulaukė skambučio į telefoną iš mamos S. B. Telefoninio pokalbio metu mama pasakė, kad tėvas Ž. R., kabinasi, konfliktuoja su ja. Nieko nelaukusi iš karto nubėgo adresu (duomenys neskelbtini), į savo namus. Įėjus į namus pradėjo kalbėtis su savo abiem tėvais, aiškinosi, kodėl tarp jų įvyko konfliktas, bei liepė tėvui Ž. R. nusiraminti ir eiti miegoti, kadangi šis elgėsi konfliktiškai, kėlė balso toną. Dėl ko tarp tėvų įvyko konfliktas tiksliai nurodyti negali, kadangi pati nesuprato. Po pokalbio su tėvais kartu su mama S. B. norėjo išeiti iš gyvenamojo namo, tačiau tėvas Ž. R. joms kartu su motina užstojo kelią, t. y. jis atsistojo ties tarpduriu jungiančiu miegamojo kambarį ir virtuvės kambarį, kai tuo tarpu jos buvo miegamajame kambaryje. Tėvas stovėdamas tarpdurį teigė, jog niekur jų su motina išeiti neišleis. Tada savo tėvo gražiai kelis kartus paprašė, kad šis pasitrauktų iš tarpdurio ir praleistų išeiti iš gyvenamojo namo. Tėvas buvo išgėręs, jis į prašymus nereagavo ir nuo durų nesitraukė, ko pasėkoje, ji pabandė jėga praeiti pro savo tėvą. Dėl tokio veiksmo tėvas tapo agresyvus ir ją kelis kartus rankomis pastūmė atgal į miegamojo kambarį, kad nepraeitų pro jį. Tuo metu, kai tėvas ją pastūmė, motina stovėjo miegamajame kambaryje ir prašė savo sugyventinio, kad šis išleistų. Tėvai yra sugyventiniai apie 25 metai. Po apsistumdymo su tėvu, šis nieko nesakęs savo kairės rankos delnu užsimojo ir jai vieną kartą sutrenkė į dešinįjį veido skruostą. Patirtą skausmą vertina 2 balais iš 10 balų. Tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena, nes viskas įvyko labai greitai, tik žino, kad nuo patirto smūgio neapsiverkė, nesusiėmė už dešiniojo skruosto, o tik metė į savo tėvą po ranka pasitaikiusį degųjį skystis, norėdama, kad šis nuo jų su mama atstotų. Mesdama degų skystį į savo tėvą apsipylė juo ir pati. Nukritusį degų skystį tėvas pakėlė nuo žemės, apvertė butelį ir išpylė ant grindų. Tada nuo durų staktos nusikabino ten kabėjusi žiebtuvėlį ir teigė, jog padegs namus. Tačiau grasinimas nebuvo skirtas tiesiogiai jai, jis teigė, jog padegs gyvenamąjį namą. Ar tėvas tikrai būtų padegęs namus nežino. Seniau iš tėvo tokių grasinimų nėra girdėjusi, todėl nežino ar ketinimas sudeginti gyvenamąjį namą buvo realus. Nieko nelaukusi iš tėvo rankų išplėšė žiebtuvėlį ir jis perlūžo per pusę . Dėl tokio poelgio tėvas čiupo rankomis ją už plaukų ir nusitempė į virtuvės kambarį. Vis dar laikydamas ją už plaukų tėvas savo kaire ranka bandė paimti kirvį iš po pečiaus. Visų grumtynių metu su tėvu, mama buvo miegamajame kambaryje ir viską matė, ar mama bandė sustabdyti tėvą nematė, nes viskas įvyko labai greitai. Kai tėvas siekė kirvio jai pavyko išsivaduoti ir pabėgo iš gyvenamojo namo bei nubėgo į namus pas močiutė R. B., kur pasakė visiems ten buvusiems giminaičiams, kas įvyko namuose. Išgirdusi pasakojimą teta R. V., paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Kiti giminaičiai dėdė A. B. ir tetos vyras D. L. nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), pažiūrėti, kad vyksta namuose ir prie gyvenamojo namo sutiko mama, su kuria grįžo į močiutės namus laukti pareigūnų. Sulaukus policijos, pareigūnams papasakojo apie visą susiklosčiusią situaciją, šie iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, kurie ją apžiūrėję paliko gydytis namuose. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks, kadangi buvo apžiūrėta greitosios medicinos pagalbos darbuotojų. Tėvas Ž. R. prieš ją smurtavo pirmą kartą. Nukentėjusioji M. R. apklausta papildomai parodė, kad tėvas Ž. R. savo veiksmais, t. y. rankos delnu suduodamas 1 kartą dešinį veido skruostą sukėlė fizinį skausmą, kurį vertina 2 balais. Dėl to, kad tėvas rankomis ją buvo sučiupęs už plaukų ir nusitempė į virtuvę, fizinio skausmo tai nesukėlė. Dėl tą vakarą tėvo išsakytų grasinimų realumo, tai nežino kiek jie buvo realūs, bet tėvas ankščiau taip nėra grasinęs, buvo neblaivus, tai mano, kad tai labiau buvo girto žmogaus kalbos, o ne realūs grasinimai. Skaito, kad tėvas padarė fizinę žalą, bet šios žalos pinigais nevertina ir civilinio ieškinio nereiškia. Šiuo metu tėvui pretenzijų neturi;

