- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-251-577/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01206-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- VŠĮ Centrinės projektų valdymo agentūros
- Atsakovas
- UAB „Vesta“, N. G.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės, Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VŠĮ Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VŠĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ieškinį atsakovams UAB „Vesta“, N. G. dėl skolos priteisimo ir turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 20 686,92 Lt žalą, iš atsakovo UAB „Vesta“ 13 349 Lt skolą, taip pat priteisti 7337,20 Lt turtinės žalos atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovų. Nurodė, kad 2002-09-27 Centrinė finansų ir kontraktų agentūra, kurios teises ir pareigas perėmė ieškovas VŠĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, UAB „Vesta“, atstovaujama direktoriaus N. G., Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, atstovaujama sekretoriaus A. A., ir Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje vadovas M. G. patvirtino Subsidijos sutartį Nr. LT009-03-01-0035, kuria paramos gavėjui UAB „Vesta“ buvo suteikta parama projekto „Visagino rizikos grupės asmenų profesinis mokymas medžio apdirbimo technologijų siekiant padidinti jų įdarbinimo galimybes“ įgyvendinimui, ir avansu pervesta 165 615,62 Lt suma. Lėšos privalėjo būti panaudotos griežtai laikantis Subsidijos sutartyje įtvirtintų išlaidų tinkamumo finansuoti projekto lėšomis reikalavimų. Kadangi jų dalis buvo panaudota netinkamai, reikalaujama jas priteisti kaip skolą ir žalą iš atsakovų bei grąžinti šias lėšas ieškovui.
Atsiliepimas
A. N. G. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog jo veiksmais buvo padaryta 7337,20 Lt dydžio žala, ir kad jam ir UAB „Vesta“ kyla solidari atsakomybė. Teigia, kad teismas baudžiamojoje byloje nustatė, jog autoriniai darbai pagal projektą yra atlikti, UAB „Vesta“ patyrė išlaidas, tačiau apmokėjimo už autorinius darbus negavo kasos dokumentuose nurodyti asmenys. Kadangi autoriniai darbai pagal projektą yra atlikti, atsakovas UAB „Vesta“ įgyvendino projektą ir tokiu būdu pasiekė Subsidijos sutarties tikslus. Jo (atsakovo) veiksmai niekaip neįtakojo projekto įgyvendinimo, jokios apgaulingos apskaitos jis nevykdė ir neorganizavo, kad ji būtų apgaulinga. A. D. gautus pagal kasos išlaidų orderį pinigus paskolino projekto vystymui. Su R. Ž. buvo atsiskaityta vėliau. A. L. taip pat atliko suderėtą darbą ir už jį gavo atlyginimą. Medžiagos buvo pirktos ir panaudotos gamybiniam mokymui, t.y. projekto tikslų įgyvendinimui. Todėl jis jokiais savo veiksmais nepadarė ieškovui žalos.
Atsakovas UAB „Vesta“ atsiliepimu prašė ieškinį UAB „Vesta“ atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo iš N. G., nes subsidijos lėšos priklausė UAB „Vesta“. Be to, jokios žalos dėl N. G. nusikalstamų veikų nekilo. Pati UAB „Vesta“ įvykdė Subsidijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pasiekė Projekto tikslus, o N. G. padarytos nusikalstamos veikos neturėjo jokios įtakos UAB „Vesta“ įsipareigojimų pagal Subsidijos sutartį vykdymui. Jokios žalos UAB „Vesta“ ieškovui nepadarė ir nėra jam skolinga, todėl jis neturi įstatyminio pagrindo tų lėšų reikalauti.
Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad ieškinio dalykas nėra susijęs su jo funkcijomis, nustatytomis PHARE 2000 Ekonominės ir socialinės sanglaudos programos įgyvendinimo procedūrų vadove ir Subsidijos sutartyje. Nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo priteisė 97,11 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimai dėl skolos ir žalos atlyginimo 7337,20 Lt sumai sutampa, t. y. ieškovas reikalauja priteisti tą pačią sumą du kartus, remdamasis skirtingais pagrindais. Toks reikalavimas yra ydingas, prieštaraujantis teisinei logikai, ir šia dalimi negali būti tenkinamas. Be to, teismas nusprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai (Projekto ketvirčio ataskaitos Nr. 2, su kuria buvo pateikta ir 2003 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderio Nr. 29 kopija, išrašas; 2003 m. liepos 4 d. kasos išlaidų orderio Nr. 72 kopija, pateikta su galutine Projekto ataskaita) ir argumentai yra nepakankami ieškiniui dėl žalos atlyginimo pagrįsti, nes civilinė atsakomybė galima tik esant CK 6.246 str. - 6.249 str. nustatytiems civilinės teisės pažeidimo elementams, t.y. neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei bei žalai, kurių nagrinėjamu atveju nėra. Teismas pažymėjo, kad autoriniai darbai vykdant Projektą yra atlikti. UAB „Vesta“ veiklos ataskaitos vykdant projektą atsakingų už kontrolę institucijų buvo priimtos, patikrintos ir pripažintos tinkamomis pagrindžiant išlaidas. Teismas pažymėjo, kad N. G. padaryti nusikalstami veiksmai niekaip neįtakojo projekto įgyvendinimo. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas UAB „Vesta“ įgyvendino Projektą, ir jo tikslai buvo pasiekti, Subsidijos sutarties nutraukimas nebuvo inicijuotas ir ji nebuvo nutraukta, todėl nėra pagrindo taikyti Subsidijos sutarties Bendrųjų sąlygų 11.3 p. normos – reikalauti grąžinti visą ar dalį pagal sutartį išmokėtos sumos tik sutarties nutraukimo atveju.
Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra pagrindas nei sutartinei, nei deliktinei atsakomybei taikyti dar ir dėl to, kad ieškovą ir atsakovą N. G. be viso kito sieja ir tai, jog 2009-12-21 antstolis L. J. priėmė vykdymui 2009-05-07 Visagino miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-20-531 dėl 11 074,40 Lt išieškojimo iš N. G. išieškotojo VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ naudai ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0053/09/1775. N. G. iki 2010 m. balandžio 6 d. į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo išieškotojui 6 808,44 Lt sumą (įskaitant vykdymo išlaidas). Tuo antstolis užbaigė vykdomąją bylą ir Visagino miesto apylinkės teismui grąžino išduotą vykdomąjį raštą. Pasibaigus vykdymo procesui ir Lietuvos A. T. priėmus 2010-04-06 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-531/2009 (2K-216/2010), pareiškėjas N. G. kreipėsi į Visagino miesto apylinkės teismą, prašydamas priimti sprendimą dėl įvykdymo atgręžimo ir įpareigoti ieškovą grąžinti iš jo išieškotą 6108,44 Lt dydžio sumą. 2010-08-31 nutartimi N. G. prašymas buvo patenkintas ir ieškovas įpareigotas grąžinti nuteistajam N. G. iš jo išieškotus 6108,44 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
Teismo išvada, kad byloje nėra pagrindo nei civilinei, nei deliktinei atsakomybei kilti, yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių – baudžiamojoje byloje nustatytas dokumentų, kurie buvo pateikti išlaidoms pagal Subsidijos sutartį pagrįsti, melagingumas akivaizdžiai įrodo, kad išlaidos, pagrįstos šiais melagingais dokumentais, negalėjo būti pripažintos tinkamomis finansuoti paramos lėšomis. Kadangi šių dokumentų melagingumas buvo patvirtintas tik 2010 m., Lietuvos A. T. priėmus galutinį ir neskundžiamą teismo sprendimą, tik po šio teismo sprendimo ieškovas įgijo teisinį pagrindą teigti, kad lėšos panaudotos netinkamai ir reikalauti jas sugrąžinti.Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad reikalavimai dėl skolos ir žalos atlyginimo 7337,20 Lt sumai sutampa. Ieškinyje aiškiai nurodoma, jog minėtas reikalavimas N. G. atžvilgiu kildinamas deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, o UAB „Vesta“ atžvilgiu – atsakomybės, kuri transformuojasi į deliktinę atsakomybę, pagrindu. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog abiejų atsakovų atžvilgiu nėra LR CK 6.246-6.249 str. numatytų civilinės teisės pažeidimo elementų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės bei žalos. Ieškinyje buvo nurodyti bei nustatytais faktais pagrįsti visi teisės pažeidimo elementai. Žala – tai Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos biudžetų nepagrįstai patirtos išlaidos, neteisėti N. G. veiksmai – kasos išlaidų orderių suklastojimas, 7 337,20 Lt pasisavinimas; neteisėti UAB „Vesta“ veiksmai – suklastotų kasos išlaidų orderių pateikimas ieškovui 7 337,20 Lt dydžio išlaidoms pagal Subsidijos sutartį pagrįsti. Be to, jei N. G. nebūtų suklastojęs kasos išlaidų orderių, o UAB „Vesta“ nebūtų jų pateikusi ieškovui išlaidoms pagrįsti bei nebūtų nurodžiusi, jog A. D. sukūrė autorinį kūrinį, 7 337,20 Lt suma būtų laikoma nepanaudota Projektui įgyvendinti. Tai, kad autorinis kūrinys, kurį tariamai sukūrė A. D., iš tiesų ieškovui buvo pateiktas, priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, nepaneigia nei N. G., nei UAB „Vesta“ kaltės, nes byloje nėra nė vieno teisėto dokumento, parodančio, koks asmuo ir už kokią kainą (ar nemokamai) šį autorinį kūrinį sukūrė.Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas pripažino, kad paramos lėšomis turėjo būti apmokėtas 1294,80 Lt pajamų mokestis, kai tuo tarpu faktinės aplinkybės byloja apie tai, jog A. D. – asmuo, už kurį buvo mokėtas šis pajamų mokestis, autorinio kūrinio nekūrė. Taip pat nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu remdamasis teismas sprendė, kad melagingi dokumentai (kasos išlaidų orderiai) gali būti pagrindas pagrįsti išlaidų tinkamumą finansuoti paramos lėšomis. Be to, teismas nepagrįstai nenurodė, koks teisinis pagrindas leidžia tinkamomis finansuoti paramos lėšomis laikyti 3422,92 Lt sumą, Projekto dokumentuose nurodomą kaip išmokėtą A. L., nors darbų, už kuriuos A. L. buvo mokėta, šis asmuo neatliko. Teismo argumentai konstatuojant, kad teisės normos bei Subsidijos sutarties nuostatos nesudaro pagrindo UAB „Vesta” sutartinei atsakomybei atsirasti, o N. G. padaryti nusikalstami veiksmai niekaip neįtakojo projekto įgyvendinimo, yra nepagrįsti, neatitinka Subsidijos sutarties reikalavimų ir prigimties bei iš ėmės pažeidžia pagrindinius Europos Sąjungos paramos panaudojimo principus: paramą panaudoti skaidriai, laikantis teisės aktų reikalavimų, o išlaidų panaudojimą pagrįsti teisės aktų reikalavimus atitinkančiais išlaidų pagrindimo dokumentais. Būtent šie principai ir įtvirtinti Subsidijos sutarties Bendrosiose sąlygose. Subsidijos Sutarties Bendrųjų sąlygų 16.2 punkte įtvirtinta UAB „Vesta“ pareiga penkerius metus nuo Subsidijos sutarties galiojimo pabaigos leisti ieškovui, Europos Komisijai ir Europos Bendrijų audito rūmų atstovams tikrinti – peržiūrint dokumentus ar atliekant patikrinimus vietoje, Subsidijos panaudojimą. Ši norma patvirtina ieškovo reikalavimo pagrįstumą.Skundžiamame sprendime nepagrįstai, neatsižvelgiant į Subsidijos sutarties esmę, prigimtį, paramos lėšų panaudojimą reglamentuojančius teisės aktus, vadovaujantis tik žodiniu gramatiniu Subsidijos sutarties aiškinimu, aiškinama ieškovo teisė susigrąžinti paramos lėšas pagal Subsidijos sutarties Bendrųjų sąlygų 11.3 punktą. Ieškovas vykdė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 1K-276 patvirtintų Phare programos