Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas E. S. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė E. S. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 7 d., apie 15 val. 5 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjęs į M. Š. priklausančią prekybos įmonę - maisto prekių parduotuvę, atvirai, matant pardavėjai R. S., pasikėsino pagobti M. Š. priklausantį turtą: du butelius „Raudonos devynerios“, 0,5 l talpos, kurių vieno butelio kaina 19,90 Lt (5,76 EUR), bendros 39,80 Lt (11,52 EUR) vertės, butelį „Trejos devynerios“, 0,5 l talpos, kurio kaina 25,80 Lt (7,47 EUR), 3 vnt. alaus „Fortas“, 1 l talpos, kurių vieno vieneto kaina 3,50 Lt (1,01 EUR), bendros 10,50 Lt (3,03 EUR) vertės, 1 vnt. sidro FIZZ, kurio kaina 5,40 Lt (1,56 EUR), 1 vnt. batono „Malūnininkų“, kurio kaina 3,60 Lt (1,04 EUR), 1 vnt. dešros „Bajorų“, kurios kaina 21,25 Lt (6,15 EUR), 1 vnt. dešros „Mėgėjų“, kurios kaina 5,90 Lt (1,70 EUR), 2 vnt. cigarečių Bond Street Classic, kurių vieno vieneto kaina 8,10 Lt (2,34 EUR), bendros 16,20 Lt (4,68 EUR) vertės, viso pasikėsino pagrobti 128,45 Lt (37,20 EUR) vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pardavėja R. S. pasivijo ir atėmė prekes.

Be to, E. S. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 7 d., apie 15 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjęs į UAB „B. a.“ maisto prekių parduotuvę, atvirai, matant pardavėjai V. R., pagobė UAB „B. a.“ priklausantį turtą: du butelius degtinės „Lietuviška auksinė“, 0,5 l talpos, kurios vieno butelio kaina 19,80 Lt (5,73 EUR), bendros 39,60 Lt (11,47 EUR) vertės, tuo padarydamas UAB „B. a.“ 39,60 Lt (11,47 EUR) turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013).

E. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis padarė atvirą vagystę, t. y. iš UAB „B. a.“ maisto prekių parduotuvės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant pardavėjai V. R., atvirai pagrobė du butelius degtinės „Lietuviška auksinė“, bendros 39,60 Lt vertės. Nuteistojo kaltė padarius minėtą nusikaltimą įrodyta jo paties parodymais, kad jis, (duomenys neskalbtini) užėjęs į parduotuvę, pardavėjai matant, paėmė du butelius degtinės ir išėjo iš parduotuvės, taip pat liudytojos V. R. parodymais, kad jai ant prekystalio pastačius du butelius degtinės, kaltinamasis juos paėmė, išėjo iš parduotuvės ir, įsėdęs į automobilį, išvažiavo, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 t. 63–67 b. l.), kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Taigi nustačius aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti matant kitam asmeniui, suvokiančiam, jog grobiamas svetimas turtas, nuteistajam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, pastarojo padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir negali būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį. Kadangi nusikaltimas yra baigtas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, E. S. pagrobtą turtą užvaldė ir juo disponavo – degtinę išgėrė, taip pat nėra teisinio pagrindo kvalifikuoti nuteistojo veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (kaip pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką).

Apeliuodamas į švelnesnę bausmę, E. S. nurodė, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pažymėjo, kad jam galėjo būti taikytas BK 64¹ straipsnis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2009). Taigi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu pastarasis savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru.

Iš bylos matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. S. pripažino visas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes, gailėjosi nusikaltęs (1 t. 136–137, 142–143, 148 b. l.), teisiamajame posėdyje taip pat pripažino savo kaltę, nurodė sutinkantis su nukentėjusiųjų parodymais, patvirtino, kad 2014 m. gruodžio 7 d. įėjęs į parduotuvę, esančią prie geležinkelio stoties, į krepšį prisidėjo prekių ir ėjo į automobilį, tačiau jį pasivijusi pardavėja prekes atėmė, taip pat patvirtino, kad tą pačią dieną iš kitos parduotuvės pardavėjai matant paėmė du butelius degtinės ir už juos nesumokėjęs išvažiavo (2 t. 10 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to nuosprendis pakeistinas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę pripažįstant apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Tačiau nustačius apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, šiuo pagrindu mažinti jam už abu nusikaltimus paskirtas bausmes, nėra pagrindo – kolegijos vertinimu, paskirtos bausmės savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežtos. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai, galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minėta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Įvertinus tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo visos sąlygos atlikti byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau teismas šio klausimo nesprendė, apeliantui paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu. Atkreipiamas dėmesys, kad prokurorui teisiamojo posėdžio metu paprašius bylą nagrinėti nedalyvaujant nukentėjusiajam ir liudytojui bei pažymėjus, kad kaltinamasis išreiškė nuomonę dėl bylos nagrinėjimo atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (2 t. 9 b. l.), teismas nutarė bylą nagrinėti nedalyvaujant neatvykusiems proceso dalyviams, o dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo nepasisakė. Dėl to nuosprendis taip pat keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendž i a:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. S. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.