- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- PK-2176-806/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00138-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, išnagrinėjusi V. J. T., privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš S. I., kurią kaltina pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., priėmimo klausimą,-
Aprašomoji dalis
n u s ta t ė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013-06-20 gautas V. J. T. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn S. I. pagal LR BK 155 str.1 d., 140 str. 1 d.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2013-04-12 apie 16.30 val. jis atnešė priduoti stiklo tarą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ antrinių atliekų supirkimo punktą, esantį (duomenys neskelbtini). Punkto darbuotoja (vėliau sužinojau jos pavardę - S. I.) pasvėrė du jo atsineštus stiklo taros maišus ir nuo kiekvieno atmetusi po 50 gr. svorio išmokėjo jam pinigus. Jis, V. T. priėmėjai pasakė, kad „Maxima“ maišeliai, į kuriuos buvo supakuota atnešta stiklo tara nieko nesveria ir ji privalanti išmokėti jam visus pinigus pagal priduotą svorį; Dėl tokio jo, V. T. prašymo ji labai susinervino, pradėjo jį, V. T. įžeidinėti sakydama, kad jis „bomžas“, „debilas“ „durnius“, „pijokas“, taip pat vėliau stumdyti, dėl ko sukėlė jam, V. T. esančiam neįgaliam, turinčiam tik 40 proc. darbingumo fizinį skausmą, taip pat suplėšė jo maišelį. Jis paprašė priėmėjos, kad ji prisistatytų, pasakytų savo pavardę. Tuomet ji pradėjo skambinti savo vadybininkui, kuris, kaip jis, V. T. suprato iš S. I. pokalbio su juo telefonu ją dar padrąsino ir toliau elgtis agresyviai ir įžeidinėjančiai, kadangi po pokalbio ji tapo dar agresyvesnė bei nesiliovė jį įžeidinėti. Kadangi jis, V. T. ir toliau reikalavo išmokėti visus jam priklausančius pinigus ji paskambino policijai. Kadangi jis, V. T. jokių neteisėtų veiksmų nedarė, nusprendė sulaukti policijos ekipažo. Atvykę pareigūnai išsiaiškino įvykio aplinkybes ir pasiūlė jam, V. T. atvykti į policiją ir parašyti dėl patirtų įžeidimų bei smurto, kadangi, kaip nurodė ekipažo vyresnysis, pačios pažeidėjos (S. I.) jie išsivežti šiuo metu negali, nes reikėtų uždaryti priėmimo punktą. Kadangi jis, V. T. nėra konfliktiškas žmogus iškart manė pareiškimo policijai nerašysiąs.
Tačiau, pasak pareiškėjo, 2013-04-15 apie 11.35 val. priduoti stiklo taros į tą patį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo punktą, esantį (duomenys neskelbtini) jis atėjo kartu su mama, V. B.. Dar nepriėjus prie priėmimo punkto jis, V. T. pamatė, kad dirba ta pati priėmėja S. I. ir kad ji, juos pamačiusi, pradėjo kažkam skambinti telefonu. Atėjus į priėmimo punktą ji pasakė, kad jiems uždrausta čia užeiti ir jie turi nedelsiant iš punkto „išsinešdinti“. Pasak V. T., kadangi šis reikalavimas pasirodė aiškiai neteisėtas, nes jie nebuvo niekuo nusižengę nei šiam punktui, nei konkrečiai priėmėjai, pabandė pasiaiškinti tokio reikalavimo pagrindą ir jo teisėtumą, tačiau S. I. nieko nelaukiusi pradėjo vėl jį, V. T. ir jo mamą įžeidinėti keikdamasi bei sakydama. Jis, V. T. dar spėjo paprašyti, kad ji nusiramintų ir priimtų iš jų stiklo tarą, kadangi tiek jam, tiek mamai sunku ją nešioti, tačiau ji nieko nelaukusi ir be jokios tam priežasties išsitraukusi dujų balionėlį pradėjo purkšti juo jam, V. T. tiesiai į akis. Dėl šio visiškai neteisėto S. I. veiksmo jam buvo sukeltas labai didelis fizinis skausmas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad S. I. jo atžvilgiu padarė LR BK 155 str. 1 d. Ir 140 str. 1 d.
Pareiškėjas prašo privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą S. I. ir pripažinti kalta šių nusikaltimų padarymu dėl veikų numatytų LR BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. Priteisti iš S. I. 5000 (penki tūkstančiai) neturtinę žalą. Išreikalauti iš Vilniaus m. 5 PK medžiagą dėl jo ir V. B..
Motyvuojamoji dalis
Skundas grąžintinas pareiškėjui.
Pažymėtina, kad privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareikimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis B.b. Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, kuris teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (LR BPK 408 str.). LR BPK 412 str. 2 d. nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.
LR BPK 412 str. nurodyta, kad skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas.
Pateiktame teismui skunde savo vardu V.J. T. nurodo nesukonkretintas aplinkybes, dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų numatytų LR BK 155 str. 1 d, 140 str. 1 d., kas negali būti pagrindu privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimui, kadangi kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, žodžiai ar kt., jų padarymo eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, gestais, žodžiais ar kt. pasireiškė nurodomos nusikalstamos veikos, kurie žodžiai, veiksmai, pareiškėjo manymu, jį įžeidė, t.y. įžeidimas turi būti nurodomas aiškiai, konkrečiai, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas. Tas pats pasakytina ir apie BK 140 str. 1 d., kokie konkrečiai privačiai kaltinamo veiksmai sukėlė asmeniui fizinį skausmą. Šiuo atveju pareiškėjas konkretaus kaltinimo pats S. I. (pareiškėjo pareiškimo prašyme nurodyta I.) nesuformulavo. LR BPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, kokius konkrečius jo veiksmus, žodžius nukentėjusysis prašo pripažinti nusikalstamais ir už tai nubausti.
Be to, Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nukentėjusiojo skunde (atstovo pareiškime) turi būti pateikti duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes: privačiai kaltinamo asmens, liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta, jeigu yra – kiti asmens anketiniai duomenys.
Be to prie skundo pridėtas 2013-05-23 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimas nėra tinkamai patvirtinta kopija, t.y. nepateikus šių dokumentų originalų, jų netinkamai patvirtinti nuorašai neturi juridinės galios.
Įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog V. J. T. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis neužkerta pareiškėjui kelio, pašalinus skundo trūkumus, iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -
nutaria:
atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą V. J. T. skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.