- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-279-651/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- D. K.
- Nukentėjusysis
- J. Š.
- Advokatai
- Valdas Andrijauskas
- Kategorijos
- 1.2.16.4.4Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 198-1 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.4.6.6.1Atmesti apeliacinį skundą (BPK 326 str. 5 d. 1 p.)
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-279-651/2017
Teisėja Daiva Žebelienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01302-2017-9
2017 m. spalio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 25 MGL (941,50 Eur) bauda.
J. Š. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinta iš dalies ir iš D. K. priteista 300 Eur žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Priteista iš D. K. 1000 Eur proceso išlaidų J. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 3 d., apie 20.26 val., (duomenys neskelbtini), iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas Č. Š., pasinaudodamas nukentėjusiosios J. Š. buvusiu mobiliojo ryšio telefono numeriu 8-600-15385 atkūrė jos socialinio tinklalapio „Facebook“ asmeninės paskyros „J. Š.”, kurios URL adresas yra (duomenys neskelbtini), slaptažodį, įėjo į paskyrą, pakeitė prisijungimo elektroninį paštą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei slaptažodį, uždėdamas naują slaptažodį “(duomenys neskelbtini)”, tokiais savo veiksmais pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios J. Š. informacinės sistemos www.facebook.com paskyros bei ja naudojosi.Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pripažino D. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Anot teismo, jo kaltę patvirtino liudytojų parodymai bei byloje surinkta rašytinė medžiaga. Paties nuteistojo parodymus vertino kritiškai, nes jie buvo nenuoseklūs, prieštaringi. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį teismo nuosprendį – išteisinti jį dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Anot apelianto, teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Tvirtina, kad nepagrįstai teismas neatkreipė dėmesio, jog „Facebook¢o“ paskyrą „KA” ir telefono numerį jam pardavė būtent pati nukentėjusioji. Teismas neįvertino aplinkybės, jog užblokavus jo įsigytą paskyrą „KA”, jis, siekdamas ją atkurti, pasinaudojo jam parduotu telefono numeriu. Visiškai neteisingai kaltinime nurodyta, jog buvo pasinaudota nukentėjusiajai priklausančiu telefono numeriu. Būtent pasinaudojęs iš nukentėjusiosios įsigytu telefono numeriu jis atkūrė „Facebook¢o“ paskyrą. Atkurtoje paskyroje buvo dauguma klientų, kuriuos jis veždavo į Angliją, todėl suprato, kad atsikūrė pradinis paskyros variantas, kurį ir buvo įsigijęs iš nukentėjusiosios. Tvirtina, kad jis pasinaudojo pačios nukentėjusiosios perduotu slaptažodžiu ir neturėjo jokios tyčios pakenkti nukentėjusiajai. Be to, jis suprato, kad jungiasi prie savo „Facebook¢o“ paskyros, kurią įsigijo iš nukentėjusiosios. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Jis nepažeidė nukentėjusiajai priklausančių informacinės sistemos apsaugos priemonių. Naudojosi teisėtai gautu telefono numeriu bei naudojosi slaptažodžiu, kuris buvo skirtas jo „Facebook¢o“ paskyrai ir būtent su šiais duomenimis siekė atkurti jam priklausančią paskyrą.Mano, kad teismas nepagrįstai išimtinai vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi ir siekia iš jo prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą. Liudytojas Š. S. taip pat artimas asmuo nukentėjusiajai, todėl jo parodymai taip pat nepatikimi. Anot apelianto, byloje nėra įrodyta, kad jis įgyvendino BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl nesant BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, nuosprendis turi būti panaikintas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis.Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nurodė, kad nukentėjusioji nepateikė jokių argumentų, kodėl patyrė būtent 3000 Eur neturtinę žalą. Kadangi ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl teismas nepagrįstai iš jo nukentėjusiajai priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl iš jo priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nurodo, kad pateiktos išlaidos nėra detalizuotos, advokatas V. Andrijauskas negalėjo paaiškinti, už kokius konkrečiai atliktus veiksmus nukentėjusioji jam sumokėjo atitinkamą sumą. Be to, prie prašymo nėra pateikta teisinių paslaugų sutarties. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji J. Š. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad D. K. veikė tiesiogine tyčia ir, prisijungdamas prie nukentėjusiosios paskyros, siekė gauti jam rūpimą informaciją bei paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie nukentėjusiosios vykdomą veiklą. Nuteistojo duoti parodymai keitėsi, todėl teismas pagrįstai juos vertino tik kaip gynybinę poziciją. Nuteistojo veika kvalifikuota teisingai ir yra įrodyti visi BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymi, kad ji atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikalstamos veikos. Kad D. K. padarė nusikalstamą veiką, konstatuota nuosprendžiu, todėl teismas pagrįstai priteisė iš jo neturtinės žalos atlyginimą.Dėl atstovavimo išlaidų nurodo, kad prašoma priteisti suma visiškai atitinka advokato panaudotas darbo sąnaudas ir ji neviršija teisingumo ministro patvirtintų advokato darbo apmokėjimo įkainių. Pažymi, kad atstovavimo išlaidos baudžiamojoje byloje priteisiamos vadovaujantis BPK, o ne CPK, todėl nepagrįstai teigiama, kad atstovavimo išlaidos proporcingai turėjo būti mažinamos atsižvelgus į tenkintą ieškinio dalį.Teismo posėdžio metu nuteistojo D. K. gynėjas advokatas V. S. prašė tenkinti apeliacinį skundą. Tvirtina, jog fizinis asmuo neturėjo jokios teisės aiškintis, kieno yra IP adresas, tai galėjo padaryti tik teisėsaugos institucijos.
