Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Pranešėja R. Gaudutienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-552 2005 m. Teisėjas G. Večerskas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.,

1.2.9.10.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

2005 m. gruodžio 15 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. ir gynėjo Vladislovo Mikšos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., ši bausmė iš dalies sudėta su 2004 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. nuteistas už tai, jog 2004 m. lapkričio 19 d. apie 7 val. 40 min. neteisėtai slaptai, prieš savininko valią pro neužrakintas duris įsibrovė į R. M. butą, esantį (duomenys neskelbiami) ir ten, priėjęs prie kambaryje miegančios L. M. , tyčia iš paskatų, kilusių dėl asmeninių santykių su nukentėjusiąja, tikslu nužudyti, dūrė 16 kartų nukentėjusiajai L. M. į įvairias kūno vietas, padarydamas jai durtines – pjautines žaizdas ausyje, kakle, nugaroje, krūtinėje, rankoje, sėdmenyse, klube, bei dėl durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos sukeldamas pavojų jos gyvybei, ir tokiu būdu pasikėsino nukentėjusiąją nužudyti, bet dėl nukentėjusiosios aktyvaus pasipriešinimo ir nukentėjusiosios brolio M. M. įsikišimo, nusikaltimo nebaigė.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis G. A. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus, prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. A. ir jo gynėjo advokato Vladislavo Mikšos apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad G. A. pradėtą nusikalstamą veiką nutraukė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios ir pripažino kaltu G. A. dėl pasikėsinimo nužudyti nukentėjusiąją L. M. , kvalifikuodamas jo veiką šioje dalyje pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis G. A. skundžia šią pirmosios instancijos teismo išvadą ir nurodo, kad jis pradėtą nusikalstamą veiką baigė savanoriškai. G. A. taip aiškindamas remiasi tuo, kad jis pats išėjo iš nukentėjusiosios buto, palikęs jame peilį, ir tokiu būdu atsisakė toliau tęsti savo pradėtus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 23 straipsnį būtina sąlyga pripažinti asmenį savanoriškai atsisakius pabaigti nusikalstamą veiką yra savanoriškas atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką pobūdis. Savanorišku Lietuvos Respublikos BK 23 straipsnio prasme laikomas toks atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką, kai sprendimas atsisakyti buvo priimtas neveikiant kokioms nors objektyvioms aplinkybėms, apsunkinančioms pradėtos parengtinės nusikalstamos veikos pabaigimą ar įtakojančioms padarytų veiksmų atskleidimą ir kaltininkų identifikavimą.

Kaip matyti iš nukentėjusios L. M. , liudytojo M. M. parodymų, G. A. , pradėjus nukentėjusiąją mušti, ši pradėjo šaukti, aktyviai priešinosi. Namuose buvęs nukentėjusiosios brolis M. M. išgirdo triukšmą, sesers šauksmą ir nuėjęs į kambarį pas seserį pamatė, kad ją muša G. A. . Jis pradėjo ant G. A. šaukšti, vartoti necenzūrinius žodžius, puolė jį, tačiau G. A. išbėgo iš buto. Kolegija neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo vienodi, nuoseklūs ir neprieštaringi. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas (BPK 20 str. 4 d.). L. M. ir M. M. parodymuose nurodytos G. A. smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu nutraukimo priežastys, kolegijai leidžia daryti išvadą, kad G. A. pagrindinė pradėtos nusikalstamos veikos nutraukimo priežastis buvo ne savo noru priimtas sprendimas atsisakyti toliau mušti nukentėjusiąją, o kliūtys, kurių G. A. negalėjo įveikti, - aktyvus nukentėjusiosios priešinimas ir netikėtas nukentėjusiosios L. M. brolio pasirodymas, dėl kurių G. A. buvo priverstas nutraukti savo pradėtą nusikalstamą veiką.

Kadangi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. A. savo smurtinius veiksmus nutraukė verčiamas aplinkybių, neleidžiančių sėkmingai pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką, todėl G. A. veikai taikyti Lietuvos Respublikos BK 23 straipsnio nuostatas ir jo nutrauktą nusikalstamą veiką vertinti kaip savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką, kolegija neturi pagrindo.

