Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 59-163 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. G. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo V. G. skundas atmetamas.

III. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Pagal bausmių vykdymo įstatymą, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 3 dalis).

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kuriais remiantis vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti ne izoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su V. G. skundu, išnagrinėjęs Komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 59-163 ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju V. G. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis V. G. atliko privalomą 1/3 laisvės atėmimo bausmės, pateikė prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, dėl galimybės taikyti intensyvią priežiūrą nuteistasis sutinka, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones. Kita vertus, įvertinus visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, to nepakanka pripažinti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nuteistasis skunde nurodo, kad, vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, turėtų būti išimtinai atsižvelgiama į jo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu ir taikytų socialinės reabilitacijos priemonių rezultatus. Teismas pažymi, kad Komisija visapusiškai išnagrinėjo V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, t. y. vertino V. G. elgesį tiek bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek prieš atliekant bausmę, be kita ko, buvo atsižvelgta į nuteistojo charakteristiką, lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų įvykdymą ir kitas įvairias aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. Tai matyti iš Komisijos priimto 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 59-163.

Komisija, spręsdama dėl V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistojo asmens byloje esančioje 2019 m. liepos 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-139 nurodyta, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (83 balai) (asmens bylos I dalies l. 70–75). Nors nuo antrojo klausimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nagrinėjimo jo pakartotinio nusikalstamumo rizika šiek tiek sumažėjo – nuo 85 iki 83 balų (asmens bylos I dalies l. 57–62), tačiau negalima daryti išvados, kad buvo padaryta žymi pažanga mažinant tokią riziką. Teismas atkreipia dėmesį, kad pakankamai didelę pakartotinio nusikalstamumo riziką sudaro būtent dinaminiai veiksniai – 58 balai, kurie gali būti mažinami ir į kurių mažinimą yra nukreiptos elgesio koregavimo priemonės. Pažymėtina, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos, tais atvejais kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo aspektu pasakytina ir tai, kad nors ši V. G. rizika priskiriama vidutinei, tačiau, įvertinus aptariamos grupės apimtį (41–99 taškai), ji vis dar aukštesnė nei vidurkis. Nors nuteistasis nurodo, kad dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, ir tai teismas pozityviai vertina, kita vertus, akivaizdu, kad jis skyrė nepakankamai pastangų siekiant daugiau sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Be to, individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių įvykdymas yra tik viena iš privalomų sąlygų, kuriai esant, spręstinas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

V. G. skunde neteisus teigdamas, kad Komisija, spręsdama klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, negalėjo vertinti jo elgesio iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. V. G. ankstesnių teistumų, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio. V. G. ankstesni teistumai yra reikšmingi, nes jie apibūdina nuteistojo asmenybę, taip pat leidžia išsamiau ir visapusiškiau įvertinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumą. Iš pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis buvo teistas aštuonis kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą (pavyzdžiui, už vagystes, plėšimą, sunkų sveikatos sutrikdymą, nusikalstamas veikas seksualinio apsisprendimo laisvei ir kt.) (asmens bylos I dalies l. 13–19). Dabartiniu metu jis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę pagal kelis priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Paskutinę nusikalstamą veiką, susijusią su fizinio smurto panaudojimu (BK 138 straipsnio 1 dalis) nuteistasis būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neilgą laiką – mažiau kaip pusmetį (asmens bylos I dalies l. 20–22). Be to, V. G. dar iki paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (asmens bylos I dalies 5–8). Svarbu ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu nuteistasis buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Dėl V. G. anksčiau vieną kartą buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos. Be kita ko, nuteistajam buvo vieną kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė sąlygas. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių, o tais atvejais, kai nuteistajam buvo suteiktos galimybės gyventi neizoliuotai nuo visuomenės, jis iš esmės nepasinaudojo jomis ir pakartotinai nusikalto.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti V. G. elgesį atliekant bausmę pataisos įstaigoje. Jis nuo 2017 m. gegužės 24 d. priskirtas paprastajai grupei, nei pažeidė nustatyto režimo reikalavimų, nei buvo skatintas už savo elgesį. Teismas pažymi, kad režimo reikalavimų laikymasis yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir tai, kad nuteistasis nebuvo baustas už režimo reikalavimų nesilaikymą, nėra jį išskirtinai teigiamai charakterizuojanti aplinkybė.

