Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. atstovo advokato V. P. Makausko apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimo, kuriuo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 163¹¹ str. 3 d. 6 500 Lt bauda, konfiskuojant prekes – 58,95 kg mėsos ir mėsos gaminių, 72,700 kg kiaulienos skerdienos ir 401 kg kiaulienos skerdienos; pagal ATPK 173¹ str. 1 d. – 150 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., A. A. paskirta galutinė subendrinta nuobauda –6 500 Lt bauda ir prekių – 58,95 kg mėsos ir mėsos gaminių, 72,700 kg kiaulienos skerdienos bei 401 kg kiaulienos skerdienos konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. gegužės 29 d. A. A. – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog jis neužtikrino, kad bendrovėje gabenant prekes, tvarkant buhalterinę apskaitą būtų laikomasi teisės aktais nustatytos tvarkos. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas–ekspeditorius V. Č. 2012 m. gegužės 23 d. 6.30 val. į prekyvietę, adresu H. Šojaus g. 2, Šilutė, įmonės krovininiu automobiliu Volkswagen LT 46, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno krovinį plastikinėse dėžėse – 58,95 kg mėsos ir mėsos gaminių už 425,10 Lt, 72,700 kg kiaulienos skerdenos už 641,94 Lt ir 401 kg kiaulienos skerdenos (po pusę kiaulės) už 3 468,65 Lt. Iš viso atgabenta prekių be juridinę galią turinčių , jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų už 4 535,69 Lt. Tokiais savo veiksmais A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnio ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio nuostatas.

Be to, A. A. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vedamuose išrašomų PVM sąskaitų–faktūrų registruose 2012 m. gegužės mėn. (nuo 1 d. iki 24 d.) sąskaitos–faktūros nebuvo registruojamos chronologine tvarka, 2012-05-23 išrašytuose pinigų priėmimo kvituose, serija UIB 1530562, 1530563, 1530564 grafoje „pinigus gavau“ nurodyti atsakingo asmens A. Č. rekvizitai, faktiškai prekes atgabeno ir dokumentus pateikė ne tie asmenys, kurie turėjo teisę tai padaryti, o vairuotojas ekspeditorius V. Č.. Tokiais savo veiksmais A. A. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų „Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklių“ 10 p. nuostatas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 4 d. ir 16 str. 3 d. nuostatas bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 340 „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių“ 5, 6, 7, 6.8 punktų nuostatas.

Dėl atsakomybės subjekto pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) 2005 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N12-637-05, pasisakydamas dėl ATPK 163¹¹ str. 3 d. taikymo, nurodė: „ATPK 163¹¹ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo tiesiogiai transporto priemone gabenantis prekes (krovinį). Šis asmuo pažeidimo subjektu yra tiek tuo atveju, kai prekės (krovinys) gabenami be jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, tiek ir tuo atveju, kai tai daroma su suklastotais dokumentais. Prekių (krovinio) savininko nustatymas ar nenustatymas sprendžiant subjekto klausimą jokios reikšmės neturi. Savininko veikose, susijusiose su gabentomis be dokumentų prekėmis (kroviniu), priklausomai nuo aplinkybių, gali būti nustatomi kitų teisės normų pažeidimai, tačiau savininkas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163¹¹ straipsnį, jei jis pats prekių negabeno. <...> Nustačius, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas ne tas subjektas, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimamas tik vienas sprendimas – nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.“ Tokia praktika formuojama ir vėlesnėje LVAT praktikoje (2010-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2709/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mėsą ir mėsos gaminius vežė UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas–ekspeditorius V. Č., taigi būtent jis, kaip tiesiogiai transporto priemone gabenantis prekes (krovinį) asmuo, yra atsakomybės subjektas pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas ATPK 163¹ str. 3 d., administracinę atsakomybę neteisėtai taikė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. A.. Vien ši aplinkybė neabejotinai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria A. A. nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 163¹ str. 3 d.

Dėl administracinės nuobaudos – prekių (krovinio) konfiskavimo – taikymo

LVAT laikosi praktikos, jog pagal ATPK 26 str. 1 d. gali būti konfiskuojami tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu šio kodekso atitinkamuose straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Tarp išvardintų straipsnių ATPK 163¹¹ str. nėra nurodytas, todėl darytina išvada, kad privaloma ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatyta administracinė nuobauda – prekių (krovinio) konfiskavimas – negali būti skiriama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris nėra tokių prekių (krovinio) savininkas (2010-12-31 nutartis administracinėse byloje Nr. N62-3245/2010; 2010-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N662-1936/2010).

ATPK 163¹¹ str. pastaba numato, kad administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį netraukiami asmenys, gabenantys šio kodekso 163(2) str. nurodytas prekes, taip pat fiziniai asmenys, gabenantys savo pačių Lietuvoje pagamintas prekes, bei fiziniai asmenys (vartotojai), gabenantys prekes, iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti.

