Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4302-345/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atea“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atea“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT arba perkančioji organizacija) 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. 21-14-1883 įformintą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą; pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. 21-14-2072 įformintą sprendimą atmesti ieškovės pretenziją.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti Pirkimo Nr. 376526 procedūras ir įpareigoti nesudaryti pirkimo sutarties, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Teigė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kils grėsmė teismo sprendimo įvykdymui; nemaža dalis pirkimo sutarties iki teismo sprendimo priėmimo byloje būtų įvykdyta. Nesustabdžius pirkimo procedūrų būtų šiurkščiai pažeistas viešasis interesas dėl pirkimo teisėtumo užtikrinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovės UAB „Atea“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė VSAT vykdomo viešojo pirkimo Nr. 376526 procedūras ir įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jeigu viešojo pirkimo sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

4. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, pridėtus įrodymus, ieškovės nuomone patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų prieiti išvados, kad pagal pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas atsakovei tikėtina palankus teismo sprendimas.

5. Teismas sprendė: vien aplinkybė, kad atsakovė siekia atnaujinti turimas sistemas, nesudaro pagrindo prioritetą teikti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumui, o ne jų skaidrumui bei racionaliam pirkimui skirtų lėšų panaudojimui; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju būtų tikslingas ir proporcingas siekiamam tikslui – viešojo intereso apsaugai, nesuteikiant prioriteto pavienio ūkio subjekto interesams kuo operatyviau atlikti viešojo pirkimo procedūras. Nesustabdžius Pirkimo procedūrų, egzistuoja reali grėsmė, kad Pirkimo procedūros bus baigtos, dėl ko ieškovė neturėtų galimybės toliau dalyvauti viešajame pirkime. Tikėtina palankaus ieškovei teismo sprendimo reikšmė iš esmės būtų sumenkinta. Sudarius pirkimo sutartį viešasis konkursas laikomas pasibaigusiu, o laikinosios apsaugos priemonės praranda savo preliminarų pobūdį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė VSAT pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį arba įpareigoti ieškovę pervesti į teismo depozitinę sąskaitą 2 463 333 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Nors sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinio pagrįstumas išsamiai nėra tiriamas, tačiau akivaizdu, kad priėmus ieškovės siūlomą vaizdo kameros su objektyvu komplektaciją, būtų nepagrįstai nepanaudota apie ¼ vaizdo kameros matricos ploto, t. y. siūlomas objektyvo modelis dydžiu yra nesuderinamas su kameros daviklio dydžiu.

6.2. Pirkimo objektas – esamos vaizdo stebėjimo sistemos VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos Kenos pasienio kontrolės punkte atnaujinimas, diegimas ir plėtimas, yra neatsiejamai susijęs su viešuoju interesu, su poreikiu užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos išorinės sienos apsaugą, t. y. užtikrinti įsipareigojimus Europos Sąjungai, vykdant Specialią tranzito schemą. Nėra ginčo, kad viešasis interesas turi būti derinamas su privačiais interesais, tačiau ieškovės interesas negali būti laikomas svarbesniu už viešąjį interesą, kuriam atstovauja VSAT.

6.3. Projekto įgyvendinimo pabaigos terminas numatytas 2020 m. kovo 31 d., t. y. nagrinėjamu atveju yra tikimybė, kad dėl įvairių nenumatytų trukdžių laiku neįgyvendinus viešojo pirkimo procedūrų, projektas, kuris yra finansuojamas Europos Sąjungos vidaus saugumo fondo lėšomis, gali būti neįgyvendintas, o skiriamas finansavimas liktų neįsavintas.

7. UAB „Atea“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Atsakovė faktiškai net neįrodinėja, kad ieškinys buvo preliminariai nepagrįstas, tik deklaratyviai nurodo, kad priėmus ieškovės pasiūlymą būtų nepanaudota apie ketvirtadalis ieškovės siūlomos vaizdo kameros ploto. Ieškovės ieškinys pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir ieškovės poziciją pagrindžiančiais įrodymais, pareikštas tinkamais teisiniais pagrindais ir atitinkantis jam keliamus CPK 423³ straipsnio reikalavimus. Be to, atsakovė nepagrįstai neprašė ieškovės paaiškinti (jeigu jam buvo neaiškus) ieškovės pasiūlymo, taip pažeisdama Ciešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus. Ieškovės pasiūlytos vaizdo stebėjimo kameros ir objektyvai visiškai dera tarpusavyje ir atitinka Pirkimo sąlygas.

7.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali būti neįsisavintos Europos Sąjungos fondų lėšos. Pati atsakovė nurodo, kad projekto veiklų įgyvendinimo terminas yra 2020 m. kovo 31 d. Pagal Pirkimo sutarties projekto (Pirkimo sąlygų 3 priedas) 2.1.3 punktą Pirkimo objektas turės būti suteiktas per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į sutrumpintus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, akivaizdu, kad terminas įgyvendinti projekto veiklas laiku yra pakankamas. Kita vertus, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad finansavimo sutartis negali būti pakeista, pratęsiant projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpį.