4.2 nukentėjusioji S. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-12-25 apie 15.00 val. kartu su savo sugyventiniu Ž. R. ir dukra M. R. nuvyko pas mamą R. B., adresu (duomenys neskelbtini), švęsti Kalėdų ir sesers R. V. gimtadienį. Šventė kartu su giminaičiais, visi ramiai, jokių pykčių ar konfliktų nebuvo. Šventėje ji ir sugyventinis kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19:00 val. dukra M. ją parvežė į namus, adresu (duomenys neskelbtini), o pati dukra grįžo į senelės namus švęsti kartu su giminaičiais. Po 5-10 minučių į namus grįžo sugyventinis Ž., kuris nuo R. B. namų parėjo pėsčiomis. Vyras buvo stipriai neblaivus ir buvo piktas, kad jo neparvežė į namus, nors pats nelipo į dukros mašiną, bet ji konflikto neplėtojo ir Ž. R. nuėjo į miegamąjį ir užmigo. Apie 20:30 sugyventinis pabudo piktas, kadangi jis norėjo dar vartoti alkoholinius gėrimus, bet ji buvo visą alkoholį namuose paslėpusi, kol jis miegojo, nes jis dažnai piktnaudžiauja alkoholiu. Ž. dėl to, kad namuose nerado alkoholio pradėjo žodiškai kabinėtis prie jos, konfliktuoti, reikalauti, kad ji duotų jam išgerti. Ji netylėjo ir taip pat konfliktuodama pakeltu balso tonu kalbėjo su sugyventiniu, kad jam jau šiandien užteks ir neduos paslėpto alkoholio. Dėl to konfliktas dar labiau plėtojosi, norėdama išvengti tolimesnio konfliktavimo paskambino savo jauniausiai dukrai K. R. ir paprašė, kad paprašytų M. atvažiuoti į namus ir ją nuvežtų automobiliu į prižiūrimą butą adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje (tikslaus adreso nepamena), (duomenys neskelbtini) mstl. Neilgai trukus, po skambučio apie 21:30, atvyko dukra M., ji atvažiavo viena. Atvykus dukrai dar apie 10 minučių konfliktavome tarpusavyje. Ž. konfliktavo su M., kadangi sugyventinis neišleido išvažiuoti į minėtą butą. M. su tėčiu pradėjo stumdytis, kad šis fiziškai leistų praeiti pro duris į lauką, ar grumtynių metu buvo suduoti smūgiai nematė, bet kai pamatė jų susistumdymą, pasitraukė. Įvykio tikslių detalių neprisimena, kadangi buvo streso būsenoje bei neblaivi, bet gali paaiškinti, kad dukra ir sugyventinis stumdydamiesi netyčiomis apsipylė su degiu skysčiu, kuris buvo šalia krosnies. Po to pamatė, kaip Ž. R. paėmė žiebtuvėlį ir pasakė "paimsiu uždegsiu" ir tada M. grumtynių metu sulaužė jo turėtą žiebtuvėlį. Tik atsitraukusi nuo tėvo M. išėjo pro duris į lauką, atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Gali pasakyti, kad jų susistumdymo metu nematė ir negirdėjo, kad būtų suduoti smūgiai, bet gali pasakyti, kad matė, kaip Ž. M. buvo paėmęs už plaukų ir juos tempė. Įvykio metu norėjo juos atskirti vieną nuo kito, bet M. jai pasakė nesikišti, dėl to klausydama dukros buvo atsitraukusi nuo pastarųjų. M. šaukė, bet ne dėl skausmo, o pakeltu tonu konfliktavo su tėčiu, neprašė pagalbos, bet girdėjo jog sakė, kad jai skauda. Tik M. išvažiavus, bandė iššokti pro virtuvės langą, bet Ž. bandė sulaikyti, dėl to griebė ją už striukės ir kartu už plaukų. Kai plaukus patempė, skaudėjo, 10-ties balų sistemoje skausmą vertina 2 balais. Kai vyras paleido plaukus griebė už striukės kišenės ir ją suplėšė. Išplėšus kišenę sugebėjo, vis dėlto, pro tą patį langą iššokti ir nubėgo link savo mamos namų. Jos Ž. nesivijo. Nubėgusi iki mamos namų sužinojo, kad yra iškviesta policija ir ją iškvietė sesuo R., kadangi jai viską papasakojo M. grįžusi į šventės vietą. (duomenys neskelbtini), liko ir laukė pareigūnų. Pareigūnai atvykę iškvietė ir GMP medikus, kurie ją ir M. apžiūrėjo ir paliko gydytis ambulatoriškai. Dėl Ž. sukelto skausmo pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti kategoriškai atsisako. Civilinio ieškinio nereiškia. Anksčiau šeimoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, bet labai senai, prieš 10 ar 15 metų. Anksčiau pareigūnus dėl SAA yra kvietusi, bet taip pat labai senais laikais. Nepilnamečių vaikų neturi. Ji ir Ž. gyvena tik dviese, dukros kartu nebegyvena. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė;