Dėl ATPK 163¹¹ str. 3 d. taikymo sąlygų ir byloje esančių įrodymų vertinimo

LVAT šios kategorijos bylose laikosi praktikos, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu padarius ATPK163¹¹ str. 3 d. numatytą pažeidimą, turi nurodyti, kokius prekių įsigijimo, gabenimo ar realizavimo dokumentus privalėjo turėti pažeidimą padaręs asmuo bei kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti gabenant prekes be minėtų prekių įsigijimo, gabenimo ar realizavimo dokumentų (2010-12-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3245/2010).

Dėl 72,700 kg kiaulienos skerdienos įsigijimo dokumentų: liudytojas V. Č. 2012-09-10 teismo posėdžio metu parodė: „2012-05-23 gabenau 72,7 kg skerdienos savo reikmėms. Skerdieną buvau nusipirkęs iš UAB (duomenys neskelbtini). Įsigytos skerdienos į namus neužsivežiau, ji buvo mašinoje. Aš turėjau įsigijimo dokumentą, tačiau jo nebuvau pasiėmęs. Aš nepagalvojau apie tai, jog įsigytos skerdienos savo reikmėms negaliu gabenti įmonės automobiliu. <...> Dokumentą įsigytai skerdienai, kurią įsigijau iš įmonės savo reikmėms, palikau firmoje.“

Liudytoja E. Š. parodė: „ ...manau, jog V. Č. skerdienos įsigijo iš vakaro, t. y. 2012-05-22, jis ją pasiėmė 2012-05-23.“

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo V. Č., E. Š., A. A. parodymais, kad V. Č. 72,7 kg kiaulienos skerdienos įsigijo savo asmeninėms reikmėms. Ši aplinkybė nebuvo paneigta jokiais objektyviais įrodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas vadovavosi kaip liudytojų apklaustų VMI atstovių parodymais, kurie iš esmės buvo paremti tik prielaidomis.

ATPK 163¹¹ str. pastaboje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį netraukiami asmenys, gabenantys šio kodekso 163(2) straipsnyje nurodytas prekes, taip pat fiziniai asmenys, gabenantys savo pačių Lietuvoje pagamintas prekes, bei fiziniai asmenys (vartotojai), gabenantys prekes, iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti. Kadangi V. Č. 72,7 kg skerdienos įsigijo ir gabeno savo asmeninėms reikmėms, už šiuos veiksmus administracinė atsakomybė jam negalėjo kilti.

Dėl 58,95 kg mėsos ir mėsos gaminių bei 401 kg kiaulienos skerdienos įsigijimo dokumentų. Bylos nagrinėjimo metu V. Č. nuosekliai parodė: „ ...aš turėjau visus dokumentus gabenamai produkcijai. Dokumento neturėjau tik skerdienai, kurią buvau įsigijęs savo reikmėms.“

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje esančiais įrodymais, t. y. 2012-05-23 Faktų fiksavimo pažyma, 2012-05-29 administracinio teisės pažeidimo protokolu bei liudytojų parodymais nustatyta, kad vairuotojas–ekspeditorius V. Č. VMI atstovėms pateikė prekių (krovinio) įsigijimo dokumentus. 58,95 kg mėsos ir mėsos gaminių bei 401 kg kiaulienos skerdienos įsigijimo dokumentai yra PVM sąskaitos–faktūros bei pinigų priėmimo kvitai, kurie patvirtina 855,56 kg kiaulienos skerdienos įsigijimą, bei 2012-05-23 krovinio važtaraštis, serija UNV Nr. 130964, kuris patvirtina 58,82 kg mėsos ir mėsos gaminių įsigijimo faktą.

Nurodytos PVM sąskaitos–faktūros ir pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys 855,56 kg kiaulienos skerdienos įsigijimą apima ir 401 kg kiaulienos skerdienos įsigijimą. 2012-05-23 Faktų fiksavimo pažymoje nurodyta: „ ...nustatyta, kad atgabenta 855,60 kg kiaulienos skerdienos, PVM sąskaitos–faktūros pateiktos 454,60 kg kiaulienos skerdienos.“ Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad patikrinimą atlikusios VMI atstovės (byloje apklaustos kaip liudytojos) nevertino dalies PVM sąskaitų–faktūrų tik todėl, kad šių dokumentų numeriai dubliavosi. VMI atstovės visiškai nevertino, kad besidubliuojančios PVM sąskaitos–faktūros yra išrašytos skirtingiems pirkėjams, nurodyti skirtingi skerdienos kiekiai ir kaina. Be to, už įmonėje netinkamai vedamą PVM sąskaitų–faktūrų registrą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 173¹ str. 1 d. Taigi VMI atstovės visas paminėtas PVM sąskaitas–faktūras privalėjo vertinti kaip prekių (krovinio) įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

Be to, apeliantas pabrėžia, kad bylos nagrinėjimo metu VMI atstovės nenuosekliai tvirtino, jog kad vairuotojas–ekspeditorius V. Č. daliai prekių turėjo PVM sąskaitas–faktūras, kitai daliai neturėjo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta, kokiai konkrečiai produkcijos daliai PVM sąskaitos–faktūros buvo pateiktos, o kokiai daliai nebuvo pateiktos.

