Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-731-498/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-07
Bylos Nr.
1S-731-498/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Šibkovas (pirm.), Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
N. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-731-498/2016;Teisminio proceso numeris nesuteiktas;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo N. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 95-112 taikyti nuteistajam N. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 12 m. laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalis, kuria N. K. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: pagal BK 253 straipsnio 1 dalį N. K. išteisintas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė 12 m. laisvės atėmimo bausmė.

Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. sausio 6 d., pabaiga – 2020 m. spalio 14 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 6 mėnesiai 7 dienos, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio.

Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti N. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. balandžio 11 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos N. K.. Teismas konstatavo, kad nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals

Šalies argumentai

N. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį, tenkinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad nuteistasis visiškai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies keliamus kriterijus ir reikalavimus. Nuteistasis taip pat teigia, jog padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, neturi būti kriterijumi, lemiančiu nuteistojo nepaleidimą lygtinai. Toks vertinimas atspindi praeities klaidas, o ne jo elgesį pataisos įstaigoje (10 paskatinimų). N. K. teigimu, skundžiamoje nutartyje akcentuojami tik neigiami bylos aspektai, kai tuo tarpu teismas privalo atsižvelgti į viską, o ne išimtinai į neigiamas aplinkybes. Skunde taip pat teigiama, kad mėgėjiška nuteistojo savianalizė neturėtų būti vertinama kaip argumentas komisijos nutarimui atmesti. Nuteistasis teigia, kad nori grįžti į normalų gyvenimą, dirbti, grąžinti jam priteistą ieškinį, ramiai gyventi su savo sūnumi ir tėvais, kurie serga vėžiu. N. K. teigimu, teisėja skundžiamoje nutartyje nepateikia jokių naujų faktų ar vertinimų, kurie nebūtų paminėti komisijos nutarime. Skunde pažymėta, kad tiek Komisija, tiek probacijos tarnyba ir visa kita eilė profesionalų ir kvalifikuotų pataisos įstaigos darbuotojų pamatė pagrindą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, anksčiau neteistas, neturi galiojančių nuobaudų, 10 kartų paskatintas, pataisos namuose dirba, turi aukštąjį išsilavinimą, moka priteistą civilinį ieškinį, palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais, turi nepilnametį sūnų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nusikalstamo elgesio rizika žema, turės nuolatinę gyvenamąją vietą, paleistas lygtinai planuoja dirbti, nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, nereiškia diskriminacinių nuostatų, gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. K. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad N. K. priklauso žemos rizikos grupei (19 balų), tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant dar nėra pakankamai įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Pažymėtina, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. K. penkis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog paskutinė nuobauda buvo paskirta praėjus daugiau nei penkiems metams nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, kuomet N. K. neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pažeidė nustatytą tvarką. Teismas taip pat pažymi, kad už apsvaigimą nuo alkoholio nuteistasis buvo nubaustas net du kartus ir kartą už narkotinių medžiagų vartojimą. Taigi, toks nuteistojo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo N. K. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDaiva JankauskienėOlegas Šibkovas