Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-08-01 · Civilinė byla Nr. 2A-561-360/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-01
Bylos Nr.
2A-561-360/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Albina Pupeikienė, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
Z. S.
Atsakovas
akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“
Trečiasis asmuo
G. D.
Advokatai
Galina Morozova, Raimondas Kivylius
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas S. Katauskas Civilinė byla Nr. 2A-561-360/2008Teisėja R. Bertašienė Procesinio sprendimo kategorijos44.2.4.2; 44.5.2.2; 44.5.2.4; 121.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugpjūčio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovui Z. S., jo atstovei advokatei Galinai Morozovai, atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. S. ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, trečiasis asmuo G. D., dėl neturtinės žalos, padarytos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Z. S. pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos, padarytos nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo priteisimo, 2008-02-07 ieškinį patikslino, prašė priteisti iš atsakovės 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas bei atnaujinti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad nuo 1980 m. sausio 23 d. dirbo pas atsakovę dokininku mechanizatoriumi. 2004 m. rugsėjo 18 d. įmonėje laivo (duomenys neskelbtini) triume atliekant jam pavestą darbą įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas. Kartu dirbantis dokininkas mechanizatorius G. D. išlipo iš autopakrautuvo, paliko veikiantį variklį ir neįjungtą rankinį stabdį. Be vairuotojo paliktas autopakrautuvas pradėjo važiuoti, pervažiavo kairės kojos pėdą ir dešinės kojos blauzdą. Dėl sunkios traumos ilgai gydėsi, tapo neįgaliu, šiuo metu nustatytas 50% darbingumo netekimas. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo patyrė neturtinę žalą, iškentė didelį fizinį skausmą, ištvėrė aštuonias operacijas, negali laisvai judėti, neišeina iš namų, sumažėjo bendravimo galimybės, i6gyvena, kad negali normaliai dirbti ir uždirbti, kad tapo našta šeimai. Ieškovas prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes po nelaimingo atsitikimo ilgai gydėsi, be to, dėl žalos atlyginimo tarėsi su darbdaviu geruoju.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovui 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 3000 Lt žyminio mokesčio ? valstybei. Teismas konstatavo, kad ieškovas buvo sužalotas darbo metu ir darbo vietoje, vykdydamas darbines pareigas. Nelaimingo atsitikimo priežastys Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas ir saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Žala ieškovui buvo padaryta didesnio pavojaus šaltiniu, be to, už žalą, padarytą dėl darbuotojų kaltės, privalo atsakyti samdantis darbuotojus asmuo. Teismas nustatė, kad nelaimingo atsitikimo metu buvo visos sąlygos atsirasti civilinei atsakomybei, tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, ieškovo kaltės dėl jam padaryto sveikatos sužalojimo nėra. Ieškovas jautė ir tebejaučia nerimą ir netikrumą dėl savo ateities, per tris metus iškentė ir tebekenčia didžiulį fizinį skausmą. Dėl pasikeitusio socialinio statuso iš veiklaus, darbingo, bendraujančio žmogaus virto į neįgalų, jis patiria depresiją ir sunkius dvasinius išgyvenimus, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas visą darbingą gyvenimo dalį dirbo dokeriu mechanizatoriumi atsakovo įmonėje, neturi kitos profesijos ir darbinės patirties. Teismas atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, praleistą dėl nuo ieškovo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sunki liga, nuolatinės operacijos bei sunkūs pooperaciniai laikotarpiai kliudė ieškovui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises.

Dėl minėto sprendimo atsakovė padavė apeliacinį skundą, prašo ginčijamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

1. Teismas nepasisakė, kokiu konkrečiai juridiniu pagrindu tenkino ieškinį, išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, nes taikė CK 6.270 straipsnį, nors ieškinys buvo reiškiamas kitu pagrindu.

2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, nes darbdavio kaltės nėra

3. Teismas nevertino aplinkybės, jog baudžiamoji byla trečiajam asmeniui, dėl kurio kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo nutraukta, o ieškovas atsisakė pretenzijų trečiajam asmeniui, iš kurio gavo žalos atlyginimą ar susitarė dėl jo.

4. Teismas atsižvelgė tik į atsakovės turtinę padėtį, bet nevertino trečiojo asmens turtinės padėties, priteisiant neturtinę žalą, nevertino atsakovės jau išmokėtų sumų ieškovui, kurių atsakovė neprivalėjo išmokėti.

5. Teismas nepasisakė dėl visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. dėl ieškovo 1980 m. patirtos traumos ir jos įtakos ieškovo patirtai žalai.

6. Teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senatį, nes praleistas terminas atnaujinamas, jeigu praleidimo priežastys susijusios su asmeniu, o ne su pažeista teise.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą, teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė neturtinės žalos dydį, pagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2004 m. rugsėjo 18 d. darbo vietoje įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patyrė sunkią traumą, jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis neteko 50 proc. darbingumo, nebegali dirbti savo darbo, jo galimybės susirasti kitą darbą yra stipriai apribotos. Ieškovas buvo atleistas iš darbo, jam išmokėta išeitinė kompensacija. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepavykus susitarti geruoju, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su neturtine žala asmeniui, atsiradusia kaip sveikatos sužalojimo pasekmė, bei neturtinės žalos dydžio nustatymu. Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai ji yra priteisiama visais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Šiais atvejais neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo sužalojimo ir gydymosi nuo sužalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), į jas privalo būti atsižvelgiama ir jos turi būti vertinamos nustatant asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį.

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-0993-04 esančios specialisto išvados ir iš nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 11 matyti, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovo patirti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 14, 80-81). Ieškovas nuo 2004 m. rugsėjo 18 d. buvo gydomas Klaipėdos apskrities ligoninės Traumatologijos skyriuje, jis buvo aštuonis kartus operuotas (b. l. 8-10, 71). Šios aplinkybės leidžia pripažinti, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe metu padaryto sužalojimo ieškovui teko patirti didelius fizinius skausmus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, susijusius su netikrumu dėl sveikatos būklės ateityje, emocinį sukrėtimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes ieškovas ir jo šeima neteko pajamų šaltinio Atsižvelgiant į ieškovui padarytų sužalojimų pobūdį, darytina išvada, kad minėti nepatogumai, kilę dėl sužalojimo, tęsėsi ir tebesitęsia iki šiol.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokiu konkrečiai juridiniu pagrindu tenkino ieškinį, išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, nes taikė CK 6.270 straipsnį, nors ieškinys buvo reiškiamas kitu pagrindu. Pažymėtina, kag ieškinio reikalavimo ribų peržengimas reiškia, kad teismas negali peržengti byloje pareišktų reikalavimų, išskyrus Kodekse numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis), o ne ieškinio patenkinimą ne tos teisės normos pagrindu. Nors ieškovas ieškinio pagrindu nurodė CK 6.264 straipsnį, tačiau teisės normos nurodymas neįpareigoja teismo būtent ta norma ir remtis sprendžiant ieškinio pagrįstumą, nes ieškinyje turi būti nurodomas tik faktinis, bet ne teisinis ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, nes darbdavio kaltės nėra. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės specifika yra ta, kad jai kilti neprivalu, jog būtų kaltė, bet ši civilinės atsakomybės sąlyga yra reikšminga nustatant didesnio pavojaus šaltinio padarytos neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovei yra atsiradusi deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis). Byloje nustatyta, kad žalą padarė atsakovės darbuotojas G. D., atlikdamas darbdavio pavestas funkcijas ir vairuodamas autopakrautuvą. Dėl to atsakovei kilo netiesioginė deliktinė civilinė atsakomybė kaip samdančiam darbuotojus asmeniui ir objektyvioji deliktinė civilinė atsakomybė kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.264, 6.270 straipsniai).

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nevertino aplinkybės, jog baudžiamoji byla dėl nelaimingo atsitikimo darbe nutraukta, o žalą trečiasis asmuo G. D. ieškovui atlygino arba dėl jos atlyginimo yra susitarta. Aplinkybė, jog baudžiamoji byla dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo nutraukta nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, nereiškia, jog ieškovas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali kreiptis civilinio proceso tvarka. Visiškai nepagrįstas apeliantės teiginys kad neturtinę žalą dėl įvykio kaltas atsakovės darbuotojas atlygino, priešingai, teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad apmokėjo 2000 Lt ieškovo gydymo išlaidų, t. y. atlygino dalį turtinės žalos, bet ne neturtinę žalą (b. l. 93). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. dėl ieškovo 1980 m. patirtos traumos ir jos įtakos ieškovo patirtai žalai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir konstatavo, kad visi ieškovo patirti sužalojimai yra atsiradę tuo pačiu metu, nėra medicininių požymių, rodančių skirtingą jų senumą.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į atsakovės turtinę padėtį, bet nevertino trečiojo asmens turtinės padėties, priteisiant neturtinę žalą, nevertino atsakovės jau išmokėtų sumų ieškovui, kurių atsakovė neprivalėjo išmokėti. Nustatant dėl darbuotojo kaltės atsiradusios neturtinės žalos dydį ir priteisiant jį iš darbdavio, būtina analizuoti darbuotojo veiksmus ir įvertinti jo kaltę. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš neturtinės žalos, padarytos dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltės, dydžio nustatymo kriterijų yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojo darbuotojo, dėl kurio kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas, kaltė, nepaisant to, jog atsirado objektyvioji civilinė atsakomybė (CK 6.270 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė ieškovui yra išmokėjusi 31 165,42 Lt, iš kurių 13 205,40 Lt materialinės pašalpos, nesusijusios su darbo santykiais, atleidžiant ieškovą. Tačiau teismo nuomone, atsakovės argumentai, kad darbdavio kaltės nėra, gali turėti reikšmės atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio santykiams, bet nėra pagrindas visiškai atleisti atsakovę nuo atsakomybės už pareigos garantuoti darbuotojams saugias darbo sąlygas netinkamą įvykdymą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija, nagrinėjanti šią bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priteisęs 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovui Z. S., nustatė neturtinės žalos dydį, neatitinkantį teisingumo, protingumo kriterijų, dėl to priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 50 000 Lt.

Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senatį, nes praleistas terminas atnaujinamas, jeigu praleidimo priežastys susijusios su asmeniu, o ne su pažeista teise. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, tinkamai taikė teisės normas reglementuojančias šį institutą, pagrįstai vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgė į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, šalių statusą, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys, CPK 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokia aplinkybe gali būti ir fizinio asmens sunki liga. Šios bylos atveju ieškovas po nelaimingo atsitikimo darbe, po kurio jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b. l. 11), ilgai gydėsi, jam buvo atliktos aštuonios operacijos, be to, pažymėtina, kad su darbdaviu buvo deramasis geruoju, ir tik nepavykus to padaryti, ieškovas kreipėsi į teismą.

Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (LR CPK 330 str.), atitinkamai paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš valstybės biudžeto atsakovei grąžintina 1500 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 4 dalis), iš atsakovės ieškovui priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 300 Lt (CPK 93 straipsnio).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą pakeisti ir iš atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ieškovui Z. S. priteistos neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 50 000 Lt.

Atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš valstybės biudžeto grąžinti 1500 Lt žyminio mokesčio.

Ieškovui Z. S. iš atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 300 Lt.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasKolegijos teisėjai Albina PupeikienėŽydrūnas Bertašius