Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie LR TM atstovai, apie teismo posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš netinkamų, galiojantį teisinį reglamentavimą pažeidžiančių kalinimo sąlygų Kauno TI laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. jį kalinant Kauno TI perpildytoje, higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų neatitinkančioje kameroje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. viso bendro kameros ploto. Atitinkamai skaičiuojant kameros gyvenamąjį plotą iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Atsakovo atstovo pateiktos 2017 m. balandžio 28 d. pažymos Nr. 11-1887 duomenys apie pareiškėjo laikymo sąlygas Kauno TI ( b.l. 27) patvirtina, kad pareiškėjas Kauno TI kalėjo laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. kameroje Nr. 207. Šios kameros plotas 16,84 kv.m., joje ginčo laikotarpiu kalėjo 3-5 asmenys.

Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie kameros gyvenamąjį plotą, joje kalėjusių asmenų skaičių neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kameros langas neatsidarė, joje neveikė įrengta ventiliacija, todėl kameros nebuvo galima išvėdinti.

Pagal Higienos normos 24 punktą, laisvės atėmimo įstaigų gy­venamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą paaiškino, kad Kauno TI yra įrengti dvejų tipų langai - atidaromi su dvigubais rėmais ir neatidaromi. Kameros su atidaromais langais vėdinamos per langus, jų sanitariniuose mazguose įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Kamerose, kurių langai neatidaromi, veikia mechaninė ventiliavimo sistema- šviežias oras į kamerą įpučiamas, netinkamas - ištraukiamas. Be to, neatidaromuose languose įrengtos ventiliavimo grotelės. Atsakovo atstovas pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (b.l. 33-35).

Nors atsakovo atstovas tvirtino, jog kameros Nr. 207 langas atsidaro, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl teismo nuomone, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginio dėl neatsidarančio kameros Nr. 207 lango.

Atsakovo atstovo pateiktos tipinės kameros nuotraukos patvirtina, kad kamerose su neatidaromais langais įrengta įpučiamoji – ištraukiamoji ventiliacija (b.l. 35), šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas, todėl, teismo nuomone, kameros vėdinimo būdas atitiko Higienos normos 24 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas skunde kėlė pretenzijas dėl ventiliacinės sistemos neveikimo, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, t.y. byloje nėra jokių duomenų, jog dėl ventiliacinės sistemos neveikimo pareiškėjas kreipėsi skundais į Kauno TI pareigūnus, administraciją, Visuomenės sveikatos centrą ir kitas kompetentingas institucijas. Pareiškėjas nenurodė su juo kalėjusių asmenų duomenų, kurie galėtų patvirtinti šią aplinkybę teisme, nepateikė jų rašytinių paaiškinimų, neprašė kviesti juos liudytojais byloje, o nesant tokių duomenų, šiuo metu nustatyti, ar veikė kameroje Nr. 207 ventiliacija pareiškėjo buvimo joje metu, galimybės nėra, todėl nėra pagrindo tikėti deklaratyviais pareiškėjo argumentais dėl ventiliacijos kameroje Nr. 207 ginčo laikotarpiu neveikimo.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su per mažu kameroje buvusiu stalu ir suolais.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-8176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 28 d.) 14.6. – 14.8 punktuose, reglamentuojančiame kameros įrengimą, nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (akto redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti metalinė lova vienam asmeniui, spintelė vienam asmeniui, stalas, taburetė vienam asmeniui arba du stalo ilgio suoliukai, maisto produktų spintelė arba lentyna ir t.t. Taigi, minėtose teisės normose stalo matmenys nereglamentuoti, o suolams nustatytas vienintelis reikalavimas, jog jie turi būti stalo ilgio.

Iš į bylą pateiktų nuotraukų (b.l. 31-32) matyti, kad stalas bei prie jo įrengti stalo ilgio suolai yra pakankamai nemažų matmenų, todėl, teismo nuomone, tik nuo kameroje kalėjusių asmenų tarpusavio santykių priklausė galimybės vienu metu pavalgyti prie stalo realizavimas.

Pareiškėjas kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą nurodė teisės tinkamai nusiprausti po dušu pažeidimą, tvirtindamas, kad nusiprausti po dušu buvo galima tik kartą per savaitę, be to nurodė, kad dušinėje buvo tik trys dušai, kuriais turėjo dalintis, o nusiprausimui buvo skirta 15 minučių.

Higienos normos HN 76:2010 68 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.