Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Aistei Bautrimienei, dalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovui advokatui Vytautui Tučkui, atsakovui G. J., institucijos atstovei Viktorijai Savickienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui G. J., institucija teikianti išvadą byloje - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Institucijos atstovė nurodė, kad išlaikymo dydis keistinas, atsižvelgiant į išaugusius nepilnamečio vaiko poreikius, todėl tėvo teikiamas 150,00 Lt išlaikymas yra per mažas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 19 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. 2-985-03/2003 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai L. J. periodinėmis išmokomis po 150,00 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, o 2004 m. liepos 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina (b. l. 7-9).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. CK 3.129 straipsnis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą.

Iš ieškovės, jos atstovo ir atsakovo paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad šalys gyvena ir dirba Anglijoje, nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, ieškovės darbo užmokestis per mėnesį yra apie 5000,00 Lt, atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 5500,00 Lt (b. l. 27, 33-41, 60-62, 84). Šalių dukra gyvena Lietuvoje globojama ieškovės motinos. Jokių dokumentų apie kitus išlaikytinius ir dukros padidintų poreikių tenkinimą ieškovė nepateikė. Todėl išdėstytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad abiejų tėvų turtinė padėtis bei galimybės teikti išlaikymą nepilnametei dukrai šiuo laikotarpiu yra vienoda.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį taip pat būtina atsižvelgti į vaiko teisę į būtinas vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 25 str.). Būtinos vaikui vystytis sąlygos sudaromos patenkinat jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė jokių rašytinių įrodymų apie vaiko poreikius ir jų tenkinimą nepateikė. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kadangi ieškovė jokių dokumentų apie dukros poreikius ir jų tenkinimą nepateikė, pripažintina, kad nepilnamečio vaiko poreikių (maistui, socialinėms reikmėms, sveikatos stiprinimui) tenkinimui kas mėnesį reikalinga skirti 1000,00 Lt. Įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, teismas turi pagrindo manyti, kad vaiko tėvas, gali skirti kas mėnesį po 500,00 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymui, kuris įtvirtins vaiko prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus.

CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Šis principas taikomas ir išlaikymo padidinimo atveju. Civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiam vaikui teisme iškelta 2014 m. spalio 10 d., todėl ši diena laikytina teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena.

Esant tokioms aplinkybėms, siekiant užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, nepažeidžiant jį teikiančių tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaiko ir tėvų protingų turtinių interesų pusiausvyrą, ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos - 2014 m. spalio 10 d. iki dukros pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė (CK 3.192 str., 3.201 str.). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė ir atsakovas duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė. Ieškovė nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 126,00 Lt žyminis mokestis (350 x 12 x 3%) ir 13,52 Lt išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (b. l. 1) (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. J. išlaikymą nepilnametei dukrai L. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 500,00 Lt (145 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. spalio 10 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti R. J. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. J. 139,52 Lt (40 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Šios išlaidas sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.