- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-06-06
- Bylos Nr.
- 1-1769-1057/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23467-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- A. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T., 2017 m. gegužės 14 d., apie 22.59 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,49 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto su savo sugyventine T. A. metu ją rankomis griebė už drabužių ir su kakta trenkė į nosį, dėl ko nukentėjusioji T. A. patyrė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. T. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. T. kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog gailisi.
A. T., 2017-05-15 apklaustas kaip įtariamasis pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį nurodė, kad T. A. yra jo sugyventinė, jiedu kartu gyvena, veda bendrą ūkį trejus metus. 2017-05-14 visą dieną nuo pat ryto su T. jo bute (duomenys neskelbtini), būdami tik dviese gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare abu pradėjo bartis, dėl ko jau nepamena. Paprastas buitinis konfliktas. Abu buvo išgėrę. T. buvo labai agresyvi, pradėjo mėtyti gėlių vazonus, sudraskė ir suplėšė jo džinsines kelnes. Pradėjo abu bartis. Jis labai supyko ant T. A.ir paėmęs ją už jos drabužių, savo kakta trenkė jai kartą į nosį. Jai pradėjo bėgti kraujas. Jis bandė jai padėti, abu sustabdė kraujavimą iš nosies, ji išėjo iš namų. Jis ėjo miegoti. Po kažkiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Iš T. jokio telefono neėmė. Kai atvyko policija, ant stalo gulėjo išrinktas telefono aparatas. Jį ryte jam buvo paskolinusi T., jis, pasinaudojęs telefonu, vakare išėmė savo SIM kortelę ir padėjo ant stalo, kad T. paimtų, bet ji nepaėmė, tad telefonas taip ir gulėjo išrinktas ant stalo. Dėl padaryto labai gailisi. Žada atsiprašyti T.. Psichiatrijos ligoninėse teigia nesigydęs, į priklausomybės ar narkologines įskaitas teigia nesąs įrašytas (b.l. 38).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. T. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji T. A. parodė, jog A. T.yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie tris metus, veda bendrą ūkį. Gyvena nuolat jos bute, (duomenys neskelbtini). A. turi ir savo butą, kur gyvena su mama, adresu (duomenys neskelbtini). 2017-05-14 kartu su A. nukentėjusioji buvo jo bute. Nuo vidurdienio abu pradėjo išgėrinėti alkoholinius gėrimus. Vakare, apie 22.00 val., tikslaus laiko nepamena, nes buvo girta, abu susipyko, pradėjo bartis, žodis po žodžio prasidėjo konfliktas, apsistumdė ir A., priėjęs prie jos iš priekio, grėbė ją už drabužių ir su kakta trenkė jai į nosį. Nukentėjusiajai pradėjo bėgti kraujas, labai skaudėjo nosį. Ji greitai išėjo iš jo namų į savo namus, čia mobiliojo ryšio telefonu paskambino policijai. Kiek pamena, ji policijai aiškino, kad A. dar buvo paėmęs jos telefoną, bet dabar dėl to jam pretenzijų neturi, nes pati jam paskolino telefoną ir A. jai telefoną atidavė tą pačią dieną. Daugiau nieko nepamena, kas vyko, nes buvo girta. A. pirmą kartą prieš ją panaudojo smurtą, anksčiau niekada jos nemušė, panašių konfliktų nebuvo. Galvoja, kad jis priklausomas nuo alkoholio ir jam būtų gerai pasigydyti nuo alkoholizmo (b.l. 11).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-05-14, apie 22.54 val. pranešta, kad prieš pusvalandį pranešėją svečiuose sumušė kartu besisvečiuojantys pažįstami asmenys. Buto numerio, kur sumušė, nurodyti nesugebėjo. Moteris neblaivi, dėl GMP neapsisprendus, sumuštas veidas. 2017-05-15, apie 02.45 val. RVUL slaugytoja Š. pranešė, kad GMP apie 23.20 val. į Lazdynų ligoninę pristatė T. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad namuose sumušė sugyventinis. Diagnozė: nosies ir veido sumušimai. Suteikus medicininę pagalbą išleista namo (b.l. 3).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio tyrėjos A. J. 2017-05-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-05-14, apie 23.00 val. patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu V. M. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš pusvalandį svečiuose pranešėją sumušė kartu besivaišinantis pažįstamas asmuo. Pranešėja gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu pranešėja T. A., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad besivaišinant pas draugą A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ji paprašė atiduoti jai priklausantį telefoną ir tada minėtas asmuo jai trenkė į nosį. Nuvykus minėtu adresu (duomenys neskelbtini) pas minėtą pranešėjos draugą, rado jį miegantį, pažadintas jis nepaaiškino dėl kokių priežasčių trenkė pranešėjai T. A. į veido sritį, bet telefoną dėl kurio įvyko konfliktas jis grąžino. Dėl padarytų veiksmų A. T. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą. Pranešėją T. A. apžiūrėjusi GMP brigada 0872 nustatė lūžį ir išvežė ją į Lazdynų ligoninę (b.l. 4)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo V. M. 2017-05-15 pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje nurodyta, kad T. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), galbūt patyrė smurtą nuo sugyventinio A. T., gim. (duomenys neskelbtini). 2017-05-15, apie 02.45 val. RVUL slaugytoja Š. pranešė, kad GMP apie 23.20 val. į Lazdijų ligoninę pristatė T. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad namuose ją sumušė sugyventinis. Diagnozė: nosies ir veido sumušimai. Suteikus medicininę pagalbą išleista namo. (b.l. 21)
2017-05-18 Apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas telefoninio pranešimo apie įvykį garso įrašas (b.l. 25-26).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nors kaltinamasis A. T. ir nukentėjusioji T. A. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyvena kartu, vedė bendrą ūkį, todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (LR BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusioji T. A., kaip kaltinamojo A. T. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.
Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo A. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis 2017 m. gegužės 14 d., apie 22.59 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,49 promilių girtumas) (b.l.28), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto su savo sugyventine T. A. metu ją rankomis griebė už drabužių ir kakta trenkė į nosį, dėl ko nukentėjusioji T. A. patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis A. T. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. T. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 54).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas smurtinis nusikaltimas prieš artimą asmenį, į kaltinamojo asmenybę – neteistas (b.l. 51), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 47), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 48-50), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,49 promilių girtumas) (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio, kartu skiriant įpareigojimą kasdien nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ar lankymusi gydymo įstaigose. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytai veikai, todėl ją didinti arba mažinti nėra pagrindo.
Kaltinamasis A. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. T. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
A. T. taip pat skirtina LR BK 67 straipsnio 2 dalyje 9 punkte, 72² straipsnio numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį pradėti dalyvauti tokioje programoje per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. T. BPK 140 straipsnio tvarka laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-05-14 23.30 val. iki 2017-05-15 15.40 val. (viena para) (b.l. 27, 28), šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Ikiteisminio tyrimo metu A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 40), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. T. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. T. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-05-14 23.30 val. iki 2017-05-15 15.40 val. (vieną parą), šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
A. T. paskirti LR BK 67 straipsnio 2 dalyje 9 punkte, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį pradėti dalyvauti tokioje programoje per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti A. T., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.