2019 m. liepos 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-139 užfiksuota, kad V. G. ignoruoja ir (ar) negeba suprasti, kad jo veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su nusikalstamumu. Nuteistasis nėra atidus situacijoms, kurios sudaro sąlygas nusikalsti. Jam egzistuoja sunkumai atpažinti ir įvertinti tam tikras veiklas bei vietas, kurios gali būti rizikingos. Be to, nuteistasis išsako kriminalinės subkultūros privalumus kaip didesnės tvarkos garantą. Savo nusikalstamą elgesį vertina blogai, tačiau stokodamas savo elgesio kritiško vertinimo. Nuteistasis taip pat akcentuoja, kad jam privaloma suteikti galimybę pasitaisyti, nes jis supranta, kad negalima pažeidinėti įstatymų. Kita vertus, minėtos V. G. nuostatos dėl jo elgesio praeityje ir laisvės atėmimo vietoje neleidžia teigti, kad jam nuolat pavyksta vadovautis nuostata, jog būtina laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, juolab jis šiuo metu nelinkęs konkretizuoti ateities planų, stokoja racionalumo ir pagrįstumo, tik teigia, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju grįžtų gyventi į motinos namus ir užsiregistruotų Užimtumo tarnyboje. Tai, kad V. G. nevisiškai pasiruošęs būti laisvėje, kad gyventų laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos, leidžia daryti ir jo mąstymas bei elgesys: tarpasmeniniai įgūdžiai riboti, asmuo atrodo ypač drovus ir užsisklendęs savyje; stebimi menki bendravimo įgūdžiai. Nors laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nepastebėtas V. G. impulsyvus ar rizikingas elgesys, tačiau jo elgsena laisvėje, kai jis tampa maksimaliai atsakingas už savo elgesį ir neturi išorinės kontrolės bei, tikėtina, nėra baimės patirti jam nepageidaujamą poveikį, pasižymi impulsyviu ir rizikingu elgesiu, lengvai peraugančiu į agresyvų (pavojingą) elgesį. Be to, nuteistojo mąstymas konkretus, jis stokoja savivokos, problemų sprendimo įgūdžių lankstumo, stokoja gebėjimų identifikuoti kylančias problemas, apmąstyti savo elgesį, veiksmus, numatyti neigiamas pasekmes sau ir kitiems asmenims, atsižvelgti į kitų žmonių jausmus, požiūrius. Aptartos aplinkybės leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Be to, pagal 2019 m. liepos 22 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-139, V. G. suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau gali kilti abejonių dėl poreikio dirbti. Šiuo metu nuteistasis nedirba pataisos įstaigoje. Dėl darbo joje buvo pateikęs prašymą, tačiau po kelių darbo dienų išėjo savo noru dėl sveikatos būklės. Jam kiekvieną mėnesį skiriama pašalpa ir išmoka. Taigi teigti, kad pataisos įstaiga visiškai nesuteikė V. G. galimybės dirbti, nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad joks darbdavys nėra įsipareigojęs priimti nuteistąjį į darbą, jei jis būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Tai rodo, kad, būdamas laisvėje, V. G., tikėtina, iš pradžių turėtų sunkumų turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Todėl teismui kyla abejonės dėl nuteistojo pastangų mažinti finansinius įsipareigojimus. Nuteistojo turtiniai įsiskolinimai gerokai išaugo per daugiau kaip pusės metų laikotarpį (nuo 5031,98 Eur 2018 m. lapkričio 14 dienai iki 8509,12 Eur 2019 m. liepos 19 dienai) ir jie nemokami (asmens bylos I dalies l. 63, 81).