Dėl prekių (krovinio) svorio ir kiekio. Remiantis teismų praktika, tam, kad pažeidimas būtų kvalifikuotas pagal ATPK163¹¹ str. 3 d., pirmosios instancijos teismas nutarime aiškiai detalizuoti, kaip buvo nustatytas prekių (krovinio) svoris (VAT 2010-12-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3245/2010).

Apeliantas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu vairuotojas–ekspeditorius V. Č. parodė, kad: „ ...mokesčių inspekcijos darbuotojos skerdienos nesvėrė.“ Kaip liudytojos apklaustos VMI darbuotojos L. I., J. J. ir D. N. davė nenuoseklius parodymus. Liudytoja L. I. parodė: „ ...produkcija buvo susverta. <...> Skerdiena nebuvo sveriama.“ Liudytoja L. J. parodė: „ ...ar produkcija kurią atgabeno UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu buvo sveriama, negaliu pasakyti, aš nedalyvavau patikrinime.“ Liudytoja D. N. parodė: „ ...aš svėriau visą mėsą, kuri buvo mašinoje. <...> Skerdieną tikrino kažkuri iš mano kolegių.“ Pacituoti liudytojų parodymai rodo, jog nė viena iš liudytojų nenurodė, kad svėrė skerdieną, kurios svoris skundžiamame nutarime nurodytas 401 kg. Todėl yra visiškai neaišku, o skundžiamame nutarime nėra motyvuota, kaip buvo nustatytas skerdienos svoris. Apelianto teigimu, ši aplinkybė yra esminė pažeidimą kvalifikuojant pagal ATPK163¹¹ str. 3 d. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kur patikrinimą atlikusios VMI atstovės svėrė gabenamas prekes, ar svarstyklės atitiko teisės aktų reikalavimus, ar jos buvo tikslios ir t.t.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimas naikintinas ir A. A. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti A. A. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų. Pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas visapusiškai neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. A. nubaudimo klausimą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas.

Nutarime nurodyta: „Nors A. A. savo kaltę neigia, jo kaltė dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ str. 3 d. ir 173¹ str. 1 d. įrodyta byloje surinktais įrodymais iš dalies ir paties pažeidėjo paaiškinimu. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų L. I., J. J. ir D. N. parodymais, jų duoti parodymai yra nuoseklūs, patvirtinti byloje esančiais įrodymais. Liudytojų V. Č. ir E. Š. parodymai vertintini kritiškai, kadangi liudytojai yra priklausomi nuo pažeidėjo A. A., jie dirba pažeidimą padariusio asmens įmonėje, yra samdomi darbuotojai, todėl suinteresuoti duoti palankius parodymus. Pažymėtina ir tai, nors A. A. nurodo nubaudęs V. Č. drausmine tvarka, tai jo neatleidžia nuo administracinės atsakomybės.“ Apygardos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama, jog patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. parodė, kad jo vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. Č. įmonės automobiliu vežė dalį ir savo reikmėms įsigytą skerdieną – 72,7 kg mėsos, o visi dokumentai nebuvo išrašyti V. Č. vardu, nes dieną prieš tai prekes vežė kitas ekspeditorius, kurio vardu ir buvo išrašytos PVM sąskaitos–faktūros. Nurodė, kad V. Č. dėl aplaidaus darbo buvo nubaustas drausmine tvarka.

Kaip liudytojas teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. Č. patvirtino, kad vežė prekes – mėsą, tačiau dalį, t. y. 72,7 kg mėsos jis buvo nusipirkęs sau. Nurodė, kad sąskaitose–faktūrose buvo nurodyti kito ekspeditoriaus, t. y. A. Č. duomenys, nes pastarasis įmonėje dirbo dieną prieš tai ir liko neišvežtos prekės, kurios buvo išrašytos pastarojo vardu.

Kaip liudytojos apklaustos mokesčių inspekcijos atstovės L. I., J. J. ir D. N. parodė, kad patikrinus į prekybos salę, esančią Šilutės m., H. Šojaus g. 2, UAB (duomenys neskelbtini) atvežtas prekes, buvo nustatyta, kad daliai prekių nebuvo išrašytos PVM sąskaitos–faktūros, dalis sąskaitų–faktūrų buvo išrašytos kito, t. y. ne prekes atvežusio asmens vardu. Nurodė, kad daliai prekių PVM sąskaitos–faktūros buvo išrašytos. Teigė, kad visos prekės buvo iškrautos ir pasvertos, o protokolas buvo surašytas nurodant tik tas prekes, dėl kurių jas atvežęs asmuo neturėjo dokumentų.

Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą vadovavosi tik kaip liudytojų apklaustų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau VMI) darbuotojų L. I., J. J. ir D. N. parodymais, nurodydamas, jog jie yra nuoseklūs ir kad juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. A. bei kaip liudytojų apklaustų šios bendrovės darbuotojų – vairuotojo–ekspeditoriaus V. Č. bei apskaitininkės E. Š. parodymus teismas atmetė, nenurodydamas jokių motyvų, išskyrus tai, kad paminėtų liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie yra priklausomi nuo pažeidėjo A. A., nes dirba jo vadovaujamoje bendrovėje, yra jo samdomi darbuotojai, todėl suinteresuoti duoti palankius parodymus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, kad vairuotojas–ekspeditorius V. Č. krovinį vežė neturėdamas važtaraščio arba kito juridinę galią turinčio dokumento, įrodančio, kad vežtas bendros 4 535,69 Lt vertės krovinys priklauso būtent įmonei „Stragutės mėsa“. Tačiau teismas visiškai nepasisakė ir jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė liudytojų V. Č., E. Š. bei administracinėn atsakomybėn traukiamo A. A. parodymų, jog V. Č. 72,7 kg kiaulienos skerdienos įsigijo savo asmeninėms reikmėms. Be to, bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojos apklaustos Mokesčių inspekcijos atstovės parodė, jog kad UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas–ekspeditorius V. Č. daliai prekių turėjo PVM sąskaitas–faktūras, kitai daliai neturėjo, tačiau teismas nesiaiškino, kokiai konkrečiai atvežtų prekių daliai PVM sąskaitos–faktūros buvo pateiktos, o kokiai daliai nebuvo pateiktos. Be to, skundžiamame nutarime nėra motyvuota, kokiu būdu buvo nustatytas prekių, t. y. skerdienos svoris.

Klaipėdos apskrities VMI atsiliepime į apelianto skundą nurodyta, kad operatyvus patikrinimas buvo atliktas kartu su Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau Tarnyba), kuriai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-06-28 nutarimu Nr. 744 (redakcija 2011-06-01 nutarimu Nr. 638) patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatas, priskirta vidaus rinkai ir eksportui skirto maisto atitikties saugos, kokybės, ženklinimo, informacijos apie prekes, įskaitant kainų nurodymą, teikimo ir kitiems privalomiesiems reikalavimams, nustatytosios privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo tvarkos laikymosi kontrolė. Klaipėdos apskrities VMI atsiliepime pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad gabentų prekių kontrolė nepatenka į jų kompetenciją, duomenų apie prekių poėmį ir tolimesnius Tarnybos veiksmus jų įstaiga neturi bei mano, kad šioje dalyje Šilutės rajono apylinkės teismas neišsamiai ištyrė su administracinio teisės pažeidimo byla susijusias aplinkybes. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino.

ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ATPK 286 str. nurodytų reikalavimų nesilaikė visiškai. Šiuo atveju, skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, kurie yra nevertinti, neanalizuoti, ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nenurodė. Teismas ne tik kad nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tačiau įrodymų net neišvardijo ir jų nevertino, kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnis, nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei kaip liudytojų apklaustų UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų parodymus. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes yra visiškai nemotyvuotas bei nepagrįstas. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam buvo paskirta nuobauda. A. A. su jam inkriminuojamais pažeidimais nesutiko, tačiau teismas, nagrinėdamas pastarojo administracinio teisės pažeidimo bylą, skundžiamame nutarime visiškai nepasisakė nė dėl vieno apelianto skundo argumento, kuriais A. A. ginčijo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Teismas nutarime apskritai nenurodė, kokius administracinio teisės pažeidimo požymius jis nustatė A. A. veiksmuose.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Skundžiamame teismo nutarime nesant bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymo ir motyvuoto jų įvertinimo, patikrinti apylinkės teismo išvadų pagrįstumą yra neįmanoma, toks ATPK 286 str. 2 d. reikalavimų neatitinkantis sprendimas vienareikšmiškai laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybės, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra surašytas iš esmės pažeidžiant ATPK 286 str. 2 d. nuostatas, jis yra be motyvų, teismas byloje esančių įrodymų neaptarė ir jų neanalizavo visiškai, taip pažeisdamas ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus, tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsamiai įvertinti administracinėn atsakomybėm patraukto asmens A. A. atstovo skunde išdėstytus argumentus, kuriais ginčijama A. A. kaltė dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.