- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-257-425/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė, Rimutė Markelevičienė
- Ieškovas
- S. A. K., A. K.
- Atsakovas
- G. G.
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-439-739/2008, pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui G. G. dėl žalos atlyginimo perskaičiavimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. 2007-11-22 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 649,72 Lt žalos atlyginimo įsiskolinimą už trejus metus, o toliau po 15 proc. MMA dydžio periodinės išmokos nuo kreipimosi į teismą dienos iki gyvos galvos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo prašymą argumentavo, kad perskaičiuoti jam iš atsakovo G. G. Pasvalio rajono apylinkės teismo 1994-05-10 sprendimu priteistą žalos atlyginimą būtina atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos didėjimą. Ieškovas savo prašymą argumentavo, kad atsakovas šiuo metu jam kas mėnesį moka tik 12,48 Lt žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą, tačiau mokamas žalos atlyginimas nuvertėjo, todėl turi būti peržiūrimas ir didinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-04-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Priteisė iš G. G. S. A. K. 2661,72 Lt žalos atlyginimo įsiskolinimą. Indeksavo 1994-05-10 Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą, ir iš atsakovo G. G. ieškovui A. K. priteisė už laikotarpį nuo 2007-11-22 iki 2007-12-31 po 105 Lt kas mėnesį mokamą žalos atlyginimą, o nuo 2008-01-01 iki gyvam esant po 120 Lt kas mėnesį mokamą žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš G. G. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą S. A. K. ir 123 Lt žyminio mokesčio bei 9,35Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Teismas sprendžiant ginčą taikė Civilinio kodekso 6.288str.3d., nors žala ir buvo padaryta bei priteista iki 2000m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau teisinė situacija (ginčas dėl išmokų perskaičiavimo, atsižvelgiant į nuvertėjimą bei dėl nuvertėjimo žalos (skirtumo) ieškovui atsiradimas) susidarė šiam kodeksui įsigaliojus. Teismas, sprendžiant periodinių žalos atlyginimo išmokų indeksavimo klausimą, taikė teisės aktus pagal analogiją. Teismas nurodė, kad per daugiau kaip 13 metų, praėjusių nuo tada, kai ieškovui buvo priteistas žalos atlyginimas, priteista atlyginimo suma nuvertėjo dėl objektyvių ekonominių veiksnių ir infliacijos. Vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5str.), ir atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad žalos atlyginimo dydis yra priklausomas nuo iki sužalojimo nukentėjusio asmens gauto uždarbio, bei į įstatymo nuostatas dėl minimalus darbo apmokėjimo indeksavimo, teismas padarė išvadą, kad ieškovui iš atsakovo priteistų periodinių žalos atlyginio išmokų indeksavimas taip, kaip to prašo ieškovas - atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos pokyčius, atitinka Civilinio kodekso 6.288str.3d. nuostatas dėl šių išmokų indeksavimo teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovui priteistas periodinės žalos atlyginimo išmokas indeksavo, apskaičiuojant jas pagal ieškovo darbingumo dėl sveikatos sužalojimo netekimo procentą, kuris yra 15 procentų, nuo atitinkamam laikotarpiui nustatytos minimalios mėnesinės algos. Teismas motyvavo, kad dėl žalos atlyginimo periodinių išmokų indeksavimo ateityje gali būti sprendžiama tik tuomet, kai tam bus pagrindas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teisme G. G. prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-04-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuos ieškovo ieškinį atmesti. Mano, kad teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas nukrypo nuo ieškinio reikalavimo ribų, ir netenkindamas pareikšto reikalavimo dėl priteisto 1994-05-10 Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu žalos atlyginimo dydžio pakeitimo, žalos atlyginimą indeksavo, nesant tokio ieškovo reikalavimo. Teismas neteisingai ginčo civiliniams santykiams taikė 2000 m. Civilinio kodekso 6.283 str. 4 d., Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 str. 2 d., kadangi galioję ir ginčo teisiniams santykiams taikytini įstatymai nesuteikia ieškovui teisės keisti teismo sprendimu priteistą žalos dydį ieškinyje nurodytais pagrindais, išskyrus - darbingumo sumažėjimą, galiojusiame 1964 m. Civilinio kodekse nenumatyta ieškovui tiesės indeksuoti priteisto žalos atlyginimo sumas. Mano, jog teismas nepagrįstai taikė teisės analogiją, kadangi Civilinio kodekso 1964 m. 505 str. numato žalos atlyginimo dydžio pakeitimo atvejį, tačiau nenustato žalos indeksavimo tvarkos ir tai nelaikytina teisės spraga, dėl ko galima būtų taikyti teisės normas pagal analogiją. Teismas neargumentavo sprendimo, kokiu pagrindu ir kokia teisės norma remiantis, žalos atlyginimo dydį perskaičiavo už trejus metus. 1994-05-10 teismo sprendimas turi prejudicinę galią ir sprendime nustatytų aplinkybių, tame tarpe ir žalos dydžio keisti kitu tesimo sprendimu yra negalima. Nurodė, kad atsižvelgiantį į atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, žalos atlyginimas nepriteistinas, nes jo išmokėti ieškovui atsakovas neturi jokių galimybių. Atsakovas pripažino, kad jis gera valia galėtų mokėti ieškovui tik po 50 Lt kas mėnesį padarytos žalos atlyginimui.
