- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2YT-1412-266/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00127-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Pareiškėjas
- B. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V. K., R. B., K. M., Viešame teismo
- Advokatai
- Darius Karvelis
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja B. J. su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolio G. K. mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, jog pareiškėjos tėvai turėjo keturis vaikus, tai pareiškėją B. J., sūnus G., V. ir A. K.. Pareiškėjos broliai yra mirę. Brolis G. K. su žmona J. K. vaikų neturėjo. Po brolio G. mirties liko turtas, tai dalis miško sklypo bendrame su kitais savininkais plote. (Duomenys neskelbtini) metais mirus pareiškėjos broliui G., jo turtu, dalimi miško rūpinosi pareiškėja sesuo B. J. ir jos šeima, tačiau pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šiuo metu miško sklypo savininkai planuoja parduoti mišką, tačiau to padaryti negali, nes G. K. yra miręs, o jo turto paveldėtojo nėra. Atstovas nurodė, jog pareiškėja palikimą po brolio G. mirties priėmė faktiniu valdymu, nes rūpinosi mišku, tvarkė išvartas, mišką valė. Į bylą įtraukė pareiškėjos mirusio brolio A. artimuosius, tai žmoną A. V. K. ir dukrą R. B., Jos pareiškėjos pareiškimo neginčija. Į bylą įtraukė ir K. M., G. K. dukterėčią, kuri, po G. K. žmonos J. K. mirties, priėmė jos palikimą. Prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti, nes byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja po brolio G. K. mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Suinteresuoti asmenys A. V. K. ir R. B. į teismo posėdį neatvyko. Teismui pateikė pareiškimą, jog jos neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui ir prašo bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo K. M. neteikė į bylą atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą. Neatvyko ir į teismo posėdį. Bylos procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas K. M. įteikti. Jai teismo posėdžio data ir vieta žinomi, todėl teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui. Kadangi suinteresuotas asmuo neteikė atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą, teismas laiko, jog suinteresuotas asmuo tokiam pareiškėjos prašymui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
B. J. pareiškimas tenkintinas.
Bylos medžiaga, pareiškėjos atstovo, liudytojo parodymais nustatyta, kad pareiškėjos B. J. tėvai A. K. ir L. K. santuokoje susilaukė keturių vaikų, tai pareiškėjos B. J., sūnaus G. K., sūnaus V. K. ir sūnaus A. K.. Pareiškėjos tėvai ir broliai yra mirę. Brolio G. K. šeima gyveno Vilniuje. (duomenys neskelbtini) mirė G. K.. (duomenys neskelbtini) mirė jo žmona J. K.. G. K. vaikų neturėjo. Po jo mirties palikimo niekas nepriėmė . Po G. K. žmonos J. K. mirties, palikimą priėmė giminaitė, dukterėčia K. M., byloje suinteresuotas asmuo. (duomenys neskelbtini) metais mirus G. K., liko registruotas nekilnojamasis turtas , tai 18/210 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Bendras sklypo plotas yra 2.1000 ha ir jis , be G. K., dar priklauso keliems savininkams , tame tarpe ir pareiškėjai B. J.. Pareiškėja B. J., po brolio G. K. mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiniu valdymu, nes dalimi miško rūpinosi kaip savo , tvarkė išvartas, mišką valė . Šiuo metu, kad gautų paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių fakto nustatymo . Suinteresuoti asmenys pareiškimo neginčijo.
Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus į mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti . Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius- perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia perimti palikimą, t.y. tapti palikėjo savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu , be to per įstatymo nustatytą terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotą praktiką, aiškinant nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą , faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Šioje byloje nustatyta, jog pareiškėja B. J. , po brolio G. K. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, faktiškai atliko priėmimo palikimo veiksmus, t. y., ji prižiūrėjo brolio dalį miško, tvarkė išvartas, mišką valė ir tokiu būdu perėmė G. K. turtą ir pradėjo jį valdyti, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininku.
Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtina pareiškime nurodyti faktai, bei byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
B. J. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. J. po brolio G. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.