Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant G. Liogailienei, dalyvaujant Z.V. J., jo atstovui advokatui K. J., nukentėjusiajai I. P.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Z. V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini)., ūkininkui, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. V. J. 2013 m. rugsėjo 13 d., 7 val. 41 min, Raseinių r. sav., kelio Ariogala – Raseiniai - Kryžkalnis, 45-ame kilometre vairuodamas visureigį NISSAN PICKUP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkdamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus atstumo iš šono, jį kliudė ir apgadino. Eismo įvykio metu niekas nenukentėjo, apgadintas automobilis VW Passat. Tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Z. V. J. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo neprisipažino. Nurodė, kad rugsėjo 13 d. apie 7 val. 40 min iš (duomenys neskelbtini) jam priklausančiu automobiliu Nissan PICK UP važiavo į (duomenys neskelbtini). Jo automobilį lenkė automobilis VW Passat, kuris staiga manevravo prieš jo automobilį, nes priešais atvažiavo kitas automobilis. Jis turėjo staigiai sukti. VW Passat vairuotojas tuo jį išprovokavo. Jis nutarė parodyti, kaip negalima lenkti. Jis padidino greitį, aplenkė VW Passat ir pakartojo jo manevrą. Jis automobilyje vežėsi bidoną. Jam lenkiant ir darant manevrą, bidonas galėjo iškristi ir apgadinti VW Passat. Jis per veidrodėlį pamatė, kad iškritęs bidonas ir melžtuvė. Bidonas buvo iškritęs ant važiuojamosios kelio dalies kairėje (nuo vairuotojo) pusėje. Tada apsisuko, grįžo atgal, pasiėmė iškritusius bidoną ir melžtuvę ir nuvažiavo. Matė, kad VW Passat sustojo kelkraštyje , taip pat matė, kad išlipusi moteris kalbėjo telefonu. Jo niekas nestabdė, ar kitokiu būdu neparodė, kad įvyko eismo įvykis, todėl jis nuvažiavo. Automobilį jis įsigijo iš J. B.. Jau perkant automobilį, jo priekinės plastmasinės detalės buvo subraižytos. Jokių savo automobilio naujų sugadinimų nematė. Po savaitės jis gavo kvietimą į policiją. Nuvyko su tuo pačiu automobiliu. Jo policijoje niekas neklausė, tik apžiūrėjo ir nufotografavo jo automobilį. Jis įsitikinęs, kad vairavo ne moteris, o vaikinas. Jis mano, kad automobilio vairuotojas ir keleivės susimokę duoda tokius parodymus, nes nežinia kur automobilį apgadino ir nori iš jo prisiteisti pinigų. Jis yra nekaltas, automobilio nesugadino, o teisme teisingumo nėra.

Nukentėjusioji I. P. paaiškino, kad rugsėjo 13d. ryte ji vairavo savo automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 2000 metais. Važiavo į darbą į Alėjų kaimą . Ji turi 12 metų vairavimo stažą. Kartu važiavo A. A. ir D. Č.. Ji aplenkė sidabrinės spalvos džipą. Priešai atvažiavo automobilis , tačiau jis buvo toli, jai nebuvo jokio reikalo staigiai manevruoti. Važiavo toliau. Tada džipas padidino greitį ir lenkė jo vairuojamą automobilį. Lenkdamas džipas kliudė vairuotojo pusės galines ir priekines dureles, nulenkė veidrodėlį. Jai pasirodė, kad vairuotojas tyčia juos stumia į šalikelę. Ji labai išsigando, jai buvo šoko būsena. Ji sustojo šalikelėje netoli griovio. Tai buvo įžūlus vairavimas. Važiavo tiesiog jos langas buvo prie džipo lango. Su džipu važiavo du vyrai , jų buvo pikti žvilgsniai , jie tikrai suprato, kas vyksta ir ką jie daro. Jai atrodo, kad jos automobilį džipas kliudė su priekiniu sparnu, tačiau tiksliai negali pasakyti su kuria dalimi. Visureigis yra stipresnis, todėl jam galėjo būti padaryta mažesnė žala. Visi kartu su ja važiavę žmonės buvo išsigandę, bet įsidėmėjo džipo valstybinius numerius. Pro juos džipas pravažiavo atidarytu galu. Kiek pavažiavęs, visureigis apsisuko, grįžo atgal. Vairuotojas susirinko iškritusius bidonus, dar kažką pasiėmė iš griovio ir nuvažiavo. Jos automobilis buvo stipriai apgadintas, nubraižytas automobilio vairuotojo pusės priekinės , ir galinės durelės. Ji apie eismo įvykį pranešė policijai. Ji automobilio neremontavo, laukia, kol, apžiūrės draudimo žalų specialistai. Jai padaryta 1000 Lt. žala, kuri nėra atlyginta. Ji mano, kad būtent tiek kainuos automobilio remontas. Prašo priteisti 1000 lt. turtinę žalą.

