Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei KGTex iškelta restruktūrizavimo byla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė restruktūrizavimo bylą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo

12. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.

13. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB KGTex vadovas K. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovei UAB KGTex restruktūrizavimo bylą.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė atsakovei UAB KGTex restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad yra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytos aplinkybės bei, jog nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos.

17. Apeliantė (trečiasis asmuo), nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė yra faktiškai nemoki ir negyvybinga, nes jos pajamos sistemingai mažėja, o nuostoliai didėja, bendrovė neturi jokio vertingo turto, nemoka mokesčių biudžetui ir darbo užmokesčio darbuotojams, jos darbuotojų skaičius mažėja, o pateiktas plano projektas nesudaro pagrindo tikėtis bendrovės turtinės padėties pagerėjimo ateityje.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog UAB KGTex turi finansinių sunkumų ir kad nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau ginčas iš esmės kyla dėl gyvybingumo sąlygos vertinimo pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl gyvybingumo sąlygos (ne)egzistavimo.

19. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. JANĮ projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777).

20. Taigi gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma įmonės gyvybingumo), sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.

21. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Vertinant gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonė nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

22. Pirma, bendrovės įsipareigojimai viršija turto vertę, o įsipareigojimai kreditoriams didėja. Iš byloje esančių 2022 m. balandžio 30 d., 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. sausio 10 d. UAB KGTex balansų matyti, kad į atsakovės 2023 m. balansą įrašyto turto vertė sudarė iš viso 87 485,90 Eur sumą: ilgalaikis turtas – 8 312,65 Eur sumą, trumpalaikis turtas – 79 173,25 Eur sumą; 2022 m. balanso duomenimis, turto vertė buvo 88 589,90 Eur: ilgalaikis turtas – 8312,65 Eur, trumpalaikis turtas – 80 277,25 Eur; 2021 m. atsakovės turto vertė siekė 60 894 Eur: ilgalaikis turtas – 10 435 Eur, trumpalaikis turtas – 50 436 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2023 m. sudarė 84 605,71 Eur sumą, kai 2022 m. – 86 258,60 Eur, o 2021 m. – 70 104 Eur. Taigi, nors šie duomenys ir patvirtina aplinkybę, kad įmonės turto vertė didėja, tačiau įmonės įsipareigojimai ir kitos mokėtinos sumos iš esmės taip pat sistemingai per pastaruosius metus didėja. Be to, didžiąją UAB KGTex turto dalį 2023 m. sudaro trumpalaikis turtas (79 173,25 Eur), kurį beveik visą sudaro atsargos (74 868,20 Eur), tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė disponuoja 74 868,20 Eur vertės atsargomis, taip pat nepateikta paaiškinimų (įrodymų) apie atsargų savikainas, likutines arba realizavimo vertes, todėl jų realumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra abejotinas ir neįrodytas. Pastebėtina, kad restruktūrizavimo plane atsakovė taip pat nenurodė 74 868,20 Eur atsargų pagrindimo. Į bendrą turto masę neįtraukiant atsargų, 2023 m. sausio 10 d. duomenimis, įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršija turimo turto vertę iš viso 71 988,01 Eur suma (84 605,71 Eur – 12 617,70 Eur). Taigi, remiantis išdėstytais duomenimis, įmonės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti.

