Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-06-01 · Civilinė byla Nr. e2S-1320-852/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-01
Bylos Nr.
e2S-1320-852/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06263-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „A Justice“
Atsakovas
I. P. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1320-852/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06263-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A Justice“, atstovaujamos likvidatoriaus G. A., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A Justice“ ieškinį atsakovei I. P. B. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „A Justice“, atstovaujama likvidatoriaus G. A., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. P. B., kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 27 914,97 Eur įgytą be teisinio pagrindo sumą, 573,60 Eur palūkanų, įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „A Justice“, atstovaujamos likvidatoriaus G. A., ieškinį atsakovei I. P. B. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės UAB „A Justice“ ir atsakovės I. P. B. 2020 m. lapkričio 23 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 3/2020, kurios pagrindu atsakovė buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini) pareigoms. 2022 m. lapkričio 22 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. 22/11/22-1 buvo nuspręsta likviduoti UAB „A Justice“. Ieškovės likvidatorius, patikrinęs bendrovės buhalterinę apskaitą nustatė, kad atsakovei ieškovė išmokėjo 36 000 Eur sumą, tačiau atsakovė pateikė išlaidas pateisinančius dokumentus tik 8 085,03 Eur sumai. Su atsakove darbo sutartis buvo nutraukta 2022 m. lapkričio 25 d. Ginčijama 27 914,97 Eur suma ieškovei buvo išmokėta laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. birželio 9 d., tarp ieškovės ir atsakovės tęsiantis darbo santykiams.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kadangi paskutinė 9 000 Eur suma sumokėta 2022 m. birželio 9 d., o su atsakove darbo santykiai buvo nutraukti 2022 m. lapkričio 25 d., šis ginčas atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 213 straipsnio 3 dalyje vartojamą individualaus darbo ginčo sampratą, kur nurodyta, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

5. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu galiojančioje DK redakcijoje nurodyta, kad ieškinys dėl darbo ginčo dėl teisės teisme pagal CPK nuostatas gali būti pareiškiamas ir darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su atitinkamu prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (DK 231 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės savo sprendimu jau išsprendžia tiesiogiai teismas. Ieškovė pareiškė savo reikalavimus tiesiogiai teismui, o ne darbo ginčų komisijai, nesilaikė darbo teisės normose nustatytos individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos. Dėl to, ieškovė turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją su pagrįstu ir motyvuotu prašymu.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Ieškovė (apeliantė) UAB „A Justice“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo priėmimo perduoti išspręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, kad tarp apeliantės ir atsakovės yra kilęs darbo ginčas, dėl ko priėjo neteisėtos išvados, kad jis turi būti sprendžiamas darbo įstatymų nustatyta tvarka. Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis apibrėžiamas kaip atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, o kitos su darbo santykiais susijusios išmokos – pinigai mokami darbo kodekso ar darbo sutarties numatytais atvejais. Tokios kitos su darbo santykiais susijusios išmokos yra premijos, priedai ir priemokos (DK 34 str. 3 d., 35 str. 4 d., 91 str. 2 d., 139 str. 2 d. 3, 5, 6 p., 140 str. 3 d., 142 str.), kompensacija už nepanaudotas atostogas (DK 127 str.), išeitinės išmokos (DK 36 str. 3d., 56 str. 2 d., 57 str. 8 d., 59 str. 1 d., 60 str. 3 d., 62 str. 4 d., 69 str. 4 d.. 95 str. 1 d., 104 str. 2 d.), pašalpos (pvz., motinystės (tėvystės), ligos).

6.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymu, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, o taip pat juridinių asmenų Verslo apskaitos standartais apibrėžta, kad Atskaitingas asmuo tai – asmuo, gaunantis įmonės funkcijoms atlikti būtinas pinigines lėšas prekių ar paslaugų apmokėjimui bei privalantis už jas atsiskaityti, pateikiant piniginių lėšų panaudojimą patvirtinančius dokumentus.