Nėra pagrindo nuteistojo G. A. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti ir į Lietuvos Respublikos BK 136 straipsnį. Nuteistojo G. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad G. A. nesiekė nužudyti nukentėjusiosios L. M. ir nukentėjusiajai sveikatą sutrikdė labai susijaudinus, paneigia byloje surinktų įrodymų visetas bei pačio nuteistojo G. A. veikos analizė.

Veikos kvalifikacijai, siekiant atriboti tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus (Lietuvos Respublikos BK 136 straipsnis) nuo pasikėsinimo nužudyti, lemiamą reikšmę turi tyčios rūšies nustatymas. Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę. Kūno sužalojimo padarymas, esant apibrėžtai tyčiai nužudyti, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis (nukentėjusiosios L. M. , teismo medicinos ekspertizės išvada, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotais duomenimis) nustatyta, kad G. A. , supykęs dėl nukentėjusiosios atsisakymo kartu gyventi ir nutraukus su juo santykius, atėjo pas nukentėjusiąją į kambarį, kur ji miegojo, ir pradėjo jos atžvilgiu vartoti fizinį smurtą, - iš anksto atsineštu peiliu dūrė jai 16 kartų į įvairias kūno vietas, G. A. smurtaujant nukentėjusioji prašė jos nebemušti, šaukė, bandė gintis. Iš teismo medicinos ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusiajai buvo padarytos durtinės - pjautinės žaizdos kairėje ausyje, sprande, nugaroje, kairio peties srityje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos 3 - 4 pirštuose su sausgyslių ir nervų sužalojimu, kairiajame sėdmenyje, kairėje klubinėje srityje, durtinės-pjautinės - kiauryminės žaizdos krūtinėje su plaučio sužalojimu lydimu oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvėje aštriu duriančiu – pjaunančiu įrankiu 16 trauminių poveikių pasekoje. Durtinės - pjautinės-kiauryminės žaizdos padarytos nukentėjusiajai sukėlė grėsmę jos gyvybei ir sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokios įvykio aplinkybės, įvertinus G. A. veiksmų priežastis, tai, kad nusikaltimo padarymui panaudotas specialus įrankis, skirtas gyvybei atimti ar kūno sužalojimams padaryti, kurį G. A. atsinešė su savimi į nusikaltimo vietą, sužalojimų skaičių ir lokalizaciją (16 kartų durta peiliu į gyvybiškai svarbias kūno dalis, - į krūtinę, galvą), nukentėjusiajai padarytas sunkus, pavojingas gyvybei, G. A. smurtauti pradėjo prieš miegančią nukentėjusiąją, nekreipė dėmesio į nukentėjusiosios prašymą nutraukti smurtinius veiksmus, kolegijos nuomone, rodo nuteistojo G. A. apibrėžtą tyčią nužudyti nukentėjusiąją. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog G. A. , durdamas 16 kartų nukentėjusiajai peiliu į įvairias kūno vietas, siekė jos mirties. G. A. tyčios turinys įvertintas teisingai, nes kaltininkui suvokiant savo nusikalstamos veikos pobūdį ir siekiant konkretaus rezultato laikoma, kad jis veikia tiesiogine konkretizuota tyčia. G. A. šio nusikaltimo nebaigė tik dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, - dėl nukentėjusiosios L. M. aktyvaus pasipriešinimo ir netikėto nukentėjusiosios brolio M. M. pasirodymo.