23. Antra, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę išsaugoti ir plėtoti įmonės ūkinę komercinę veiklą. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, 2021 m. duomenimis, įmonė turėjo 14 877 Eur nuostolių, 2022 m. – 50 369,96 Eur nuostolių, o 2023 m. sausio mėn. nurodo turėjusi 548,89 Eur pelno, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai metais įmonės patirtų nuostolių dydį, taip pat į tai, kad turėtas pelnas nurodomas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 10 d., t. y. už 10 dienų, tokius duomenis apie įmonės patiriamą pelną laiko mažai tikėtinais. Nors byloje yra pateiktos 8–os sutartys su klientais, kurios pareiškėjo nurodomos kaip esminės ir užtikrinančios įmonės pelningą veiklą ateityje, tačiau atskirojo skundo nagrinėjimo dienai 7–ių sutarčių vykdymo terminai yra pasibaigę, o likusios sutarties įvykdymo terminas baigsis 2023 m. balandžio 21 d. Nepaisant pasibaigusių sutarčių įvykdymo terminų, byloje nėra duomenų apie realų tokių sutarčių vykdymą / įvykdymą, visų ar bent dalies lėšų už pagal sutartis atliktus darbus gavimą, nors, kaip minėta, pagal 7–as sutartis darbų atlikimo terminai yra suėję. Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas nenurodo jokių argumentų ar duomenų, kaip nuo 2021 m.–2022 m. vykdomos / įvykdytos sutartys, apelianto teigimu, užtikrins pajamų, atitinkamai ir pelno, sugeneravimą, kai to nepavyko pasiekti šias sutartis vykdant 2021 m. ir 2022 m. Pastebėtina, kad iš visų šių sutarčių atsakovė planuoja gauti / yra gavusi 107 410 Eur pajamų, nors restruktūrizavimo plano projekte, pasisakant apie restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu planuojamas gauti pajamas, atsakovė nurodo, kad per restruktūrizavimo plano įgyvendinimo 2023 m. laikotarpį ketina sugeneruoti 138 500 Eur pardavimo pajamų, todėl neaišku, kaip iš esmės panašaus dydžio pajamų sugeneravimas, kokias atsakovė jau yra sugeneravusi / turėjo sugeneruoti, leis jai atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti restruktūrizavimo planą. Pažymėtina, kad vien restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti pajamos savaime nepagrindžia aplinkybės, jog įmonė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą prieiti kitokiai išvadai dėl įmonės gyvybingumo ir veiklos vykdymo.

24. Apeliacinės instancijos aukščiau nurodytos išvados nekeičia ir pareiškėjo nurodomi argumentai, kad UAB KGTex turi debitorių, iš kurių atgavus skolas bus atsiskaitoma su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovės debitoriniai įsiskolinimai 2023 m. sausio 10 d. duomenimis sudaro tik 4 334, 49 Eur sumą. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).

25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams dėl atsakovės žmogiškųjų išteklių nepakankamumo. Atsakovė šiuo metu turi tik 2 darbuotojus, tai, kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo atskirajame skunde, niekaip neįrodo atsakovės galimybių tęsti ūkinę komercinę veiklą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad turimų darbuotojų skaičius atsakovei yra optimalus ir pakankamas jos ūkinės komercinės veiklos tęstinumui bei restruktūrizavimo plano vykdymui užtikrinti. Šias abejones tik patvirtina paties pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl ketinimo samdyti subrangovus. Net jei vertinti šią aplinkybę kaip siekį užtikrinti atsakovės veiklos tęstinumą, pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo nurodomus subrangovus, kokios planuojamos tokio bendradarbiavimo sąnaudos, ir pan. Byloje nesant tokių duomenų, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės gyvybingumo ir veiklos vykdymo.

