- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- I-14-283/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01943-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto apylinkės teismui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už darbą švenčių ir poilsio dienomis bei palūkanų priteisimo atsakovui Panevėžio miesto apylinkės teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja ir atsakovas Panevėžio miesto apylinkės teismas pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, Lietuvos valstybės atstovė prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė (b. l. 168,169).
Šalies argumentai
Pareiškėja I. B. 2013-06-10 skundu (b. l. 1-9), 2013-06-25 ir 2013-09-16 patikslintais skundais (b. l. 116-120, 141-145) kreipėsi į administracinį teismą, prašydama iš atsakovo Panevėžio miesto apylinkės teismo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio už darbą švenčių ir poilsio dienomis dalį bei palūkanas. Pareiškėja galutinai savo reikalavimus, keliamus atsakovui Panevėžio miesto apylinkės teismui, suformulavo 2013-09-16 patikslintame skunde, prašydama: 1) priteisti dvigubo dydžio atlyginimą už 24 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2012 m.– 2013 m., budint pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės patvirtintą grafiką - 1 717,92 Lt; 2) priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 141-145). Pareiškėja nurodė, kad ji yra Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja ir 2012 m. – 2013 m. laikotarpiu pagal įvardinto teismo pirmininkės ar jos pavaduotojo patvirtinus grafikus budėjo švenčių bei poilsio dienomis. Tačiau atsakovas už atliktą darbą pareiškėjai nėra sumokėjęs priklausančio darbo užmokesčio. Pareiškėja teigė, kad ji 2013-06-17 kreipėsi į atsakovą dėl atlyginimo išmokėjimo, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėja nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau – Teisėjų atlyginimų įstatymas) 6 straipsnį, bendrosios kompetencijos teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka, neviršijant atitinkamų metų teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui (6 straipsnio 1 dalis), o priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba (6 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja rėmėsi Teisėjų tarybos 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo 3-6 punktų nuostatomis, reglamentuojančiomis teisėjų budėjimo organizavimą švenčių bei poilsio dienomis BPK, CPK bei kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjų darbą teisme po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis, ne darbo metu dirbto laiko apskaitos bei vienkartinės priemokos teisėjams mokėjimo tvarką. I. B. atkreipė dėmesį, kad Teisėjų taryba 2013 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 13P-67-(7.1.2) patvirtino naują Pavyzdinį atlyginimo bei kompensavimo teisėjams už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis tvarkos aprašą, kuriame nustatyta iš esmės analogiška nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) nustatytajai tvarka, tačiau numatant galimybę už tokį darbą kompensuoti poilsio diena kitu ar kasmetinių atostogų laiku. Taip pat pareiškėja savo reikalavimų pagrindimui nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1831/2011, 2012 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-314/2012, 2013 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-520-698/2013). Pareiškėja teigė, jog, atsižvelgus į ginčo esmę bei formuluojamus reikalavimus, į tai, jog specialiame įstatyme apmokėjimas teisėjams už viršvalandinį darbą poilsio ir švenčių dienomis nereglamentuotas, turi būti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, t. y. reguliuojančios iš esmės panašius teisinius santykius. Pareiškėja nurodė, jog, pagal DK 194 straipsnį, už darbą poilsio ir švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, o už darbą švenčių dienomis - visais atvejais, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas šio kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Pagal įvardintą teisės normą, darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Pareiškėjos nuomone, šių normų taikymas yra artimiausias pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes ir jos taikytinos šiam ginčui. Prašymą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6 knygoje įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių tokių palūkanų priteisimą, taikymu, vadovaujantis teisės taikymo analogija. Pabrėžė, jog pagal analogiją taikytinas ir CK 1.1 straipsnis, nustatantis, jog CK normos taikomos darbo santykiams tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Teisėjų atlyginimų įstatymas nenustato laiku ir nepagrįstai neišmokėtų išmokų kompensavimo formos, ką pareiškėja laiko teisės spraga. Todėl asmens teises gauti su darbo santykiais susijusias išmokas gina delspinigių, o jų nebegalint reikalauti, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo mechanizmais. Pareiškėjos nuomone, byloje nagrinėjamas ginčas dėl palūkanų priteisimo artimiausias situacijai, kurią reglamentuoja CK 6.37, 6.210 straipsniai.