projektų įgyvendinimo ir finansinės priežiūros ministerijoje, kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, gaunančioje finansinę paramą pagal Phare programą, taisyklių 26.2, 26.8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 3, 5 punktus, ir jų pagrindu priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo UAB „Vesta“ grąžinti visą ginčijamą sumą – 20 686, 92 Lt. Šios aplinkybės teismas nevertino ir skundžiamame sprendime dėl jos nepagrįstai nepasisakė. Skundžiamame teismo sprendime nurodoma, jog Subsidijos sutartyje nėra pateiktas išsamus sąrašas dokumentų, kuriuos paramos gavėjas privalo pateikti kartu su Projekto ataskaitomis. Baigtinio sąrašo dokumentų nėra įmanoma pateikti, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ši Subsidijos sutartis, kas ne kartą akcentuota teisminio nagrinėjimo metu, buvo viena pirmųjų paramos sutarčių. Skundžiamoje nutartyje apskritai nepagrįstai nenurodyta, kokie dokumentai, be melagingų dokumentų, pagrindžia 13 349,72 Lt avansu išmokėtų paramos lėšų panaudojimą. Teismo sprendimas neatitinka Subsidijos sutarties, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-30 nutarime Nr. 590, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005-10-17 įsakyme Nr. 1K-307, 2004 m. liepos 23 d. įsakyme Nr. lK-276 bei LR CK įtvirtintų teisės normų.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB „Vesta” bei N. G. atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
N. G. jokių sutartinių santykių su ieškovu neturėjo, todėl jam negali atsirasti sutartinė atsakomybė. Autoriniai darbai vykdant projektą buvo atlikti, tą pripažino ir ieškovas. Projekto tikslai pasiekti, projektas įgyvendintas, todėl pagrįsta teimo išvada, kad N. G. nusikalstami veiksmai neįtakojo projekto įgyvendinimo.UAB „Vesta” apmokėjo už atliktus autorinius darbus, todėl ji nuo išmokėtų atlyginimų privalėjo sumokėti valstybei ir pajamų mokestį.Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 7 337,20 Lt suma buvo panaudota ne kūrinio įsigijimui. Ieškovas pats pripažino, kad autoriniai darbai, dėl kurių UAB „Vesta” patyrė 7 337,20 Lt dydžio išlaidas, buvo reikalingi projektui įgyvendinti ir jų vertė atitinka pirkimo kainą.Teismas neprivalėjo remtis apelianto nurodytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 590, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005-10-17 įsakymu Nr. 1K-307, 2004 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. lK-276. Ieškovo minėtų teisės aktų nuostatos negaliojo Subsidijos sutarties sudarymo bei pasibaigimo metu, todėl jų taikymas pažeistų bendrąjį teisės principą lex retro non agit. Be to, pagal minėtus teisės aktus, lėšos turi būti sugrąžinamos tuo atveju, jeigu paramos sutartis su projekto vykdytoju nutraukiama, projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma, tuo tarpu teismas nustatė, kad subsidijos sutartis nebuvo nutraukta, darbai atlikti, atsakovas UAB „Vesta” už atliktus darbus sumokėjo, projektas buvo įgyvendintas, atsakovui UAB „Vesta” nebuvo sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma.Tai, kad ieškovas dėl atsakovams nežinomų priežasčių paramos lėšas grąžino Europos Komisijai, nėra pagrindas reikalauti iš atsakovų grąžinti šiuos pinigus ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl dalies lėšų, išmokėtų Subsidijos sutarties pagrindu, sugrąžinimo institucijai, kuri atsakinga už tinkamą lėšų panaudojimą, bei žalos, padarytos Lietuvos Respublikos biudžetui, atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymo prielaidas bei žalos atlyginimo institutą, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus kaip visumą, netinkamai aiškino šalių sudarytos Subsidijos sutarties normas, kas sąlygojo neteisingų faktinių aplinkybių konstatavimą bei nepagrįstų išvadų dėl ginčo dalyko susiformavimą (CPK 185 str.).