Liudytoja A. A. paaiškino, kad ji važiavo su I. P. automobiliu VW Passat į darbą. Jos važinėja kartu į darbą į Alėjų kaimą, vieną savaitę su automobiliu veža ji, o kitą savaitę veža A. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jų automobilį lenkė sidabrinės spalvos džipas. Lenkdamas, džipas atsitrenkė į jų automobilio šoną, stūmė jų automobilį į griovį. Ji labai išsigando ir sušuko, kad P. stabdytų. Jų automobilis sustojo kelkraštyje, o džipas nuvažiavo. Po to džipas apsisuko, grįžo atgal, susirinko iškritusius bidonus. Viską susirinkęs nuvažiavo. Džipu važiavo du vyrai. Jie įsiminė džipo valstybinius numerius ir pranešė policijai. Iš džipo iškrito daiktai iki to laiko, kol džipas lenkė jų automobilį. Krintantys bidonai tikrai nesužalojo jų automobilio. Ant VW Passat liko gilūs įbrėžimai ant priekinių ir ant galinių durelių nuo vairuotojo pusės, be to buvo užlenktas veidrodėlis. Taip pat paaiškino, kad, automobiliams susilietus, nebuvo didelio garso. Ji taip pat mano, kad iškritus bidonams galėjo džipą sumėtyti, dėl to vairuotojas ir galėjo nesuvaldyti automobilio lenkdamas, atsitrenkti į jų automobilį.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad jis kartu su Z. V. J. veža rytais pieną į (duomenys neskelbtini). Važiuoja su Z. V. J. vairuojamu džipu. Vieną rytą, kada tai buvo jis nurodyti negali, vežant pieną, buvo iškritęs iš automobilio bidonas. Jis negirdėjo jokio trenksmo. Tada jie apsisuko, grįžo atgal, susirinko bidoną ir kitus daiktus ir nuvažiavo. Kad būtų įvykęs koks tai eismo įvykis, ar būtų kliudytas koks nors automobilis, jis nežino, nematė.

Liudytojas J. B. paaiškino, kad Z. V. J. jis automobilį NISSAN PICK-UP parvežė iš Belgijos maždaug prieš 2-3 mėnesius. Automobilio buvo priekinis dešinės pusės kampas , plastmasė „skaudžiai“ įbrėžta ir uždažyta. Taip pat buvo ir galinis buferis nubrėžtas. Iš nuotraukos jis gali pasakyti, kad kaip tik toje vietoje buvo įbrėžimai, kur ir nuotraukoje užfiksuota.

Liudytojas D. Č. paaiškino, kad jis kartu su P. automobiliu VW Passat važiavo į (duomenys neskelbtini) Vairavo automobilį I. P., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo A. A.. Juos lenkė sidabrinės spalvos džipas, kurio markės jis nežino, tačiau įsidėmėjo valstybinius numerius. Jis matė, kaip džipas šonu stūmė jų automobilį į kelkraštį. Jie kelkraštyje sustojo. Pralenkęs juos, džipas apsisuko, grįžo atgal, susirinko pamestą bidoną ir kitus daiktus ir nuvažiavo. Jis matė, kad buvo subraižytos jų automobilio VW Passat vairuotojo pusės priekinės ir galinės durelės, užlenktas veidrodėlis. P. pranešė policijai ir laukė įvykio vietoje. Jis automobilio nevairavo, neturi vairuotojo pažymėjimo.