Atsiliepimas
Ieškovas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme kartu su savo atstovu su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo G. G. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog žalos atlyginimo peržiūrėjimas, padidinimas iš esmės reiškia periodinių išmokų indeksavimą. Teismas teisingai ir pagrįstai žalos atlyginimo dydį už atskirus laikotarpius paskaičiavo pagal tuomet buvusią minimalią mėnesinę alga bei priteisė po 120 Lt žalos atlyginimą nuo 2008-01-01 visam ieškovo gyvenimo laikui. Mano, jog teismas teisingai taikė teisės aktus pagal analogiją, vadovavosi visiško žalos atlyginimo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir priėmėm pagrįstą sprendimą. Atsakovas, mokėdamas žalos atlyginimą po 12,48 Lt ieškovui žalos pilnai neatlygino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl neatlygino žalos skirtumo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą tenkino. Teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus dėl žalos atgynimo perskaičiavimo iki 15 proc. MMA, kadangi 1994-05-10 teismo sprendimu konstatuota, kad jog netekus 15 proc. bendro darbingumo, ieškovas turi teisę į atitinkamą žalos atlyginimą, sudarantį 15 proc. vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė iš atsakovo 2661,72 Lt žalos atlyginimo įsiskolinimą ieškovui už trejus metus, kadangi
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Civilinio proceso kodekso 326str.1d. 2p.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 1994-05-10 sprendimu ieškovui iš atsakovo nuo 1994-05-10 buvo priteistas kas mėnesį mokamas 12,48 Lt žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą (b.l. 8-9).
Pagal 1964 m. CK 498 str. 1 d. (1989 m. birželio 29 d. galiojusios redakcijos) fiziniam asmeniui jo sveikatos sužalojimu padarytą žalą sudaro pastarojo negautos pajamos, kurių jis nustojo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, taip pat išlaidos, turėtos dėl sveikatos sužalojimo. Sprendžiant priteistų periodinių išmokų indeksavimo klausimą, sprendimas dėl prievolės atlyginti žalą neperžiūrimas ir šią prievolę lėmę veiksniai iš naujo nenagrinėjami. Indeksavimo priežastys yra objektyvios, su konkrečios prievolės šalimis nesusijusios aplinkybės. Reikalavimo indeksuoti priteistas periodines išmokas faktinis pagrindas yra tas, kad dėl jų nuvertėjimo nukentėjusysis realiai negauna žalos atlyginimo, adekvataus tai situacijai (perkamajai galiai), kuri buvo, priimant teismo sprendimą. 2000m. Civilinio kodekso 6.288str.3d. numato, kad jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000, Nr.74-2262) 4str.2d. nustato, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinio kodekso taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių ginčą sprendė pagal įstatymo analogiją (Civilinio kodekso 3str.6p.) ir taikė Civilinio kodekso 6.288str. nuostatą dėl periodinių išmokų indeksavimo bei Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo (1990-09-27 NR. I-618) nuostatą, kad pastovios išmokos (stipendijos, algos, pensijos, socialinės pašalpos) bei minimalus darbo apmokėjimas indeksuojami kaip ir minimalus gyvenimo lygis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą perskaičiuoti periodinę žalos atlyginimo sumą, pagrįstai taikė įstatymo nuostatą atlygintinos žalos dydžio nustatymą (dėl 15 proc. netekto darbingumo) susieti su minimalia mėnesine alga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2002 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. S. ir A. S. v. E. S., G. S. ir M. S. (bylos Nr. 3K-P-376/2002) išaiškino, kad atlygintinos žalos dėl sveikatos sužalojimo dydis skaičiuotinas nuo minimalios