Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atstovo advokato R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui M. T. dėl skolos priteisimo ir atsakovo M. T. priešieškinį ieškovui A. S. dėl darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą iš atsakovo priteisti 1177,00 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė, kad 2015-05-16 tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti plastikinius langus atsakovo gyvenamajame name. Nurodė, kad atsakovas savo parašu produkcijos specifikacijos užsakymo Nr. 21207-01 lape patvirtino reikiamus langų išmatavimus ir papildomas montavimo sąlygas. Sutartyje nurodyta objekto kaina – 3171,00 Eur, tačiau suderinus detalesnę specifikaciją, kaina sudarė 3177,00 Eur, su ja atsakovas sutiko ir patvirtino parašu. Nurodė, kad sutartimi šalys susitarė, kad darbai atliekami per 15 nuo avanso gavimo dienos, tačiau ta pačia sutartimi šalys susitarė, kad darbai bus atlikti be avanso, o visa suma bus sumokėta po darbų atlikimo. Langai sumontuoti 2015-05-29, sąskaita – faktūra Nr. 38 išrašyta 2015-05-17 (3177 Eur sumai). Sutartimi šalys nustatė, kad darbai priimami ir įvertinami darbų perdavimo – priėmimo aktais. 2015-05-29 ieškovas padavė atsakovui pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo buvo perduoti 12 vnt. plastikinių langų ir atlikti montavimo darbai už bendrą 3177,00 Eur sumą. Atsakovas akto nepasirašė, nurodydamas, kad vieno lango atspalvis skiriasi. Ieškovas atsakovui stiklo paketą keitė 5 kartus ir tik 6 kartą pakeitus du stiklo paketus, atsakovas nebeturėjo pretenzijų, tačiau atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto nepasirašė, nenurodydamas priežasčių. Dėl šios priežasties šį aktą vienašališkai pasirašė ieškovas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas mokėjimo pavedimu Nr. 22 į ieškovo sąskaitą 2015-05-19 pervedė 1000,00 Eur, o po langų sumontavimo, t. y. 2015-05-29, mokėjimo pavedimu Nr. 33 pervedė dar 1000,00 Eur, daugiau mokėjimų neatliko, motyvų, kodėl neatsiskaito už suteiktus gaminius ir paslaugas, neteikia. Atsakovas kreipėsi į teismą su priešieškiniu ieškovui dėl 2015-05-29 darbų perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir neturtinės žalos priteisimo. Priešieškiniu nurodė, kad 2015-05-16 tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl 12 vnt. plastikinių langų pagaminimo ir sumontavimo atsakovo gyvenamajame name. Tai vartojimo sutartis, nes ieškovas (užsakovas) – fizinis asmuo, jo užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti ieškovo ir jo šeimos buitinius poreikius, o atsakovas (rangovas) yra verslininkas. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būtų informavęs atsakovą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbai turėjo būti atlikti per 15 dienų, tačiau nėra baigti iki šiol. Ieškovo nurodytos priežastys, dėl kurių atsakovas atsisakė pasirašyti aktą – neatitinka tikrovės ir yra melagingos, todėl 2015-05-29 darbų perdavimo – priėmimo aktas pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti 350,00 Eur neturtinės žalos, kadangi atsakovui buvo reikšmingi terminai ir gaminių bei darbų kokybė, tačiau ši situacija trunka jau metus laiko, atlikti darbai su trūkumais, atsakovas dėl to patyrė tęstinio pobūdžio dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, papildomus rūpesčius bei nuolatinę nervinę įtampą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-07-13 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Pripažino 2015-05-29 darbų perdavimo – priėmimo aktą negaliojančiu. Priteisė iš ieškovo 350,00 Eur neturtinės žalos ir 800,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų atsakovui bei priteisė iš ieškovo 51,50 Eur žyminio mokesčio valstybei. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog aktas surašytas nebaigus atlikti darbų ir ieškovui žinant, kad yra jų trūkumų, todėl konstatavo, jog reikalavimas apmokėti už darbus ir medžiagas pagal 2015-05-29 Aktą nėra pagrįstas.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas dėl atsisakymo ieškovui sumokėti likusią kainos dalį, pateikė defektinį aktą, surašytą tinkamą tam kvalifikaciją turinčio asmens, bei komercinį pasiūlymą, sudarytą langų montavimo paslaugas teikiančios įmonės pagal defektiniame akte nurodytas pozicijas. Byloje nebuvo tiksliai nustatyta, ar visi komerciniame pasiūlyme paminėti darbai ir gaminiai turi būti padaryti/patiekti, šalinant būtent ieškovo darytų darbų trūkumus, tačiau atsakovas neprašė priteisti jam visos komerciniame pasiūlyme nurodytos sumos, o tik pripažinti, remiantis komerciniu pasiūlymu, jo teisę nemokėti trūkstamos 1177,00 eur sumos ieškovui. Tuo tarpu ieškovas, nesutikdamas su tokia atsakovo pozicija, įrodymų, pagrindžiančių mažesnę trūkumų šalinimo kainą, nepateikė. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo poziciją įrodyta.Įvertinęs aplinkybes, jog trūkumų šalinimas truko ilgai, atsakovas turėjo darbus derinti su kitais statybiniais darbais ir atsakovo šeimos planais, atsakovas ilgą laiką negalėjo naudotis svarbia konstrukcine namo dalimi – langais, būtinybe perdaryti kai kuriuos apdailos darbus ir kt., pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti atsakovo prašomą 300 Eur dydžio neturtinę žalą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas ieškovo apeliacinis skundas. Apeliantas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-13 sprendimą pakeisti – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ne visi darbai, nustatyti darbų perdavimo-priėmimo akte, buvo atlikti. Nurodo, jog priešingai, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, visi darbai buvo atlikti, tik dėl atsakovo subjektyvaus vertinimo, neva skiriasi vieno lango atspalvis, buvo keičiamas stiklo paketas. Mano, jog pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad po akto surašymo darbai dar nebuvo padaryti, o padarytieji turėjo trūkumų, yra nieko nepagrįstas. Jokių kitų darbų, išskyrus stiklo (dėl atspalvio) keitimą, ieškovas neatliko, nes visi jie buvo atlikti;Visos detalės, reikalingos langų atidarymui atsakovui buvo perduotos sumontavus langus. Kad langų rankenos buvo perduotos ir buvo sudėtos galima spręsti iš nuotraukų, kuriose matyti, kad vykstant statybos darbams langai yra atidaryti. Taip pat pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų (sąskaitų, sutarčių, kvitų ir pan.), kurie pagrįstų atsakovo poziciją, neva defektai buvo, jie buvo taisomi, ar buvo perkamos papildomos detalės langams;Teismas pažymėjo, jog nors byloje ir nebuvo tiksliai nustatyta, ar visi komerciniame pasiūlyme paminėti darbai ir gaminiai turi būti padaryti/ patiekti, šalinant būtent ieškovo darytų darbų trūkumus, tačiau nusprendė, kad, remiantis komerciniu pasiūlymu, atsakovas turi teisę nemokėti trūkstamos 1177,00 Eur sumos ieškovui už atliktus darbus. Pažymi, jog komerciniame pasiūlyme pateikti langų gaminiai skirti ne tam gyvenamajam namui, nes nė vieno lango išmatavimai neatitinka byloje esančiame atsakovo gyvenamojo namo projekte nurodytų langų išmatavimų;Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas taisė kokius nors defektus, keitė langus, rėmus, stiklus ar pirko medžiagas, kurių neva negavo iš ieškovo;Atsakovui defektinį aktą surašęs asmuo galimai buvo pažįstamas, be to jis nėra pripažintas teismo ekspertu, taip pat neturi kvalifikacijos, suteikiančios vertinti bei duoti išvadas nustatant langinių sistemų defektus;Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų patyręs tam tikrus nepatogumus ar sunkumus, taip pat nebuvo nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos žalai atsirasti. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą turėjo įrodyti atsakovas.Teisme taip pat gautas atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą. Atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti visas apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas atlikdamas įrodinėjimo, įrodymų vertinimo procesinius veiksmus, išklausė ir įvertino abiejų šalių ir liudytojų paaiškinimus, prijungė prie bylos visus abiejų šalių prašomus rašytinius įrodymus ir juos įvertino, byloje nustatė ir teisiškai įvertino aplinkybes, susijusias su ginčijamo darbų atlikimo akto sudarymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 2015-05-29 darbų perdavimo-priėmimo aktas laikytinas neatitinkančiu nei tikrovės, nei įstatymų reikalavimų, todėl teisėtai jį pripažino negaliojančiu;Ginčas yra kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių. Atsakovas – silpnesnioji sutarties šalis. Teismas pagrįstai pripažino, kad darbai buvo netinkamos kokybės ir atsakovas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti darbų kainą;Defektinį aktą surašęs asmuo turi kvalifikacijos atestatą, kuris jam suteikia teisę būti ypatingo statinio statybos vadovu ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovu. Šis asmuo pagal turimą kvalifikaciją gali nustatyti defektus langinėse sistemose;Teismas pagrįstai pripažino, jog yra pagrindas priteisti atsakovui neturtinę žalą bei ją priteisė. Byloje nesustatyta atsakovo veiksmų ar neveikimo, kurie galėtų būti vertinami kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas, turėjęs įtakos ieškovo nekokybiškam darbų atlikimui ir suteikiantis įstatyminį pagrindą mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsižvelgusi į tai, jog abi šalys ir/ ar jų atstovai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ne visi darbai buvo atlikti ir atlikti tinkamai. Raštu savo pretenzijų dėl to atsakovas ieškovui neteikė, tačiau žodinio jų teikimo ieškovas neginčija, pats pripažįsta, kad vieno lango stiklą, o paskui - ir rėmą keitė šešis kartus. Byloje ieškovas įrodinėjo, kad ištaisė visus atsakovo pagrįstai nurodytus trūkumus, o dalis defektiniame akte pažymėtų trūkumų (palangės sugadinimas, langų stiklų subraižymas ir kt.) yra ne dėl ieškovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino aplinkybių, kokie langų trūkumai buvo likę ieškovui baigus langų montavimą atsakovui priklausančiame statomame gyvenamajame name, kokia likusių trūkumų šalinimo kaina. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas turi teisę vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu reikalauti atitinkamai sumažinti darbų kainą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nenustačius minėtų trūkumų bei jų vertės, neįmanoma nustatyti kokią darbų kainos dalį atsakovas turi teisę reikalauti sumažinti. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas teigia, kad palangių defektai atsirado dėl ieškovo kaltės, tačiau iš 2016-06-13 teismo posėdžio garso įrašo akivaizdu, jog palangių ieškovas nemontavo. Tiek ieškovas 2016-06-13 teismo posėdyje nurodė, jog palangių nemontavo (2016-06-13 teismo posėdžio garso įrašo 6.00 min.), tiek atsakovas (2016-06-13 teismo posėdžio garso įrašo 46.00 min.) bei jo žmona (2016-06-13 teismo posėdžio garso įrašo 1.16.17 min.) paaiškino, jog palanges montavo ne ieškovas, bet kita įmonė. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kada ir dėl kieno kaltės atsirado palangių defektai, kokia šių defektų ištaisymo kaina.Ieškovas nurodė, jog kai kurių detalių (rankenų, vyrių, apdailos detalių) nedėjo atsakovo prašymu, nes tuo metu atsakovo gyvenamajame name vyko statybos darbai, o statybininkai minėtų detalių nesaugo, tačiau, ieškovo teigimu, visos nesudėtos detalės buvo perduotos atsakovui. Atsakovas neigia gavęs minėtas detales, nurodo, jog pvz., rankenas pirko pats asmeniškai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino aplinkybių, kurios konkrečiai detalės nebuvo sudėtos, dėl kokių priežasčių jos nebuvo sudėtos, taip pat, kokia trūkstamų detalių vertė. Nors atsakovas, kaip minėta, nurodė, jog rankenas pirko asmeniškai, tačiau byloje nėra jokių šį atsakovo argumentą patvirtinančių įrodymų (pirkimo sąskaitų faktūrų, kvitų ar kitų dokumentų), pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino. Taip pat pažymėtina, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodo, jog tuo metu, kai buvo montuojami ir sumontuoti langai, taip pat vyko ir kiti statybos darbai, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, ar langų rėmų, palangių defektai negalėjo atsirasti vykdant kitus statybos darbus.Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovo pateiktame 2016-03-09 defektiniame akte bei 2016-03-14 komerciniame pasiūlyme, tik iš dalies sutampa defektams pašalinti reikalingos detalės ir/ ar darbai. Pirmosios instancijos teismas, nors ir vadovavosi minėtais dokumentais, tačiau iš esmės nesiaiškino aplinkybių, kodėl 2016-03-14 komercinis pasiūlymas pateiktas daliai kitų detalių bei darbų, negu nurodyta 2016-03-09 defektiniame akte. Taip pat 2016-03-14 komerciniame pasiūlyme pateiktas ne atsakovo langų dydį pagal projektą atitinkančių langų pasiūlymas, todėl, remiantis minėtu komerciniu pasiūlymu, neįmanoma nustatyti, kiek kainuotų langų keitimas atsakovui priklausančiame gyvenamajame name.Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas atsakovui neturtinę žalą nesiaiškino, ar yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos.Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių kada ir dėl kieno kaltės atsirado langų, palangių defektai, kiek kainuoja defektus pašalinti, ar trūkstamas detales ieškovas perdavė atsakovui, ar atsakovas jas įsigijo savo lėšomis, ar komerciniame pasiūlyme pateikta langų keitimo kaina atitinka atsakovo gyvenamajame name keistinų langų su defektais keitimo ar defektų šalinimo kainą, taip pat nesiaiškino, ar yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, t. y. neatskleidė bylos esmės, dėl to neįmanoma nustatyti, kokia apimtimi atsakovas, vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą, t. y. ar atsakovo 1177 Eur nesumokėjimas ieškovui atitinka langų defektų ištaisymui reikalingą sumą. Minėtų aplinkybių nustatymas ir vertinimas turi būti atliktas pirmosios instancijos teisme, užtikrinant šalių teisę ginčyti pirmosios instancijos teismo priimtiną procesinį sprendimą apeliacine tvarka. Išsiaiškinti minėtoms aplinkybėms būtina rinkti naujus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal bylos įrodymus negalima išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Siekiant nepažeisti šalių teisės į apeliaciją, byla nagrinėti perduotina pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimą panaikinti ir grąžinti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.