Byloje nustatyta, kad 2002-09-27 Centrinė finansų ir kontraktų agentūra (dabar – ieškovas), UAB „Vesta“, atstovaujama direktoriaus N. G., LR Vidaus reikalų ministerija, atstovaujama sekretoriaus A. A., bei Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje vadovas M. G. sudarė ir patvirtino Subsidijos sutartį Nr. LT009-03-01-0035. Šia sutartimi paramos gavėjui UAB „Vesta“ buvo suteikta parama projekto „Visagino rizikos grupės asmenų profesinis mokymas medžio apdirbimo technologijų siekiant padidinti jų įdarbinimo galimybes“ įgyvendinimui. Buvo sutarta, kad ieškovas šio projekto įgyvendinimui suteiks subsidiją paramos gavėjui UAB „Vesta“. Remiantis minėta sutartimi, laikotarpiu nuo 2002-12-04 iki 2003-07-25 LR Finansų ministerija į UAB „Vesta“ banko sąskaitą pervedė 165 615,62 Lt sumą. Visos avansu pervestos lėšos turėjo būti panaudotos griežtai laikantis Subsidijos sutartyje įtvirtintų išlaidų tinkamumo finansuoti projekto lėšomis reikalavimų.
Lietuvos A. T. 2010 m. balandžio 6 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2010 pripažino atsakovą N. G. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 222 str. 1 d., padarymo. Teismas nustatė, kad nusikaltimas padarytas N. G. į UAB „Vesta“ buhalterinę apskaitą įtraukus 2003-03-31 kasos išlaidų orderį Nr. 29 ir 2003-07-04 kasos išlaidų orderį Nr. 72, pagal kuriuos A. D. buvo tariamai išmokėtas autorinis atlyginimas – 7337,20 Lt už darbą, kurio jis neatliko, bei įtraukus 2003 m. kovo 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. 18 ir 2003 m. gegužės 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 53, pagal kuriuos R. Ž. tariamai išmokėjo autorinį atlyginimą – 7337,20 Lt, kurių R. Ž. negavo. Teismas taip pat pripažino, kad N. G. į apskaitą įtraukė 2002 m. lapkričio, gruodžio, 2003 m. sausio – kovo mėn. laikaraščius dėl A. L. atliktų darbų, ir šių laikaraščių pagrindu surašytus darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius dėl A. L. apskaičiuoto darbo užmokesčio, nors juose įrašytų darbų A. L. neatliko. Teismas konstatavo, kad N. G., surašydamas autorinių kūrinių priėmimo aktus, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, pasisavino 7 337,20 Lt sumą A. D. vardu ir 3 737,20 Lt R. Ž. vardu pagal atitinkamus kasos išlaidų orderį Nr. 18 ir Nr. 53, tačiau šioje dalyje bylą nutraukė suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.
Pažymėtina, kad šalių sudarytos Subsidijos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 p. numato, kad paramos gavėjas projektą vykdo rūpestingai, efektyviai, skaidriai ir stropiai, taikydamas geriausią atitinkamoje srityje esančią praktiką, pagal sutarties nuostatas. Bendrųjų sąlygų 11.3 p. yra nustatyta, kad perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį, kai paramos gavėjas įvykdė finansinių pažeidimų, ir tokiu atveju perkančioji organizacija gali reikalauti grąžinti visą ar dalį pagal sutartį išmokėtos sumos. Be to, išlaidos laikomos tinkamomis projekto išlaidomis, kai jos yra būtinos projekto įgyvendinimui, numatytos sutartyje ir atitinka patikimo finansų valdymo principus; jos turi būti faktiškai patirtos, įrašytos paramos gavėjo ar jo partnerių apskaitos dokumentuose, jas turi būti galima atpažinti ir patikrinti, jos turi būti paremtos patvirtinamųjų dokumentų originalais (Subsidijos sutarties Bendrųjų sąlygų 14.1 p.). Paramos gavėjas turi vesti tikslią ir teisingą projekto įgyvendinimo apskaitą.