7.3. Atsakovė visiškai nepasisakė dėl teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Tačiau akivaizdu, kad priėmus ieškovei palankų sprendimą teismas turėtų grąžinti šalis į prieš tai buvusią padėtį, kas reikštų, kad Pirkimo laimėtoja būtų pripažinta ieškovė, o tuo atveju, jei būtų sudaryta Pirkimo sutartis – spręsti dėl jos pripažinimo negaliojančia ir VPĮ numatytų alternatyvių sankcijų taikymo. Dėl to ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas būtų realiai įmanomas.

7.4. Atsakovė nepagrįstai prašo įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, Vien ta aplinkybė, kad buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pati savaime nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui yra būtina nustatyti taikymo pagrindus. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti šį institutą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10. Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl ieškovės pateikto pasiūlymo viešajame pirkime „Vaizdo stebėjimo sistemos Kenos pasienio kontrolės punkte atnaujinimas (esamos sistemos atnaujinimas, naujos įrangos pirkimas ir įdiegimas) ir praplėtimas“ (pirkimo Nr. 376526) atitikimo Pirkimo sąlygų 58 c ir 66 papunkčiams. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai atmetė jos pasiūlymą pagal šiuos Pirkimo sąlygų reikalavimus, nors jos pasiūlymas atitinka visas paminėtas sąlygas. Siekdama apginti savo kaip potencialios tiekėjos teises, ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras ir įpareigoti VSAT nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.

11. Teismas bylose, kuriose potencialus tiekėjas ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą (1 p.), įpareigojimą perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (2 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.).

12. Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia vertina pareikštų reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.). Pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio turinys bei prie jo pridėti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareikštame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, yra nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Dėl to nekyla abejonių, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Toks aplinkybių nustatymas yra pakankamas preliminaraus ieškinio reikalavimų pagrįstumui konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio preliminarų pagrįstumą vertino tinkamai, nepažeisdamas CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

15. Atsakovės teiginys apie ieškovės siūlomos vaizdo kameros su objektyvu komplektacijos nesuderinamumą yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje bylos stadijoje – sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai neanalizuojama ir nevertinama. Atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo sąlygų nepaneigia ieškovės reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, t. y. pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

16. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4302-345/2018 ieškinį patenkino ir panaikino ieškovės UAB „Atea“ skundžiamą atsakovės VSAT 2018 m. birželio 13 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir įpareigojo VSAT iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms. Nors šis teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, VSAT dėl šio sprendimo yra pateikusi apeliacinį skundą, tačiau toks sprendimas pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, padarytą skundžiamoje teismo nutartyje dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo.

17. Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį taip pat teigdama, kad pirkimo objektas yra neatsiejamai susijęs su viešuoju interesu, su poreikiu užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos išorinės sienos apsaugą, t. y. užtikrinti įsipareigojimus Europos Sąjungai, vykdant Specialią tranzito schemą. Šis projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos vidaus saugumo fondo lėšomis, todėl dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių projektas gali būti neįgyvendintas, o skiriamas finansavimas liktų neįsavintas, būtų pažeistas viešasis interesas, kartu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais. Pirkimo objekto reikšmė ar ES finansavimas savaime nepaneigia atsakovės pareigos nepažeisti vieno iš esminio viešojo intereso – viešojo pirkimo teisėtumo. Be to, pati atsakovė atskirajame skunde yra nurodžiusi terminą iki kada darbai turi būti užbaigti – 2020 m. kovo 31 d. Ši aplinkybė paneigia atsakovės argumentus dėl skubaus poreikio sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nes kitaip gali būti negautas finansavimas iš ES. Laikinosios apsaugos priemonės – laikino pobūdžio suvaržymai, taikytini iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės (CPK 150 str. 2 – 3 d.). Įstatymas nustato teismams atitinkamus viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminus, dėl kurių tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos operatyviau (CPK 423⁸ str. 4 d., 423⁹ str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, ginčo pirkimų procedūrų sustabdymas neturėtų užsitęsti, ypač atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje jau yra priimtas pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimas.

18. Atsakovė pateiktame atskirajame skunde taip pat prašo įpareigoti ieškovę pervesti į teismo depozitinę sąskaitą 2 463 333 Eur, t. y. prašo užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą (CPK 146 str.). Toks prašymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, jis nebuvo svarstytas ir dėl jo (prašymo) nebuvo priimtas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Nei atskirajame skunde, nei apeliaciniame skunde nauji reikalavimai negali būti keliami, jeigu jie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.338 str.). Prašymas taikyti nuostolių atlyginimą nesvarstomas.

19. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.