5.5. Nukentėjusioji J. Š. prašė atmesti apeliacinį skundą. Nurodė, kad nuteistasis įsilaužė ne į „Facebook¢o“ paskyrą, kurią ji pardavė „KA“, o į jos asmeninę „Facebook¢o“ paskyrą.
5.6. Nukentėjusiosios atstovas advokatas V. Andrijauskas prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinis skundas atmestinas.BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas nukentėjusiosios J. Š. buvusiu mobiliojo ryšio telefono numeriu ((duomenys neskelbtini)) atkūrė jos socialinio tinklalapio „Facebook“ asmeninės paskyros „J. Š.“ slaptažodį, įėjo į paskyrą, pakeitė prisijungimo elektroninį paštą, slaptažodį ir naudojosi šia paskyra.Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Tvirtinama, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad jis neteisėtai, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie nukentėjusiosios informacinės sistemos. Anot apelianto, byloje nėra įrodyti BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Toks pažeidimas gali būti tiek procedūrinio, tiek techninio pobūdžio, išnaudojant silpnas vietas sistemos apsaugoje. Prisijungimas prie informacinės sistemos turi būti neteisėtas. Neteisėtumas komentuojamo straipsnio prasme pasireiškia tuo, kad kaltininkas neturi informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios informacinės sistemos. Įgyvendinant šią nusikalstamą veiką, paprastai pažeidžiamas informacinių sistemų savininkų bei teisėtų naudotojų interesas šiomis sistemomis naudotis konfidencialiai, taip pat disponuoti elektroniniais duomenimis. Šio nusikaltimo dalykas yra informacinė sistema ir juo kėsinamasi į informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumą. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.Aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pažymėta, jog: 1) vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių, 2) teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir 3) neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (internetinės bankininkystės sistemos) pažeidžiant autentifikavimo priemonėmis nustatytų prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimus (reikalavimus) paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant jį iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015). Įvertinusi nuteistojo atliktus veiksmus ir atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus, todėl pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Kolegijos įsitikinimu, bylos medžiaga neginčijamai įrodyta, kad nuteistasis neteisėtai, t. y. neturėdamas nukentėjusiosios leidimo, prisijungė prie nukentėjusiajai priklausančios asmeninės „Facebook¢o“ paskyros „J. Š.“ pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. neteisėtai įvesdamas teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančius duomenis suklaidino sistemą bei pažeidė savininkės teisę šia paskyra naudotis konfidencialiai, disponuoti joje esančiais duomenimis. Tokie veiksmai yra vertinami kaip informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimas. Apeliantas neneigia atlikęs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, tačiau tvirtina, jog jis, pasinaudodamas jo motinos vardu registruotu telefono numeriu, kurį dar 2016-09-01 jam pardavė nukentėjusioji, siekė prisijungti prie „Facebook¢o“ paskyros „KA“, kurią taip pat buvo įsigijęs ir nukentėjusiosios J. Š., o ne prie asmeninės nukentėjusiosios „Facebook¢o“ paskyros „J. Š.“. Be to, nurodo, kad jis, siekdamas atkurti savo paskyrą, naudojosi jam parduotu slaptažodžiu. Todėl, anot apelianto, nėra pagrindo teigti, kad jis prisijungė neteisėtai, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, ir kad tai padarė tyčia.Kaltinamajame akte nurodyta, jog prie nukentėjusiajai priklausančios paskyros nuteistasis prisijungė nukentėjusiosios J. Š. buvusiu mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kurį jis įsigijo iš nukentėjusiosios kartu su „Facebook¢o“ paskyra „KA“. Bylos medžiaga nustatyta, kad J. Š. 2016-07-05 susitarimu savo įdirbį Anglijoje, t. y. keleivius, telefono numerius, pardavė D. K. už 3000 Eur. D. K. sumokėjo 500 Eur, o likusią sumą įsipareigoja sumokėti iki 2016-08-31, ir tik tos įmokos gavimu bus perduoti telefonai. 