- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e1-1252-831/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28130-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro R. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, susituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1990-11-13 Marijampolės apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 146 str. 2 d., - 1 m. pataisos darbų bausme; 2) 2009-02-02 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 3 d. subendrinta, - 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 m. laikotarpiui; 3) 2012-09-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal BK 140 str. 1 d., - 9 mėn. laisvės apribojimo bausme; 4) 2013-01-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., - 5 MGL bauda; 5) 2014-02-04 Kauno apygardos teismo, pagal BK 140 str. 2 d., - 20 parų arešto bausme; 6) 2017-11-20 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 2 d., - 1 m. laisvės apribojimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2022-07-16 apie 18:00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpose, sudavė artimam giminaičiui, t.y. mažamečiui sūnui L. P., gim. (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip penkis kartus laidu per sėdmenis, tuo mušdamas mažamečiui atrimam giminaičiui sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Todėl tokie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. sudėtį.
Kaltinamasis A. P. jam pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, apklausos metu kaltu prisipažino. Parodė, kad pas psichiatrą psichologą nesilanko, įskaitose nėra įrašytas. 2022-07-16 jis sūnaus L. P. nebuvo sutikęs ir net nematė. Paskutinį kartą jis L. P. matė liepos mėn. 22 ar 23 dieną, kai kartu su motina buvo atvykę pas jį adresu (duomenys neskelbtini). Sekmadienį visi kartu nuvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). ten būnant jis nebuvo likęs vienas su L. P.. Vėliau parodė, kad jis su mažamečiu sūnumi L. P. susitaikė, ir pastarasis jam atleido. Jis dėl įvykio, kuris įvyko 2022-07-16 (duomenys neskelbtini) atsiprašė tiek sūnaus tiek jo motinos. Jis sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, jog smurtavo prieš sūnų L. P. ir sukėlė pastarajam fizinį skausmą. Daugiau parodymų neduos, nes jaučiasi gėdingai ir nenori apie tai kalbėti. Jokios žalos atlyginti nereikalavo nei sūnus, nei sūnaus atstovė - motina S. J.. Jie ir toliau visi bendrauja, kaip ir prieš įvykį. Labai gailisi dėl šio įvykio.
Kaltinamojo A. P. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
Mažametis - liudytojas L. P. parodė, kad namuke, esančiame (duomenys neskelbtini) apie -3 val. jam tėvas liepęs jam atsigulti ant grindų sudavė su laidu penkis kartus per sėdmenis, nes pastarasis suduodamas pats skaičiavo. Jis prašė nemušti, tačiau vis tiek mušė. Apie tai jis papasakojo motinai.
Liudytoja S. J. parodė, kad ji su sūnumi L. P. gyvena (duomenys neskelbtini). L. P. tėvas A. P. gyvena atskirai. Sūnus su tėvo bendrauja. 2022-07-16 ji su sūnumi nuvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nes pažįstamas jai yra leidęs ten auginti daržoves. Apie 18.00 val. į sodybą atvyko ir L. P. tėvas A. P.. A. P. nuėjus į ten esantį namelį iš kurio atbėgęs sūnus L. P., kuris buvo apsiverkęs. Jai paklausus kas nutiko L. P. papasakojo, kad namelio didžiajame kambaryje A. P. su laidu sudavė penkis kartus per sėdmenis. Jai paklausus A. P. kodėl mušė sūnų, pastarasis atsakė, kad šį auklėjo, nes L. P. vagia ir daro gėdą šeimai. Sūnui sėdmenis skaudėjo apie 3 dienas ant kurių buvo trys kraujosruvos. Tyrime sūnų ji atstovaus. Vėliau parodė, kad ji kaip atstovė su A. P. susitaikė bei jie visi trys ir toliau bendrauja. Tėvui atleido ir L. P..
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpos, kuriose rastas ir paimtas baltas laidas.
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas kaip daiktas įvykio vietos apžiūros metu paimtas baltas 4,6 m. ilgio laidas.
A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi mažamečiui sūnui L. P. sukėlė fizinį skausmą.
Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnis).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
A. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis anksčiau teismo teistas, tačiau teistumas pasibaigęs, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis) nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokuroro siūlomą, BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už bausmės vidurkį, numatytą BK 49 straipsnio 3 dalyje (BK 42 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64-1 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, į tai, kad A. P. neteistas (teistumas pasibaigęs), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, spręstina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl A. P. paskirtos bausmės vykdymas atidedamas 1 metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesių terminą įmokėti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis).
Kardomosios priemonės nebuvo skirtos.
Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nėra.
Daiktą: 4,6 m. ilgio laidą, rastą ir paimtą įvykio vietos apžiūros metu, sprendimui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertį.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. P. galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, atidėti A. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams.
Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neskirti A. P. intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalimi skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 4,6 m. ilgio laidą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį.
Išaiškinti A. P., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Tuo atveju, jei pagal kaltinamojo reikalavimą surengiamas bylos nagrinėjimas teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Baudžiamojo įsakymo nuorašą nedelsiant išsiųsti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, mažamečio nukentėjusiojo įstatyminei atstovei S. J..
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.