Šiuo atveju svarbu įvertinti ir V. G. gana silpnus ryšius su artimaisiais, esančiais laisvėje. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis yra gavęs tik kelis laiškus iš artimųjų, pats išsiuntė tris laiškus. Jis nėra lankomas pasimatymų metu. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius, tačiau jie dažniau paviršutiniški ir formalūs. Socialinė sąveika su aplinka už šeimos ribų nėra artima ir abipusiai palaikanti. Nuteistojo prastas saviveiksmingumas, žema savivertė, žemas frustacijos toleravimo slenkstis, jis negeba savo galios jausmo palaikyti brandžia elgsena. Taigi V. G. socialinių ryšių pobūdis ir silpnumas leidžia teigti, kad jis, būdamas laisvėje ir gyvendamas tarp kitų visuomenės narių, patirs nemažų sunkumų.

V. G. savo skunde akcentuoja, kad Komisija negali jam rekomenduoti lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimų ir konsultuotis su psichiatru. Teismas pabrėžia, kad šiuo atveju yra vertinamas V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo klausimas, o ne jam siūlomų rekomendacijų dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo teisėtumas ir pagrįstumas. Kita vertus, nėra pagrindo abejoti, kad alkoholis daro neigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Viena iš lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo priežasčių buvo ta, kad V. G. buvo aptiktas neblaivus, nors turėjo pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (asmens bylos I dalies l. 5–8). Probacijos tarnybos darbuotojams lankantis būsimoje gyvenamojoje vietoje laisvėje, V. G. motina teigė, kad jos sūnaus nusikalstamam elgesiui įtaką daro besaikis alkoholio vartojimas. Ji yra ne kartą raginusi sūnų kovoti su šia priklausomybe (asmens bylos II dalies l. 87). Todėl akivaizdu, kad nuteistasis nelinkęs pripažinti alkoholio daromą neigiamą poveikį, nes neigiamai vertina Komisijos rekomendacijas, kurios galimai padėtų nuteistajam spręsti probleminius klausimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Aplinkybė, kad nuteistasis nesutinka konsultuotis dėl turimų problemų su alkoholiu, didina jo riziką nusikalsti ateityje, nes jis nelinkęs keisti savo elgesio ir įpročių. Be kita ko, V. G. nuomone, kadangi jam yra rekomenduojama konsultuotis su psichiatru, todėl jis serga ir negali atlikti bausmės. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis serga psichine liga, dėl kurios jis negalėtų suvokti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti, todėl minėtas V. G. teiginys atmetamas kaip nepagrįstas, juolab nuteistasis buvo atvykęs konsultacijai pas psichiatrą, tačiau tolimesnės konsultacijos nenumatytos ir poreikis periodiškai konsultuotis nebuvo konstatuotas. Tai, kad nuteistasis nurodė, kad jis negali vartoti raminamųjų vaistų, nes jam uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, nėra laikoma kaip pagrįstas argumentas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismo nuomone, Komisija 2019 m. liepos 31 d. nutarime Nr. 59-163 išsamiai įvertino nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, V. G. gyvenimo stilių, emocinės gerovės problemas, mąstymą ir elgesį, nedengiamus finansinius įsipareigojimu, dalyvavimą elgesio pataisos programose ir kitas aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad visi Komisijos nariai šiuo klausimu buvo vieningos nuomonės.

V. G. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis atliko didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuosprendyje, pagal kurį jis atlieka bausmę, nebuvo uždrausta jam taikyti lygtinį paleidimą, nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas pažymi, kad nuteistojo atliktas bausmės laikas, viršijantis įstatyme nustatytą minimalų laiką, nuo kurio gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, savaime negali būti pagrindu taikyti šį bausmių vykdymo teisės institutą. Be to, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimas yra individualus, yra atsižvelgiama į reikšmingų aplinkybių visumą ir netaikomas kiekvienam nuteistajam automatiškai. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, kai nustatomos visos bausmių vykdyme nustatytos sąlygos, o nagrinėjamu atveju to nėra padaryta.

Teismas daro išvadą, kad Komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 59-163 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo V. G. yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. G. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 59-163 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. G..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.