26. Trečia, įmonė nevykdo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams ir turi įsiskolinimų darbuotojams bei valstybės biudžetui. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumui įvertinti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip, laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos, įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). 2023 m. sausio 10 d. duomenimis, su darbo santykiais susiję įmonės darbuotojų reikalavimai sudarė 8 902,83 Eur sumą, o atsakovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) siekė 1 107,36 Eur (teismo pastaba – restruktūrizavimo plane įsiskolinimas nurodomas kaip nepradelstas; mokėtinas, kai bus išmokėti darbo užmokesčiai), Sodrai – 1 301,65 Eur (teismo pastaba – restruktūrizavimo plane šis įsiskolinimas taip pat nurodomas kaip nepradelstas). 2023 m. sausio 10 d. duomenimis, įmonės įsiskolinimas kreditoriams siekė bendrą 84 605,71, iš kurių 38 247,58 Eur nurodomi kaip pradelsti. Iš viešų Sodros duomenų matyti, kad nutarties priėmimo dienai atsakovės įsiskolinimas Sodrai sudaro 1 329,20 Eur; atsakovė skolos, kurios mokėjimo terminas būtų atidėtas ir dar nesuėjęs, neturi. Taigi, aptarti duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sistemingai didėja. Minėta, kad atsakovės nurodomų sutarčių darbų atlikimo terminai yra suėję, tačiau atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodoma, ar atsakovė gavo pajamų iš šių sutarčių įvykdymo, ir jei gavo, kokia dalis tokių pajamų buvo skirta atsiskaitymams su kreditoriais. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla jau šiuo metu nėra pajėgi net iš dalies padengti pagrindinių atsakovės finansinių prievolių. Todėl vien pareiškėjo argumentai, jog įmonės restruktūrizavimo proceso metu kreditorių finansiniai reikalavimai būtų padengti, nepaneigia nustatytų aplinkybių apie kreditorių įsipareigojimų nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą.

27. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apeliantei, sprendžia, kad plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, nes plano projekte nenumatyti esminiai bendrovės veiklos pokyčiai. Pažymėtina, kad turint tikslą išsaugoti UAB KGTex kaip veikiantį ūkio subjektą, restruktūrizavimo plane turėjo būti nurodomi organizaciniai sprendimai, įrodinėjamas esminis veiklos pertvarkymas ir nurodyta jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių ženkli įtaka vykstantiems procesams, pateikti tokių priemonių efektyvumo paskaičiavimai. Tačiau pateiktame plano projekte nenumatyta jokių naujų realių priemonių, nes restruktūrizavimo plane nurodoma, jog įmonė siekdama pagerinti įmonės veiklos rodiklius vykdė ir tebevykdo šias priemones: (1) atsakovė vykdo einamąją veiklą ir gauna pajamas; (2) įmonėje dirba 2 darbuotojai; ateityje ketinama priimti aukštos kvalifikacijos specialistų; (3) sudaro naujas ilgalaikes sutartis (teismo pastaba – jokių įrodymų apie naujai sudarytas, išskyrus vienintelę 2023 m. sausio 4 d. sutartį, sutartis nepateikta); (4) planuoja susisteminti pardavimų procesus; (5) ketina reklamuoti įmonės teikiamas paslaugas ir darbus; (6) svarsto plėsti įmonės veiklą; (7) priimtas sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; (8) įmonės akcininkas priėmė sprendimą įmonei suteikti 59 064,64 Eur paskolą ataskaitinių metų nuostoliams mažinti. Taigi, atsakovė iš esmės ketina tęsti iki šiol jos vykdytą veiklą, kuri norimų pokyčių neduoda ir nelemia prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą įveikiant finansinius sunkumus ir išsaugant gyvybingumą. Pagrįstų duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas pareiškėjas nepateikė, atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuodamas, kad atsakovės veiklos vykdymą užtikrina iki tol įmonės vykdyta ūkinė komercinė veikla ir skolų iš debitorių atgavimas, tačiau, kaip jau minėta, duomenų apie naujai sudarytas sutartis ir iš tokių sutarčių gautas pajamas nepateikta, kaip ir nepateikta duomenų apie debitorinių skolų išsiieškojimą ir tokių pajamų panaudojimą kreditorių įsiskolinimams padengti.

28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, atsižvelgdamas į įmonės turtinę padėtį ir perspektyvas atkurti gyvybingumą bei vykdyti ūkinę komercinę veiklą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog restruktūrizavimas sudarys galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės mokumo ir gyvybingumo yra padarytos neteisingai vertinant byloje esančius duomenis, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų atkreipti dėmesį į šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus ir iš naujo įvertinti atsakovės finansinę padėtį bei realias jos galimybes vykdyti savo veiklą bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

30. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei KGTex perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti trečiajam asmeniui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2023 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12 AB „Swedbank“.