6.3. Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. birželio 9 d. išmokėta ir nepateisinta dokumentais bendrai 27 914,97 Eur suma nėra su darbo užmokesčiu susijusios išlaidos, ar kilusios neįvykdžius darbo teisės normų ir kurių išieškojimo (įskaitant atsiskaitymo už jas) tvarkos nenustato nei DK, nei darbo sutartis. Tokios išmokos ne tik, kad nebuvo išmokėtos pagal darbo sutartį, bet ir jų grąžinimas grindžiamas ne DK reglamentuojančiomis teisės normomis.

6.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė, pareiškusi savo reikalavimus tiesiogiai teismui, o ne darbo ginčų komisijai, nesilaikė darbo teisės normose nustatytos individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos. Šiuo atveju yra praleistas DK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą, tačiau tik tada, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Anot apeliantės, nėra jokių priežasčių manyti, kad ganėtinai daug, nuo 2022 m. birželio 9 d. paskutinės 9 000 Eur išmokėtos atsakovei sumos ar 2022 m. lapkričio 25 d. darbo santykių pabaigos, praleistas terminas apeliantei darbo ginčų komisijoje būtų atnaujintas. Todėl labiau tikėtina, kad vien dėl aiškiai praleisto formalaus termino išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka apeliantė jau nebegalėtų pasinaudoti, darbo ginčų komisijoje ginčas nebūtų išnagrinėtas iš esmės, o apeliantė vėl turėtų iš naujo inicijuoti tapatų ginčą teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 – 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. DK 213 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčų sampratą ir rūšis, 3 dalyje nustatyta, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio; darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Taigi toks darbo ginčas turi būti kilęs tarp įstatyme nurodytų subjektų – darbuotojo (ar kitų darbo santykių dalyvių) ir darbdavio (buvusio darbdavio) ir susijęs su darbo santykių dalyvių teisėmis ir pareigomis, atsiradusiomis iš darbo sutarties ar darbo teisės normų.

11. DK 216 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančiame darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, nustatyta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja DGK ir teismas. Šiame straipsnyje ir DK 220 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad, jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas DGK kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į DGK, pateikdama prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės.

12. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – savarankiška prievolės rūšis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008).

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų (27 914,97 Eur) grąžinimo. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „A Justice“ ir atsakovės I. P. B. 2020 m. lapkričio 23 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 3/2020, kurios pagrindu atsakovė pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) pareigas. Minėta darbo sutartis buvo nutraukta 2022 m. lapkričio 25 d., remiantis DK 54 straipsniu. Ginčijama suma buvo išmokėta atsakovei tęsiantis apeliantės ir atsakovės darbo santykiams laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. birželio 9 d. Teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės dėl ginčijamų lėšų išmokėjimo susiklostė darbo teisinių santykių pagrindu, ginčas yra susijęs su darbo santykių dalyvių teisėmis ir pareigomis. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo prieita išvada, kad tarp šalių kilęs ginčas atitinka DK 213 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą.

14. Tarp šalių kilęs ginčas nepatenka į DK 105 straipsnio 2 dalyje nurodytų ginčų kategoriją, kai ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme. Todėl, kaip teisingai nurodė ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, ieškovė, reikšdama reikalavimus privalo laikytis darbo teisės normose nustatytos individualios darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos ir pirmiausia kreiptis į darbo ginčų komisiją. Nagrinėjamu atveju, įstatyme numatytas 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas jau yra suėjęs, tačiau apeliantė nepasinaudojo įstatyme įtvirtinta galimybe kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl praleisto prašymo pateikimo termino atnaujinimo (DK 220 straipsnio 2 dalis). Apeliantės argumentai, kad nėra jokių priežasčių manyti, kad praleistas terminas apeliantei darbo ginčų komisijoje būtų atnaujintas, atmetami kaip nepagrįsti.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip paduotą nesilaikant privalomos išankstinės individualaus darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „A Justice“, atstovaujamos likvidatoriaus G. A., atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas