Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto A. I. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nutarties, kuria paliktas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau Telšių AVPK KPS) pareigūno 2014-11-18 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistas ir A. I. skundas netenkintas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. Telšių AVPK KPS Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto 2014-11-18 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. administracine nuobauda –500 Lt (144 EUR) bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad jis 2014-10-31, apie 12 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš „STOP“ ženklą pastatytą prieš geležinkelio pervažą ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 173, 175 punktų reikalavimus.

Apelianto nuomone, teismas be pagrindo jam netaikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų. A. I. nurodo, kad jis yra labai pavyzdingas vairuotojas, niekada nebuvo baustas už KET pažeidimą, nors transporto priemones vairuoja nuo 1996 m., pripažįsta, kad galėjo pažeisti KET, įpareigojančias važiuojant per geležinkelio pervažą sustoti prieš ženklą „STOP“, galimai sustojo jau už ženklo, tačiau prieš kirsdamas pervažą jis transporto priemonę sustabdė, apsidairė ir įsitikino, kad neartėja bėginė transporto priemonė, todėl iš esmės KET galėjo pažeisti tik formaliai, jo pažeidimas niekam nesukėlė jokios grėsmės. Jis suvokia ir jaučia atsakomybę tiek už savo, tiek už kitų eismo dalyvių saugumą, įvertino, kad kitą kartą privalės būti atidesnis, kad net ir netyčia ar formaliai KET nebūtų pažeistos. Teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam neišvengiamai reikalinga tiek vykdant darbines funkcijas, tiek norint nuvykti į darbą (iš gyvenamosios vietos iki darbovietės yra 20 km), kas reiškia, kad, praradęs šią specialiąją teisę, jis du mėnesius objektyviai negalėtų dirbti, o tai komplikuotų ne tik jo galimybę sumokėti paskirtą baudą, bet ir neigiamai atsilieptų jo šeimos gerovei. Tvirtina, kad puikiai suvokia, jog visuomenės ir kitų eismo dalyvių saugumas yra svarbesnė vertybė nei vieno asmens poreikis turėti specialiąją teisę, t.y. teisę vairuoti transporto priemones, tačiau jis yra įsitikinęs, kad šiuo atveju jis visuomenės ir kitų eismo dalyvių teisėto intereso į saugų eismą nepažeidė ir pavojaus niekam nesukėlė. Apelianto manymu, šios aplinkybės nagrinėjant bylą teisme nebuvo įvertintos, taip pat nevertintas jam inkriminuojamo pažeidimo pavojingumo laipsnis, pasekmės (jų nebuvimas), teismas tik formaliai nurodė, kad jokių išskirtinių aplinkybių jis neįrodė.

Motyvuojamoji dalis

A. I. apeliacinis skundas atmestinas.

A. I. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. numatyto pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. nurodyta, kad kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 144 iki 289 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai paliko galioti Telšių AVPK KPS Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto 2014-11-18 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. I. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. paskirta administracinė nuobauda, todėl naikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, padarytas pažeidimas įrodytas, pažeidėjo A. I. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad A. I. iš esmės neneigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, teigdamas, kad jis galėjo užvažiuoti ant STOP linijos arba sustabdyti transporto priemonę jau už STOP ženklo, tačiau jis prieš geležinkelio pervažą automobilį sustabdė, buvo atidus, apsidairė ir įsitikino, jog neartėja bėginė transporto priemonė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. I., prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir nesustodamas prieš „STOP“ kelio ženklą, pastatytą prieš geležinkelio pervažą, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 125 str., nes vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „STOP“.

A. I. nurodo, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek Telšių AVPK KPS Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto 2014-11-18 nutarime nurodyta, kad jis pažeidė KET 173 p. bei 175 p., ir jis, eidamas į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, buvo pasirengęs gintis būtent dėl to, jog nepadarė pažeidimų, numatytų KET 173 ir 175 p., tačiau teismas šiuos KET 173 p. bei 175 p. perkvalifikavo pagal KET 168 p. ir 170 p., nors apie tai, kad teismas ketina perkvalifikuoti ir perkvalifikavo jo pažeidimą pagal kitus KET punktus, jis sužinojo tik gavęs skundžiamą nutartį, prieš bylos nagrinėjimą apie tokią galimybę jis įspėtas nebuvo, dėl ko buvo suvaržyta jo teisė į tinkamą gynybą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie apelianto argumentai nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 2 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Byloje esantis A. I. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas tvirtina (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2 b. l.), kad jame yra atskleista A. I. inkriminuojamo pažeidimo esmė ir administracinę atsakomybę už jo padarymą numatantis Lietuvos Respublikos ATPK straipsnis. Ir nors apeliantas teisus teigdamas, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir Telšių AVPK KPS Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto 2014-11-18 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo inkriminuoti KET 173 p. bei 175 p. pažeidimai, kuriuos teismas skundžiamojoje nutartyje perkvalifikavo į KET 168 p. ir 170 p. pažeidimus, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad esminę reikšmę tinkamam protokolo ir nutarimo surašymui turi ne tai, kokie teisės aktai pažeidėjui yra inkriminuoti, o tai, kad jame būtų nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė, kuri, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nurodyta aiškiai ir įskaitomai, ir yra šioje byloje yra įrodyta. Todėl tokie protokolo ir nutarimo trūkumai nelaikytini esminiais, kurie būtų sutrukdę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suprasti, koks pažeidimas jam yra inkriminuojamas ar dėl kurių buvo pažeista A. I. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto administracinio kaltinimo, o administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam organui (pareigūnui) priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Kartu pažymėtina, tai, kad pačiam A. I., duodant parodymus apylinkės teismo posėdyje dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo esmės, nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikacijos, šie minimi trūkumai jokių abejonių nekėlė, jis teismo posėdyje neneigė, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą jis nesustojo prieš „STOP“ kelio ženklą, neneigė kitų jam inkriminuojamų faktinių aplinkybių (23, 24 b. l.). Todėl atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad ne kiekvienas administracinio teisės pažeidimo protokolo (ar nutarimo) netikslumas laikytinas esminiu trūkumu, trukdančiu nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasiruošti gynybai ir gintis nuo kaltinimų, priimti teisingą sprendimą. Nors apie tai, kad teismas ketina perkvalifikuoti A. I. inkriminuotus KET pažeidimus, jo iš anksto neįspėjo, tačiau tai taip pat nelaikytina aplinkybe suvaržiusia A. I. teisę į tinkamą gynybą. Taip pat pažymėtina, kad teisę į gynybą A. I. realizavo skųsdamas tiek Telšių AVPK KPS Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto 2014-11-18 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek apylinkės teismo nutartį.

Apeliaciniame skunde A. I. taip pat nurodo, kad jam kyla pagrįstų abejonių, ar pareigūnas V. S., 2014-10-31 surašęs jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str., teisėtai patruliavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje, ar turėjo atitinkamo maršruto kortelę, ar jis neviršijo savo įgaliojimų ir ar turėjo teisę sustabdyti jį bei surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau pats apeliantas teismui pateikė iš Telšių AVPK gautus raštus (duomenys neskelbtini), kuriuose aiškiai nurodyta, kad Telšių AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjas V. S. turi įgaliojimus ir teisę surašyti administracinio teisės pažeisimo protokolą, jam ši teisė suteikta Telšių AVPK viršininko 2014-10-10 įsakymu Nr. 86-V-688, o 2014-10-31 V. S. dirbo pagal 2014-10-31 tarnybos užduotį, kurioje nurodyta, kad patruliavimo laikas yra nuo 11.00 val. iki 22.00 val. ir kad patruliavimas vykdomas (duomenys neskelbtini) seniūnijose atliekant užduotyje nurodytas funkcijas. Šią tarnybos užduotį pasirašė Telšių AVPK Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas G. A.. Taigi apeliacinio skundo argumentai apie Telšių AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo V. S. įgaliojimus yra nepagrįsti.

Kaip matyti iš Telšių AVPK KPS Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto 2014-11-18 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), A. I. paskirta minimali administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. – 144 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, tačiau, apelianto nuomone, teismas be pagrindo jam netaikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. numatyta galimybė administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir rodančios, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, konstatavimu. Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Įvertinus šios bylos medžiagą daroma išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

A. I. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis yra labai pavyzdingas vairuotojas, niekada nebuvo baustas už KET pažeidimą, transporto priemones vairuoja nuo 1996 m., pripažįsta, kad galėjo pažeisti KET, įpareigojančias važiuojant per geležinkelio pervažą sustoti prieš ženklą „STOP“, tačiau prieš kirsdamas pervažą jis transporto priemonę sustabdė, apsidairė ir įsitikino, kad neartėja bėginė transporto priemonė, jo pažeidimas niekam nesukėlė jokios grėsmės, kad jis suvokia ir jaučia atsakomybę tiek už savo, tiek už kitų eismo dalyvių saugumą, įvertino, kad kitą kartą privalės būti atidesnis, kad net ir netyčia ar formaliai KET nebūtų pažeistos, kad teisė vairuoti transporto priemones jam neišvengiamai reikalinga tiek vykdant darbines funkcijas, tiek norint nuvykti į darbą (iš gyvenamosios vietos iki darbovietės yra 20 km), kad, praradęs šią specialiąją teisę, jis du mėnesius objektyviai negalėtų dirbti, o tai komplikuotų ne tik jo galimybę sumokėti paskirtą baudą, bet ir neigiamai atsilieptų jo šeimos gerovei, kad puikiai suvokia, jog visuomenės ir kitų eismo dalyvių saugumas yra svarbesnė vertybė nei vieno asmens poreikis turėti specialiąją teisę, t.y. teisę vairuoti transporto priemones, tačiau jis yra įsitikinęs, kad šiuo atveju jis visuomenės ir kitų eismo dalyvių teisėto intereso į saugų eismą nepažeidė ir pavojaus niekam nesukėlė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo jam (A. I.) taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, švelninti paskirtą nuobaudą.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad A. I. paskirta minimali Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. sankcijoje numatyta nuobauda – 144 EUR bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 2 mėnesiams – nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl taikyti jam Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nutartį nepakeistą ir A. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.