4.3 Iš 2023-12-25 asmens blaivumo tikrinimo duomenų matyti, kad Ž. R. nustatytas 2.54 prom. neblaivumas;

4.4 Iš 2023-12-25 iš asmens blaivumo tikrinimo duomenų matyti, kad M. R. įvykio metu buvo blaivi, jai nustatytas 0.00 prom. blaivumas;

4.5 Iš 2023-12-25 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint M. R. veido ir plaukuotos galvos sritį jokių sužalojimų nesimatė. Ant kairės ausies matomas smulkus įdrėskimas. Apžiūrint M. R. rankas ant dešinės rankos krumplių matomi nubrozdinimai;

4.6 2023-12-23 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad M. R. konflikto metu pešė už plaukų, sudavė į veidą. Be sąmonės nebuvo, koordinacija, pusiausvyra nesutrikusi. Kairės ausies srityje nedidelis įbrėžimas, nekraujuoja, jokių mėlynių nestebima, įdrėskimo žymės plaštakoje. Daugiau nusiskundimų nėra;

4.7 Iš 2023-12-25 iš asmens blaivumo tikrinimo duomenų matyti, kad S. B. nustatytas 2.09 prom. neblaivumas;

4.8 Iš 2023-12-25 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint S. B. plaukuotos galvos sritį, jokių sužalojimų nesimatė. Apžiūrint kūno vietas, kurios neuždengtos rūbais, jokių sužalojimų nestebima;

4.9 2023-12-23 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad apžiūrint S. B. ji jokių nusiskundimų neturi, niekur neskauda, jokių sužalojimų nestebima;

4.10 Iš 2023-12-25 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams M. R. ir S. B. paaiškino, jog M. R. atėjusi į namus, adresu (duomenys neskelbtini), rado žodžiu konfliktuojančius tėvus. M. R. norint išsivesti mamą, tėvas užstodamas kelią jų neišleido, dėl ko tarp jų vyko konfliktas, kurio metu tėvas M. R. 1 kartą ranka trenkė į kairį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą, kurį įvertino 2 balais. Po to tęsiantis konfliktui tėvas M. R. suėmęs už plaukų nusitempė į virtuvę. M. R. išsivadavus ji iš namų pabėgo. S. B. paaiškino, kad su sugyventiniu Ž. R. grįžus iš vakarėlio, Ž. R. pradėjo kabinėtis, dėl to ji nenorėdama su juo konfliktuoti pasiskambino dukrai. Iki atvyko dukra tarp jų vyko žodinis konfliktas. Atvykus dukra M. R. bandė ją išsivesti iš namų, bet Ž. R. neleido užstodamas kelią. Dukrai M. R. išbėgus iš namų, ji su Ž. R. liko dviese, toliau žodžiu konfliktavo. Galiausiai išsigandusi agresyvaus Ž. R., ji bandė iššokti pro virtuvės langą, o Ž. R. paėmė ją už plaukų ir už jų patempė, taip sukeldamas fizinį skausmą, kurį įvertina 2 balais. Po to S. B. iššokusi per langą nuėjo pas giminaičius adresu, (duomenys neskelbtini);

4.11 Iš 2023-12-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu, (duomenys neskelbtini). Matomas vieno aukšto medinis gyvenamasis namas. Pro praviras mėlynos spalvos duris patekus į namo vidų, patenkama į koridorių, kuriame priešais matomos šviesiai rudos spalvos durys, pro kurias patenkama į virtuvę. Virtuvėje dešinėje pusėje matoma krosnis. Prieš krosnį matomas įėjimas į miegamąjį, durų nėra, tačiau matoma baltos spalvos stakta. Virtuvė apstatyta baldais, namų apyvokos daiktais. Priėjus prie staktos, jos kairėje pusėje stovi spintelė-komoda. Dešinėje pusėje prie staktos matoma baltos spalvos skambimo mašina. Įvykio vieta yra tarp minėtos skalbimo mašinos ir komodos. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta.

Prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.

5. Išvardintų įrodymų visuma, t. y. kaltinamojo Ž. R. prisipažinimas, nurodytų rašytinių dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams – dukrai ir sugyventinei. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacinius požymius, teismas konstatuoja, kad veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

6. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad Ž. R. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su prokuroro siūloma bausme, civilinis ieškinys nepareikštas.

7. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

8. Kaltinamasis Ž. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo leidėjo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis Ž. R. neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje.

9. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti Ž. R. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnis).

10. Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą baigus baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

11. BK 67 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. R. padarė smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narius, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

13. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas Ž. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023-12-25 23.30 val. iki 2023-12-26 12.53 val.

14. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium ar nesiartinti prie nukentėjusiojo – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

15. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - paliktini saugoti prie bylos;

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsniu., 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

prokuroro pareiškimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu tenkinti.

Ž. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. R. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72(2) straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023-12-25 23.30 val. iki 2023-12-26 12.53 val.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti Ž. R. skirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium ar nesiartinti prie nukentėjusiojo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.