2016-07-05 D. K. sumokėjo 1000 Eur. Nukentėjusioji patvirtino, kad ji 2016 m. vasarą pagal susitarimą perdavė savo socialinio puslapio „Facebook“ paskyrą „KA“ bei du mobiliojo ryšio telefonų numerius, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). MB „Š.“ 2016-08-30 pateikė prašymą telefono numerį (duomenys neskelbtini) perkelti nuo 2016-09-05 (t. 1, b. l. 190). Iš sutarties dėl abonento įjungimo nustatyta, kad abonento numeris (duomenys neskelbtini) 2016-08-30 pajungtas O. K. vardu (t. 1, b. l. 191–192). Ta paskyra, anot nukentėjusiosios, nuteistasis pradėjo naudotis 2016 metų spalio mėnesio pradžioje. Taigi ginčo, kad mobiliojo ryšio telefono numeris 8-600-15385 prisijungimo prie nukentėjusiosios „Facebook“ asmeninės paskyros metu priklausė nuteistajam, nėra. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad „Facebook¢o“ paskyrą atkūrė pasinaudodamas jam parduotu slaptažodžiu (t. 2, b. l. 67), tačiau pažymėtina, kad kaltinamajame akte nėra nurodyta, kad jis paskyrą „J. Š.“ atkūrė pasinaudodamas slaptažodžiu. Kaltinamajame akte nurodyta, kad paskyrą atnaujino pasinaudojęs buvusiu nukentėjusiosios telefono numeriu ir būtent jo pagalba atkūrė nukentėjusiosios „Facebook¢o“ paskyros „J. Š.“ slaptažodį ir taip įėjo į paskyrą. Taigi vertinant, ar prisijungimas buvo neteisėtas, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, aktualus tik telefono numerio panaudojimo faktas. Nagrinėjamu atveju svarbu, ar šis faktas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis prie nukentėjusiajai priklausančios asmeninės „Facebook¢o“ paskyros „J. Š.“ prisijungė teisėtai, nepažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemonių. Kolegijos vertinimu, tokios išvados nėra pagrindo daryti, nes yra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis aiškiai suprato prisijungęs ne prie jam parduotos „Facebook¢o“ paskyros, o prie asmeninės nukentėjusiosios paskyros, ir to norėjo. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia ir aiškiai suprato, kad prie J. Š. asmeninės paskyros prisijungė be jos leidimo ir ja naudojosi neteisėtai, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Apelianto argumentus, jog jis manė prisijungęs prie „Facebook¢o“ paskyros „KA“, kurią įsigijo iš J. Š., paneigia byloje esantys įrodymai. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis, turėdamas nukentėjusiajai anksčiau priklausančio mobiliojo ryšio telefono numerį, pabandė prisijungti prie jos naujai sukurtos „Facebook¢o“ paskyros siekdamas sužinoti, ar jis nebuvo apgautas (t. 1, b. l. 117–118). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistojo kaltę, pagrįstai vadovavosi šiais parodymais. Nors nuteistasis tvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, ir prašė vadovautis teisme duotais parodymais, tačiau visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka bylos medžiagą, o teisme duoti parodymai yra tik gynybinė nuteistojo pozicija. Tokią išvadą suponuoja nuteistojo vėliau duotų parodymų nenuoseklumas ir prieštaravimas kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nuteistasis parodė, kad prie nukentėjusiosios paskyros prisijungė, nes pati nukentėjusioji jam paskambinusi ir pranešusi, kad nepavyksta prisijungti prie savo „Facebook¢o“ paskyros, todėl jis pabandė tai padaryti. Pavykus prisijungti, pamatė, kad J. Š. bendrauja su klientais iš Anglijos ir su jais tariasi dėl siuntinių pervežimo, todėl pagalvojo, kad yra apgautas. Tačiau vėliau pagalvojo, kad nukentėjusioji galėjo parduodama supainioti paskyrą ir davė ne tuos prisijungimo duomenis. Todėl jis pakeitė slaptažodį ir elektroninio pašto adresą (t. 1, b. l. 124–125). Teismo posėdžio metu jau tvirtino, kad užsiblokavo paskyra „KA“, todėl jis prašė, kad atsiųstų jam avarinį slaptažodį iš „Facebook¢o“. Įėjęs į paskyrą, jis suprato, kad atsikūrė jo įsigyta paskyra „KA“, nes joje buvo skelbimai apie vežimą į Angliją (t. 2, b. l. 44). Be to, kad nuteistojo užfiksuoti parodymai yra nenuoseklūs, juos paneigia byloje esantys įrodymai. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai atkūrė nukentėjusiajai priklausančią paskyrą ir ja naudojosi nuo 2017 m. sausio 3 d. Iš „Facebook¢o“ paskyroje „J. Š.“ užfiksuotų susirašinėjimų po šios datos matyti, kad prašoma informacijos apie keliones į Vokietiją, o ne į Angliją, kaip tvirtino nuteistasis (t. 1, b. l. 155–164). D. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė susirašinėjamus, kur kalbama apie keliones į Angliją, tačiau jie pateikti iš „Facebook¢o“ paskyros „KA“ ir vykdyti nuo 2016-09-02 iki 2016-10-04 (t. 1, b. l. 132–135). Šie pateikti duomenys nėra susiję su nagrinėjama veika. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas pateikė duomenis, jog nukentėjusioji turėjo kitą paskyrą „J. Š.“ ir joje reklamavo keliones į Angliją (t. 1, b. 195–197), tačiau šie duomenys taip pat nepatvirtina nuteistojo versijos, jog pamatęs šią informaciją, pamanė prisijungęs prie jam parduotos „Facebook¢o“ paskyros „KA“. Pirma, skelbimai šioje paskyroje įdėti dar 2016-09-24, 2016-09-10, t. y. laikotarpiu, kai nukentėjusioji, kaip ji nurodė, padėjo nuteistajam vykdyti veiklą. Antra, 2016-09-24 skelbime nurodyti būtent D. K. perduoti mobiliojo ryšio telefono numeriai (t. 1, b. l. 195). Duomenų apie vėliau asmeninėje nukentėjusiosios „Facebook¢o“ paskyroje „J. Š.“ įdėtus skelbimus apie vežimus į Angliją, dėl ko nuteistasis galėjo pamanyti, kad prisijungė prie jam parduotos „Facebook¢o“ paskyros „KA“, nėra. Taigi nuteistojo versija, kad jis pamanė prisijungęs prie jam priklausančios paskyros „KA“, paneigta objektyviais bylos duomenimis. Be kita ko, iš nukentėjusiosios pateiktų susirašinėjimų jos asmeninėje paskyroje „J. Š.“ matyti, kad ji asmenis dėl važiavimo į Angliją siuntė būtent nuteistajam (t. 2, b. l. 5–27). Atmestini apelianto argumentai, jog teismas išimtinai vadovavosi tik nukentėjusiosios ir suinteresuoto liudytojo Š. S. duotais prodymais. Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išanalizavo nuteistojo parodymus, pasisakė, kodėl vadovavosi būtent pirminiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos sulygino su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir padarė išvadą, kad būtent pirminiai nuteistojo parrodymai atitinka surinktų įrodymų visumą: nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, liudytojo Š. S. parodymus bei rašytinę medžiagą. Taigi teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, o ne vien nukentėjusiosios bei liudytojo Š. S. parodymais, kurie, pasak apelianto, suinteresuoti bylos baigtimi. Kolegijos įsitikinimu, byloje esančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina, kad nuteistasis neteisėtai, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. suklaidindamas sistemą, prisijungė prie nukentėjusiosios asmeninės „Facebook¢o“ paskyros „J. Š.“. Savo veiksmais nuteistasis pažeidė nukentėjusiosios teisėtą interesą savo „Facebook¢o“ paskyra naudotis konfidencialiai, taip pat ja disponuoti. Prisijungimo tikslas prie asmeninės nukentėjusiosios paskyros – noras įsitikinti, ar nebuvo apgautas, patvirtina nuteistojo tyčią. Be kita ko, iš jo nukentėjusiosios paskyroje „J. Š.“ vykdytų susirašinėjimų matyti, kad nuteistasis siekė pakenkti nukentėjusiosios verslui (t. 1, b. l. 155–164). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl D. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, kolegijos nuomone, patvirtina apelianto padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, įrodymų vertinimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus arba rėmėsi netinkamais įrodymais ir dėl to priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.