Nagrinėjamoje byloje pripažinta, jog N. G. suklastotus ir tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. kasos išlaidų orderius, darbo laiko apskaitos žiniaraščius pateikė UAB „Vesta“ gautoms sumoms pagal Subsidijų sutartį pagrįsti (t 2., b. l. 12-46). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad jie nėra pakankami ieškiniui dėl žalos atlyginimo pagrįsti. Pažymima, kad N. G., būdamas UAB „Vesta“ direktoriumi, pasisavindamas lėšas bei jas naudodamas ne pagal paskirtį, t. y. ne projekto „Visagino rizikos grupės asmenų profesinis mokymas medžio apdirbimo technologijų, siekiant padidinti jų įsidarbinimo galimybes“ įgyvendinimui, neteisėtai panaudojo pagal Subsidijų sutartį gautas lėšas ir tokiu būdu pažeidė Subsidijų sutartį bei Europos Bendrijos paramos teikimo principus. Remiantis pagrindiniu Europos Bendrijos finansinę paramą reguliuojančiu principu Europos Bendrija teikia paramą tik faktiškai patirtoms išlaidoms. Būtina, kad minėtos paramos gavėjų pateikiama informacija būtų patikima tam, kad tinkamai galėtų veikti kontrolės ir patikrinimų sistema, skirta patikrinti, ar vykdomos šios paramos skyrimo sąlygos. Vadinasi, įrodymo, kad projektas buvo įgyvendintas, nepakanka siekiant pateisinti skirtą paramą. Paramos gavėjas privalo pateikti įrodymą, kad deklaruotas išlaidas patyrė pagal atitinkamos paramos skyrimui nustatytas sąlygas, nes tik tinkamai pagrįstos išlaidos gali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus. Pareiga laikytis sprendime dėl paramos nurodytų finansinių sąlygų yra vienas iš pagrindinių naudos gavėjo įsipareigojimų, ir todėl nuo jos priklauso Europos Bendrijos finansinės paramos skyrimas (2006 m. sausio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Comunit? montana della Valnerina prieš Komisiją, C‑240/03 P, Rink. p. I‑731).
Nors šalių sudaryta Subsidijų sutartis nebuvo nutraukta remiantis Subsidijų sutarties bendrųjų sąlygų 11.3 p., o minėtas projektas yra laikomas įgyvendintu, tačiau kaip minėta, to nepakanka siekiant pateisinti projekto įgyvendinimui skirtas lėšas. Atsižvelgus į pagrindinius Europos Sąjungos paramos teikimo principus – suteiktą paramą naudoti skaidriai, tiksliai, proporcingai, laikantis teisės aktų reikalavimų, išlaidas pagrįsti teisės aktų reikalavimus atitinkančiais išlaidų pagrindimo dokumentais, bei įvertinus šalių sudarytos Subsidijos sutarties paskirtį bei joje numatytus tikslus, konstatuotina, kad projekto vykdytojas netinkamai panaudojo dalį iš paramos teikėjo gautas lėšų, jas pasisavino tariamai išmokėdamas už autorinius darbus, dokumentai tokios lėšoms pagrįsti yra melagingi, todėl sutiktina su apelianto argumentais, kad tokios neteisėtai panaudotos lėšos turi būti grąžintos. Akivaizdu, jog N. G. veika betarpiškai susijusi su Subsidijos sutartimi – dokumentai (kasos išlaidų orderiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai), kurie baudžiamojoje byloje pripažinti suklastotais (melagingais), buvo pateikti avansu UAB „Vesta“ išmokėtoms išlaidoms pagrįsti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, sprendimu atmesdamas ieškovo reikalavimus, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymo prielaidas bei žalos atlyginimo institutą, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus kaip visumą, netinkamai aiškino šalių sudarytos Subsidijos sutarties normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris yra naikintinas; priimtinas naujas sprendimas, ieškovo ieškinys tenkintinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog ieškovas visiškai pagrįstai reikalauja iš atsakovų UAB „Vesta“ ir N. G. 7 337,20 Lt turtinės žalos atlyginimą. Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, jog šios lėšos – pagal pateiktus projekto dokumentus – 2003-03-31 kasos orderį Nr. 29 ir 2003-07-04 kasos orderį Nr. 72, rodomos kaip A. D. išmokėtas autorinis atlyginimas, realiai A. D. išmokėtos nebuvo, N. G. jas pasisavino, be to, A. D. autorinio kūrinio nesukūrė, tai konstatuota ir baudžiamosios bylos nuosprendyje. Ieškovas visiškai pagrįstai kildina minėtus reikalavimus N. G. atžvilgiu deliktinės atsakomybės pagrindu, o UAB „Vesta“ atžvilgiu – sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu ir reikalauja priteisti nurodytą 7 337,20 Lt sumą solidariai (CK 6.245, 6.279 str. str.). Taip pat byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog 13 349,72 Lt (iš jų 1294, 80 Lt pajamų mokestis už A. D. tariamai sukurtą autorinį kūrinį, 7337,20 Lt tariamai išmokėtas autorinis atlyginimas R. Ž., 1294,80 Lt pajamų mokestis nuo tos sumos, 3422,92 Lt tariamai išmokėtų A. L. už darbą, kurio jis neatliko), kurie buvo apmokėti projekto lėšomis, neatitinka Subsidijos sutartyje įtvirtintų tinkamų Projekto išlaidų reikalavimų (sutarties 1.2 p., 14.1 p. 1 p., 14.1.3 p., 16.1 p.), o UAB „Vesta“ veiksmai –subsidijos sutartyje bei CK įtvirtintų sutarties šalies pareigų (CK 6.200 str.). Dėl aukščiau nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas negali reikalauti grąžinti visą ar dalį pagal sutartį išmokėtos sumos, kadangi subsidijų sutartis nenumatė kitų pagrindų reikalauti grąžinti išmokų, išskyrus sutarties nutraukimo atveju. Akivaizdu, atsakovo UAB „Vesta“ pateikti dokumentai negali būti pripažinti tinkamais turėtoms aukščiau paminėtoms išlaidoms pagrįsti ir, teisėjų kolegijos nuomone, tokia situacija, kad atsakovas, subsidijai gauti pateikęs melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, neturėtų grąžinti paramos gavėjo reikalaujamos sumos, būtų neleistina ir prieštarautų tiek pagrindiniams Europos Sąjungos paramos panaudojimo principams, tiek Subsidijos sutarties sąlygoms, jos esmei ir prigimčiai, tiek protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog UAB „Vesta“ veika, t.y. melagingų dokumentų pateikimas išlaidoms pagrįsti, laikytina Europos Sąjungos paramos panaudojimo pažeidimu tiek Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005-10-17 įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintų Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklių 6.2 p., tiek Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-07-23 įsakymu Nr. 1K-276 patvirtintų Phare programos projektų įgyvendinimo ir finansinės priežiūros ministerijoje, kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, gaunančioje finansinę paramą pagal Phare programą, taisyklių 26.2, 26.8 p.p. nuostatų prasme. Pažymėtina, jog LR Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 3,5 p.p. nustatyta, jog pažeidžiant teisės aktus panaudotos lėšos privalo būti grąžintos; reikalavimas grąžinti šias lėšas nėra imperatyviai siejamas su sutarties nutraukimu. Minėtų taisyklių 32 p. nustatyta, jog tais atvejais, kai pažeidimas pastebimas po mokėjimo, reikia imtis išieškojimo procedūrų. Esant nurodytam, ieškovo reikalavimai priteisti iš UAB Vesta“ 13 349,72 Lt skolos pagrįsti ir tenkintini.
Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Civilinio kodekso 6.210 str. pagrindu iš atsakovų taip priteisiami 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo. Be to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 str. 5 d.). Tokiu būdu iš atsakovų valstybei priteistina: iš UAB „Vesta“ 1021,10 Lt, iš atsakovo N. G. – 220,12 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas tiek paduodant ieškinį pirmos instancijos teisme, tiek paduodant apeliacinį skundą; bei pašto išlaidas: iš UAB „Vesta“ – 60 Lt; iš atsakovo N. G. – 30 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vesta“, j.a.k. 155501321, Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos biudžetams (gavėjas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, į.k. 288601650, bankas – Lietuvos bankas, banko kodas LIABLT2X, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) 13 349,72 Lt (trylika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt devynis litus 72 centus) skolos.
Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Vesta“, j.a.k. 155501321, ir atsakovo N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos biudžetams (gavėjas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, į.k. 288601650, bankas – Lietuvos bankas, banko kodas LIABLT2X, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) 7 337,20 Lt (septynis tūkstančius tris šimtus trisdešimt septynis litus 20 centų) žalos atlyginimui.
Priteisti iš atsakovų UAB „Vesta“ ir N. G. Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos biudžetams 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo, t.y. 2010-09-27, nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų: iš UAB „Vesta“ – 1081,10 Lt; iš atsakovo N. G. – 250,12 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).