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio miesto apylinkės teismas pateiktais 2013-07-09 bei 2013-10-15 atsiliepimais prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Atsakovo nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismas yra netinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi teisėjai į užimamas pareigas yra skiriami Prezidento dekretu, todėl teismas neturi galimybės tartis su teisėju nei dėl darbo vietos, nei dėl darbo funkcijų, nei dėl apmokėjimo, nepaisant jo darbo rodiklių, kadangi tai yra nustatyta norminiais teisės aktais. Mano, kad valstybė, skirdama teisėją į užimamas pareigas, atlieka darbdavio vaidmenį ir yra atsakinga už tinkamą jo darbo apmokėjimą bei už darbo apmokėjimą reglamentuojančių įstatymų priėmimą. Teigė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas yra biudžetinė institucija, išlaikoma ir finansuojama iš valstybės skiriamų lėšų, už kurių paskirstymą yra atsakingos Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Atsakovas sutiko, jog, Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisėjų apmokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis Teisėjų atlyginimų įstatymu nėra sureguliuotas, todėl tikslinga taikyti DK nuostatas, reglamentuojančias apmokėjimą darbuotojams už viršvalandinį darbą bei už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Atsakovas pažymėjo, kad iki Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarimo galiojusio Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka, kuri mokama neviršijant atitinkamų metų teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Nurodytų priemokų dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką nustatė Teisėjų taryba. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis tuo metu galiojančiu įstatymu ir jį detalizuojančiais Teisėjų tarybos nutarimais, neturėjo teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai darbo užmokesčio už darbą poilsio iš švenčių dienomis. Atsakovas prašė atmesti kaip nepagrįstą I. B. prašymą priteisti 5 procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad pareiga mokėti palūkanas gali būti siejama tik su atsakovo (skolininko) kalte, todėl mano, jog būtina nustatyti, ar darbo užmokestį išmokanti institucija yra kalta dėl vėlavimo apmokėti už darbą švenčių ir poilsio dienomis. Atsakovas teigė, kad pareiškėjai atlyginimo dalis nemokėta dėl tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo ir dėl to, jog, įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimui, Panevėžio miesto apylinkės teismui papildomas finansavimas nebuvo skirtas ( b. l. 136-137, 161-163).
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovei Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2013-07-09 atsiliepimu prašė Lietuvos valstybę pašalinti iš proceso kaip netinkamą atsakovą, o 2013-10-10 atsiliepimu prašė Lietuvos valstybę pašalinti iš proceso kaip netinkamą trečiąjį suinteresuotą asmenį. Teisingumo ministerija rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-677/2013, kurioje išaiškinta, kad teisiniai santykiai dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų mokėjimo pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, t. y. santykiai tarp šių išmokų mokėtojo - teismo ir jų gavėjų – šio teismo teisėjų. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymas (toliau – Teismų įstatymas) ir Teisėjų atlyginimų įstatymas šiuos santykius reglamentuoja netinkamai, ginčo teisiniai santykiai prilyginami DK reglamentuojantiems teisiniams santykiams dėl darbo užmokesčio (DK 186 straipsnis). Todėl administracinėje byloje dėl apmokėjimo už viršvalandinį darbą bei už darbą poilsio ir švenčių dienomis tinkamas atsakovas yra teisėjams atlyginimą apskaičiuojantis ir mokantis teismas, DK nuostatų taikymo prasme, laikytinas darbdaviu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-638/2005). Lietuvos valstybės atstovės nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismas yra atsakingas už tinkamą teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaičiavimą bei, nors ir Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu apribotą, tokio darbo apmokėjimą. Taip pat pažymi, kad teismai, pagal Teismų įstatymo 126, 127 straipsnius esantys asignavimų valdytojai, atsakingi ne tik už jau patvirtintų savo biudžetų tinkamą įvykdymą, bet ir planuojamų savo biudžetų projektų sudarymą (b. l. 133-134, 161-163).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjos, pirmosios instancijos teismo teisėjos, atliekančios ikiteisminio tyrimo funkcijas švenčių bei poilsio dienomis, darbo apmokėjimo.
Nustatyta, kad I. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja paskirta Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. birželio 30 d. dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojo 2011-11-07 įsakymu Nr. TV-101 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. sausio – kovo mėn., grafiko patvirtinimo“, 2012-01-25 įsakymu Nr. TV-16 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. balandžio - birželio mėn., grafikų patvirtinimo“, 2012-05-08 įsakymu Nr. TV-65 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. gegužės – birželio mėn., grafiko pakeitimo“, 2012-11-12 įsakymu Nr. TV-149 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2013 m. sausio – kovo mėn., grafiko patvirtinimo“, 2013-02-25 įsakymu Nr. TV-32 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2013 m. balandžio – birželio mėn., grafiko patvirtinimo“ buvo patvirtinti teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis, tarp jų – ir pareiškėjos I. B., budėjimo grafikai laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. (b. l. 121-125). Panevėžio miesto apylinkės teismo pateiktų 2012-2013 metų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2012-2013 metais budėjo pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės patvirtintus grafikus poilsio ir švenčių dienomis (b. l. 46, 66, 91, 107).
Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato Teisėjų atlyginimų įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnyje yra nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat, jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba. Teisėjų taryba 2008-12-05 nutarimu Nr.13P-211-(7.1.2) patvirtino „Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašą“, kuriuo reglamentavo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytos, išmokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta analogiška Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama neviršijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Tuo atveju, jei šių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Teisėjų taryba 2009-04-24 priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuo nutarimu patvirtintu Pavyzdiniu vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašu reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK bei kituose įstatymuose, apskaitą ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką bei įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos, vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Šio nutarimo 3 punkte nustatyta, kad švenčių bei poilsio dienomis BPK, CPK bei kituose įstatymuose numatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką, o 4 punktu nustatoma, kad teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir švenčių dienomis gali laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (išskyrus atvejus, kai nagrinėjama byla, arba yra būtina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus). Teisėjų taryba 2009-04-24 nutarimo Nr. 13P-71-(7.1.2) 5 ir 6 punktuose nustatė ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarką, pagal kurią, teisėjo pagal nustatytą tvarką dirbtų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisėjų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnale. Teisėjui atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir švenčių dienomis bei po teismo darbo valandų, žurnale pažymimas teisėjo atvykimo, išvykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti; informaciją apie darbą po teismo darbo valandų, darbą poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo laiką, taip pat apie atliktus veiksmus žurnale įrašo teisėjas. Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>„ konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam BPK, CPK ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai. Teisėjų taryba 2013 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 13P-67-(7.1.2) patvirtino naują Pavyzdinį atlyginimo bei kompensavimo teisėjams už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis tvarkos aprašą. Šiame apraše įtvirtintos nuostatos, kurios iš esmės analogiškai, kaip ir iki tol galiojęs Pavyzdinis vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašas, reglamentavo viršvalandinio darbo, darbo poilsio bei švenčių dienomis tvarką ir apskaitą, vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Naujai patvirtinto aprašo 8-9 punktuose buvo nustatytos taisyklės, nustatančios papildomo poilsio suteikimo teisėjams už darbą švenčių dienomis pagal grafiką arba už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, kai vykdomos teisėjo funkcijos, tvarką.
Teismas konstatuoja, kad byloje nagrinėjamo ginčo metu teisėjų atlyginimo už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis tvarka, nustatyta Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnyje, nebuvo pakeista. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad tokioje situacijoje, kai taikytinos viena Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata dėl teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimo Konstitucinio Teismo nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, o kita nuostata dėl tokio apmokėjimo ribojimo - pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir kai įstatymų leidėjas nėra pašalinęs Konstitucinio Teismo nurodyto šios teisės normos trūkumo, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, būtina tiesiogiai taikyti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, o įstatymo lygmeniu – taikyti įstatymų normas, reglamentuojančias panašius teisinius santykius (2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-677/2013). Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad Teismų įstatymas teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimo klausimo nereguliuoja, o į Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnyje nurodytą teisėjų atlyginimo sampratą apmokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis nepatenka, todėl apskaičiuojant teisėjams priklausantį atlyginimą už jų dirbtą darbą poilsio ir švenčių dienomis, taikytinos DK 194 straipsnio nuostatos dėl darbo poilsio arba švenčių dienomis apmokėjimo. Taip pat, atsižvelgus į Teismų įstatyme, Teisėjų atlyginimų įstatyme įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, kad šie teisės aktai teisėjų budėjimo namuose nereglamentuoja. Todėl ginčo teisiniams santykiams sureguliuoti taikytinos DK 155 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų budėjimą namuose. DK 155 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarką ar garantuoti, kad bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad DK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas budėjimas yra papildomas darbas įmonės interesais, už jį darbo sutartyje nenustatytas apmokėjimas, todėl jis teisiškai reguliuojamas kaip faktiškai dirbtas darbas DK 155 straipsnio nustatyta tvarka (2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2010). Teismo nuomone, aplinkybės, kad pareiškėja pagal nustatyta tvarka patvirtintus darbo grafikus poilsio ir švenčių dienomis privalo būti namuose bei įpareigojimas būti pasiekiamai, kad esant reikalui galėtų atlikti ikiteisminio tyrimo funkcijas, atitinka budėjimo namuose sąvoką.
Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja I. Baliukaitytė turi teisę gauti teisingą atlyginimą už budėjimus namuose šventinėmis ir poilsio dienomis.
DK 194 straipsnio 2 dalis nustato, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje. DK 155 straipsnio 3 dalis numato, kad už budėjimą namuose apmokama kaip už viršvalandinį darbą, o pagal 193 straipsnį už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje. DK 186 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. DK 155 straipsnio 2 dalis nustato, kad budėjimas namuose prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Spręsdamas dėl pareiškėjai priklausančio atlyginimo už budėjimus namuose švenčių ir poilsio dienomis dydžių, teismas remiasi Panevėžio miesto apylinkės teismo parengtos 2013-10-09 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Darbo užmokesčio paskaičiavimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, budėjimus namuose 2013-2013 m.“, pareiškėjai pateiktos 2013-06-21 pažymos „Dėl vidutinio valandinio atlyginimo“ bei kartu su 2013-07-04 atsiliepimu teismui pateiktos Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų mėnesinio ir vidutinio darbo užmokesčio 2012-2013 m. suvestinės duomenimis (b. l. 128, 138, 164). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-09 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta pareiškėjai susipažinti (b. l. 165). I. B. iki teismo posėdžio jokių atsikirtimų ir įvardintoje pažymoje pateiktą apskaičiavimą paneigiančių argumentų ar savarankiškai atliktų apskaičiavimų nepateikė. Taigi teismas sprendžia, kad pareiškėja atsakovo pateiktų duomenų apie apskaičiuotą pareiškėjos atlyginimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, budėjimus namuose 2013-2013 metais neginčija ir su jais sutinka. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti aukščiau įvardintame Panevėžio miesto apylinkės teismo rašte pateiktu apskaičiavimu apie I. B. priklausančio atlyginimo dydį. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojo patvirtintų teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis, darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, 2012 m. vasario mėn. - 2013 m. gegužės mėn. laikotarpiu pareiškėja I. B. budėjo šiomis poilsio ir švenčių dienomis: 2012 metų vasario mėn. 16 dieną, 2012 metų birželio mėn. 9 ir 10 dienomis, 2013 metų sausio mėn. 12 ir 13 dienomis, 2013 metų gegužės mėn. 1 dieną (b. l. 46, 66, 91, 107). Atsakovo pateikto 2014-01-13 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, pareiškėjai I. B. atlyginimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis 2012 m.– 2013 m. nebuvo išmokėtas, papildomos poilsio ar atostogų dienos nesuteiktos (b. l. 171).
Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes apie pareiškėjos skyrimą atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus švenčių ir poilsio dienomis, atsakovo pateiktus duomenis apie pareiškėjai apskaičiuotą priklausantį gauti atlyginimą, taip pat remiantis tuo, kad po Konstitucinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimo Seimui nepriėmus atitinkamų pataisų, kurios nustatytų teisėjams teisingą atlyginimą už darbą švenčių ir poilsio dienomis ir vadovaujantis aukščiau įvardintomis DK 194 straipsnio 2 dalies, 155 straipsnio 2 dalies, 193 straipsnio ir 186 straipsnio 2 dalies nuostatomis, daroma išvada, kad yra pakankamas pagrindas pašalinti pareiškėjos teisės gauti teisingą atlyginimą pažeidimą ir priteisti negauto atlyginimo 1431,60 Lt dydžio dalį.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl subjekto, atsakingo už pareiškėjų budėjimo namuose poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimą, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika administracinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų mokėjimo dvišaliai teisiniai santykiai susiklosto tarp šių išmokų mokėtojo – teismo ir gavėjų – šio teismo teisėjų, konkrečiu atveju – tarp Panevėžio miesto apylinkės teismo ir pareiškėjos. Kadangi Teismų įstatymas ir Teisėjų atlyginimų įstatymas šių teisinių santykių tinkamai nereglamentuoja, jie yra prilyginami DK reglamentuojamiems teisiniams santykiams dėl darbo užmokesčio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad teismo, kaip atsakovo, procesinę padėtį lemia ir Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata dėl teismo pareigos tinkamai apskaičiuoti teisėjų viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis bei, nors Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu ir apriboto, tokio darbo apmokėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005; 2013 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A520-98/2013; 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-677/2013 ).
Taip pat pareiškėja prašė priteisti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Įvardintas pareiškėjų reikalavimas atmetamas. Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs teisėjų darbo teisinių santykių, kurių reglamentavimui taikomos DK nuostatos, srityje, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos palūkanos taikomos civilinių teisinių santykių srityje. Taigi pareiškėjos prašymas dėl palūkanų priteisimo nuo piniginių sumų, kurių mokėjimas kyla iš teisėjo darbo santykių, nėra pagrįstas teisės normomis, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai I. B. iš atsakovo Panevėžio miesto apylinkės teismo 1431,60 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt vieną litą ir 60 ct) už budėjimą švenčių ir poilsio dienomis 2012 m. vasario mėn. – 2013 m. gegužės mėn. laikotarpiu.
Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.