Dėl civilinio ieškinio
Apeliaciniame skunde keliamas ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Apelianto manymu, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra visiškai nemotyvuotas, todėl jis turi būti atmestas.Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji J. Š. teismo prašė priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad iš nuteistojo yra pagrindas priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi teismų pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-669/2006, 2K-209/2007). Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Kolegija visiškais sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta suma neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, būtinas nustatant neturtinės žalos dydį: atsižvelgė į nukentėjusiosios nurodytus motyvus, nuteistojo turtinę padėtį bei teisingumo, sąžiningumo principus. Atmestini apelianto argumentai, jog nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio, nes jis be motyvų. Pirma, ieškinyje yra detaliai nurodyta, kokius išgyvenimus ir nepatogumus patyrė nukentėjusioji. Nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos ji patyrė išgyvenimus, dėl nuteistojo veiklos nukentėjo jos verslas, reputacija. Antra, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, t. y. pareziumuojama, jog dėl bet kokios nusikalstamos veikos asmuo patiria neturtinę žalą. Taigi būtina tik nustatyti, kokio dydžio neturtinę žalą patyrė nukentėjusioji. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, ji atitinka nuteistojo materialinę padėtį bei nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, nepatogumus, todėl šio nuosprendžio dalies naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
Apeliantas nesutinka su priteistomis proceso išlaidomis. Tvirtina, kad priteistina suma turėjo būti sumažinta atsižvelgus į patenkintą ieškinio dalį. Be to, anot apelianto, nėra tinkamai detalizuotos šios išlaidos, todėl nesuprantama, už kokius konkrečius gynybos veiksmus buvo mokamas užmokestis advokatui. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Taigi baudžiamojoje byloje prašomas priteisti patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turi pagrindą sumažinti prašomas priteisti atstovavimo išlaidas. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą, vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso normomis, o ne Civilinio proceso kodekso normomis (BPK 113 str.), todėl, priteisiant atstovavimo išlaidas, tenkinta ieškinio dalis ar atstovavimo išlaidų nedetalizavimas neturi reikšmės. Nukentėjusiosios atstovas advokatas V. Andrijauskas teismui pateikė prašymą iš nuteistojo nukentėjusiajai priteisti 1 000 Eur patirtų atstovavimo išlaidų. Pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, jog nukentėjusioji sumokėjo 1 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas priteisti visą prašomą sumą – 1 000 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jų pagrįstumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti yra teisinga.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokatas V. Andrijauskas nukentėjusiajai atstovavo nuo ikiteisminio tyrimo, vėliau – proceso pirmosios instancijos teisme metu (t. 1, b. l. 27, 87–88, 198). Ruošė procesinius dokumentus, teikė rašytinius prašymus, rinko įrodymus. Teisme vyko keli teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė – 4,5 val. (t. 2, b. l. 28–35, 43–48). Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis kaltės nepripažino, keitė parodymus, o tai apsunkino gynybą. Kolegija sutinka, kad patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir buvo būtinos tinkamai organizuojant savo teisių gynimą.Nukentėjusiosios atstovas advokatas pateikė prašymą priteisti 500 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Prašyme detaliai nurodyta, kokie advokato veiksmai sudaro šią sumą, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas (per klaidą prašyme nurodyta apeliacinio skundo surašymas), konsultacijos, pasiruošimas bylos nagrinėjimui bei dalyvavimas teismo posėdyje. Kolegijos vertinimu, prašoma suma atitinka advokato darbo sąnaudas, yra proporcinga atliktiems advokato veiksmams, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ji iš nuteistojo D. K. priteistina nukentėjusiajai (BPK 106 str.).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė civilinio ieškinio bei procesinių išlaidų pagrįstumo klausimus. Esant išdėstytiems argumentams, keisti ar naikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. K. apeliacinį skundą.