Taip pat byloje surinkti įrodymai paneigia ir tai, kad G. A. nusikalstamą veiką padarė labai susijaudinus. Iš jau anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji L. M. neatliko jokio neteisėto ar nuteistojo asmenį itin įžeidžiančio veiksmo, dėl kurio nuteistasis būtų galėjęs staiga labai susijaudinti. Nukentėjusioji L. M. visą laiką nuosekliai ir neprieštaringai aiškino, kad tuo metu, kai nuteistasis G. A. pradėjo jos atžvilgiu smurtauti, miegojo. Ji prabuvo tik nuo nuteistojo jai suduoto smūgio į galvą ir prašė nuteistojo jos nebemušti. Teismo psichiatrinės ekspertizės metu nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu G. A. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 1, b.l. 159). Pagal turimus duomenis apie G. A. elgesį įvykio metu, G. A. veiksmuose nusikalstamos veikos darymo metu nenustatyta stipraus susijaudinimo būsenai būdingų ir jai diagnozuoti būtinų požymių, todėl pagrindo G. A. veiką vertinti, kaip padarytą labai susijaudinus, nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu G. A. taip pat buvo pareikštas įtarimas dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį. Pagal šį straipsnį kaltinant G. A. baudžiamoji byla buvo atiduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Neteisėtu asmens būsto neliečiamumo pažeidimu laikytinas neteisėtas slaptas ar atviras, panaudojant apgaulę ar smurtą arba kitokį būdą įsibrovimas prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylos duomenys nepaneigia nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, jog G. A. nusikalstamos veikos išvakarėse buvo atėjęs pas L. M. , gyvenančią bute, esančiame (duomenys neskelbiami) tam, kad atiduotų skolą. Neradęs L. M. , nuteistasis informavo R. M. apie tai, jog užeis kitą kartą. Kadangi R. M. neuždraudė, jis sekantį rytą užeidamas į neužrakintą butą, nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje, nepadarė.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad R. M. patvirtino, kad išvakarėse G. A. buvo atėjęs. Jis sakė, kad jos dukrai nori atiduoti pinigus. Pati R. M. tik tepasakė, kad dukros nėra (t.2, b.l. 9). Tai reiškia, kad R. M. G. A. neuždraudė kitą kartą ateiti į butą. Nukentėjusioji L. M. taip pat patvirtino tą faktą, kad G. A. jai turėjo atiduoti apie 100 litų (t.2, b.l. 9). Teisiamojo posėdžio protokole R. M. dar parodyta, kad G. A. negalėjo savavališkai užeiti į butą (t.2, b.l. 9). Tačiau vien šis teigimas nėra pagrindas daryti išvadą, kad G. A. į butą įsibrovė prieš R. M. valią.

Neįrodžius, kad buvo padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje, jau vien tai yra pagrindas šioje dalyje pirmosios instancijos nuosprendį panaikinti ir G. A. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Tačiau tam, kad dėl šios G. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos galima būtų pradėti procesą, turėjo būti nustatyta ir tai, kas yra tikrasis buto savininkas, gautas jo skundas ar pareiškimas. Procesas dėl tokios nusikalstamos veikos, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 2 dalyje, gali būti pradedamas tik tuo atveju, jeigu yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

R. M. apklausos protokole yra prierašas, kad G. A. įsibrovė į jos butą, esantį Kalniečių g. 180-218, Kaune (t.1, b.l. 61). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtame bute be R. M. , dar gyveno E. M. , M. M. . Nei liudytojų parodymuose, nei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra faktinių duomenų apie tai, kas iš jų yra buto, esančio (duomenys neskelbiami) tikrasis savininkas. Šios aplinkybės byloje visiškai netirtos, apsiribota vien R. M. teigimu, kad tai jos butas.

Neįrodžius, kad G. A. į butą, esantį (duomenys neskelbiami) pateko prieš R. M. valią, nesant jokių duomenų, kas yra tikrasis buto savininkas, nuosprendis naikintinas, o pradėtas byloje procesas pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį, nutrauktinas, nesant nukentėjusiojo pareiškimo (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 6 punktas).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 54straipsnio reikalavimų nepažeidė. Buvo atsižvelgta tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, tiek į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. G. A. , neturinčiam jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ne vieną kartą teistam, nusikaltimą padariusiam neišnykus teistumui, paskirta mažesnė už įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė nėra aiškiai per griežta, bausmę švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir bylą dėl šios dalies nutraukti, nesant nukentėjusiosios pareiškimo (LR BPK 3 str. 6 p.).

Panaikinti bausmių subendrinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 4 d., prie bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., pridėti neatliktos pagal Kauno miesto apylinkės teismo 20004 m. liepos 1 d. nuosprendį bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.