mėnesinės algos. Pirmosios instancijos teismas turėjo formalų pagrindą iš atsakovo G. G. ieškovui A. K. priteisti už laikotarpį nuo 2007-11-22 iki 2007-12-31 po 105 Lt kas mėnesį mokamą žalos atlyginimą, o nuo 2008-01-01 iki gyvam esant po 120 Lt kas mėnesį mokamą žalos atlyginimą. Civilinio kodekso 6.282str.3d. numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Nagrinėjamoje byloje Pasvalio rajono apylinkės teismo 1992-04-23 nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovo G. G. padarytas nusikaltimas pagal BK 246str.4d. yra ne tyčinis (b.l. 5-7). Atsakovas G. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis neturi galimybės mokėti ieškovo reikalaujamą žalos atlyginimą nes yra netekęs 60 proc. darbingumo (b.l. 18-19). Byloje esančia „Darbingumo lygio pažyma“ nustatyta, kad G. G. nuo 2006-10-01 iki 2026-09-27 nustatytas 40 proc. darbingumas (b.l. 20), o „Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“ nustatyta, kad nuo 2006-10-01 iki 2026-09-27 jis yra iš dalies darbingas (b.l. 21). VSFV Pasvalio skyriaus pažyma apie G. G. išmokas nustatyta, kad nuo 2007m.kovo mėnesio jis gauna 631,53 Lt socialinių išmokų (599,03 Lt perskaičiuota netekto darbingumo pensija ir 32,50 Lt transporto išlaidų kompensacija (b.l. 22-26). Nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad atsakovo G. G. turtinė padėtis yra sunki, atsakovas yra ribotai darbingas (neteko 60 proc. darbingumo), todėl yra galimybė sumažinti indeksuojamą sumą. Ieškovo St.A. K. gaunama senatvės pensija 2007 metais sudarė 891,38 Lt (b.l. 12-13). Pirmosios instancijos teismas nesvarstė aplinkybių dėl G. G. turtinės padėties, todėl teismo sprendimo šioje dalyje negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo sunkią turtinę padėtį bei sveikatos būklę, kas siejasi su atsakovo ribotomis galimybėmis užsidirbti, pirmosios instancijos teismo sprendimu indeksuojamą kas mėnesį mokamą žalos atlyginimą mažina už laikotarpį nuo 2007m. lapkričio 22d. iki 2007m. gruodžio 31d. iki 75 Lt kas mėnesį, o nuo 2008m. sausio 1d. iki gyvam esant iki 85 Lt.
Pasvalio rajono apylinkės teismas 1994-05-10 sprendimu iš atsakovo nuo 1994-05-10 priteistas kas mėnesį mokamas 12,48 Lt žalos atlyginimas, sužalojus sveikatą, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atgaline data perskaičiuoti (indeksuoti) žalos atlyginimą ir priteisti 2661,72 Lt žalos atlyginimo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004-11-22 iki 2007-11-21, tai yra už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2004-11-22 iki 2007-11-21 atsakovas mokėjo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl žalos atlyginimo dydis galėjo būti perskaičiuojamas (didinamas ar mažinamas) tik pagal kitą teismo sprendimą ir tik į ateitį. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98str. (ieškinys tenkintinas iš dalies, o atsakovo apeliacinis skundas didesne apimtimi), ieškovui iš dalies priteistinos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip. Indeksuoti Pasvalio rajono apylinkės teismo 1994m. gegužės 10d. sprendimu priteistą periodinėmis išmokomis mokamą žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą, ir iš atsakovo G. G. ieškovui A. K. priteisti už laikotarpį nuo 2007m. lapkričio 22d. iki 2007m. gruodžio 31d. po 75 Lt kas mėnesį mokamą žalos atlyginimą, o nuo 2008m. sausio 1d. iki gyvam esant po 85 Lt kas mėnesį mokamą žalos atlyginimą. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti. Priteisti iš G. G. 250 Lt advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 100 Lt apeliacinės instancijos teisme, iš viso 350 Lt S. A. K. bei 39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.