Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-07-04 · Byla Nr. N-62-3881-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-04
Bylos Nr.
N-62-3881-11
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-08710-2010-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Stasys Gagys
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-3881/2011Teisminio proceso Nr. 4-05-3-08710-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 4 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarimo M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. J. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 124¹ straipsnio 1 ir 6 dalyse, 126 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad M. J. 2010 m. lapkričio 24 d., apie 6.25 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį „Subaru Impreza“, būdamas neblaivus (1,08 prom. alkoholio – lengvas neblaivumo laipsnis), kai jam 2008 m. gruodžio 16 d. buvo paskirta nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui pravažiavo stop liniją, įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo. Automobilis neapdraustas ir neatlikta techninė apžiūra, su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 16, 78.11, 169 ir 238 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. nutarimu M. J. už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė 220 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, kad padarytą teisės pažeidimą, be pažeidėjo prisipažinimo, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkotesterio rodmenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, pažyma apie administracines nuobaudas ir kita bylos medžiaga. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad M. J. veika, vairuojant automobilį neblaiviam pakartotinai, pilnai atitinka ATPK 130² straipsnio, kaip specialiosios teisės normos, numatytus administracinio teisės pažeidimo požymius ir papildomai pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotina. Be to, teismas nustatė, kad M. J. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tik pažeidėjas jo nepateikė pareigūnui, todėl pažeidėjo veika dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nepateikimo atitinka ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to, teismas nurodė, kad automobilis, kurį vairavo M. J., priklauso A. J.. Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, teismas įvertino, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl siekdamas nepažeisti šio asmens teisių, teismas pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskyrė M. J. automobilio konfiskavimo.

Šalies argumentai

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. J. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskyrė automobilio konfiskavimo. Pažymi, kad įstatyme neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyto transporto priemonės konfiskavimo. Paaiškina, kad A. J., būdamas automobilio savininkas, privalėjo užtikrinti, kad kitas asmuo nepasinaudotų transporto priemone darant teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu M. J. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 130² straipsnyje (pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija).

ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros <...>, vairavimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 150 litų.

ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui <...>, užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių.

ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 litų.

ATPK 130² straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia <…> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Ginčo dėl šių pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažeidėjui neskyrė transporto priemonės konfiskavimo.

ATPK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, t. y. vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos švelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Tai, kad M. J. gailisi dėl padarytų pažeidimų yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonfiskavo M. J. vairuotos transporto priemonės. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. M. J. buvo nustatytas 1,08 promilės neblaivumas, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. J. praeityje, t. y. 2003 m. lapkričio 2 d., jau buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (b. l. 15). Tai labai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, kuris šiuo atveju, remiantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog švelnesnė nei ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda M. J. paskirta nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisminės praktikos aiškinant ir taikant teisės normas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysVirgilijus Valančius