Z. V. J. veika pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, nes jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.5 p., tai yra nesilaikė reikalavimo užtikrinti saugų atstumą nuo lenkiamos transporto priemonės ir dėl to buvo sugadintas I. P. priklausantis automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Z. V. J. kaltė įrodyta nukentėjusiosios I. P. , liudytojų A. A. , D. Č. parodymais , o taip pat kita byloje surinkta medžiaga - administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 5-6); tarnybiniu pranešimu (b. l. 7); eismo įvykio vietos schema (b. l. 8); nuotraukomis (b. l. 13-14, 17); VĮ „Regitra“ informacija (b. l. 15); Z. V. J. paaiškinimu (b. l. 16); pažyma apie asmens administracines nuobaudas (b. l. 18-23).

Liudytojas A. K. iš esmės negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino tą aplinkybę, kad tikrai buvo iš džipo iškritę bidonas ir melžtuvė, kuriuos grįžę jie susirinko. Šie liudytojo parodymai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Liudytojo J. B. parodymai iš esmės nesusiję su eismo įvykiu ir pasišalinimu iš eismo įvykio, dėl to teismas šių parodymų nevertina.

Z. V. J. parodymus teismas vertina kritiški, kaip siekį palengvinti savo atsakomybę.

Be to Z. V. J. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 p., pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiais veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pagal ATPK 130 str.1 d. vairuotojo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu, tiesiogine tyčia. Todėl būtina nustatyti, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus ( 2007-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2009-11-20 nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010).

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių , bet sąmoningai leido joms kilti ( ATPK 10 str.)

Teismas laiko, kad Z. V. J. elgesys po įvykio leidžia konstatuoti, kad pažeidėjo veiksmuose pasitraukiant iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, pažeidžiant KET, nebuvo tyčios, tai yra jis nesuprato, kad išvažiuoja iš eismo įvykio vietos, padaręs materialinę žalą. Apie tai, kad automobilių kontakto metu būtų buvęs didelis garsas, koks nors trūkčiojimas ar stabdymas, nepatvirtina nei vienas liudytojas ir nukentėjusioji, o Z.V. J. kategoriškai neigia, kad būtų pajutęs kokį tai smūgį. Be to nė vienas byloje apklaustas asmuo nepatvirtino tos aplinkybės, kad kokiu tai būdu būtų Z.V. J. įspėtas, apie įvykusį eismo įvykį, kad jis būtų stabdomas ar kokiais tai gestais jam pranešama apie eismo įvykį. O tai padaryti buvo visos sąlygos, nes Z.V. J. net tris kartus pravažiavo pro įvykio vietą.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, kad visos abejonės aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių Z. V. J. kaltę (tyčios forma) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, administracinė byla šioje dalyje jo atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str.1d. 1 p.).

Z. V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad administracinį teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus , atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jam skirtina bauda, artima sankcijoje numatytam vidurkiui.

Nukentėjusiosios I. P. pareikšto civilinio ieškinio 1000 Lt. klausimo negalima išspręsti, nesurinkus papildomų įrodymų – tai yra nėra jokių paskaičiavimų, kokio dydžio žala padaryta, kokio dydžio žalą nukentėjusiajai atlygintų draudimo kompanija ir kt. Tik surinkus papildomus duomenis būtų galima spręsti civilinio ieškinio dydžio klausimą. Sutinkamai su LR ATPK 37 str.2d. klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 31, 33, 127 str. 2 d., 250 str. teismas

nutaria:

Z. V. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.

Pagal ATPK 130 str.1d. bylą nutraukti .

Nukentėjusiosios I. P. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, paliekant jai teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Sumokėjus pateikti kvitą Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariatui.

Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.