Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-09-09 · Administracinė byla Nr. I-474-162/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-09-09
Bylos Nr.
I-474-162/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Alona Romanovienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
UAB „Litesko“
Atsakovas
Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriaus, Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriui
Administracinė byla Nr.I-474-162/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00259-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Litesko“ atstovei R.J., atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriaus atstovei Liudmilai Vaitkuvienei, 2011 m. rugpjūčio 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriui dėl 2011-04-27 teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-143 (L11) panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skundu (b.l. 7-13) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2011 m. balandžio 27 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriaus teisinės metrologijos matavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-1433 (L11).

Nurodo, jog 2011 m. birželio 7 d. buvo supažindinta su skundžiamu patikrinimo aktu, kuriame konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio nuostatas, kadangi nustatant sunaudoto karšto vandens kiekį, pagal kurį vartotojams pateikiamos sąskaitos, naudojami vandens skaitikliai be metrologinės patikros ar kurių patikra yra pasibaigusi. Pažymi, jog atsakovas atsitiktinai patikrinimui pasirinko 4 butus, kuriuose patikrinti 7 karšto vandens skaitikliai: Rubikon MTM Nr. 03015039, Nr. 03015237, Nr. 03014020, Nr. 02284102, Nr. 03015161, Nr. 03015135, kurių metrologinė patikra pasibaigusi, tačiau jie priklauso vartotojams. Nesutinka su patikrinimo aktu bei nurodymu – atsiskaitymui naudoti šilumos ir karšto vandens skaitiklių rodmenis tik su galiojančia patikra bei iki 2011 m. liepos 29 d. pristatyti duomenis apie šilumos skaitiklius, įrengtus butuose, nes nurodymų neįmanoma įgyvendinti dėl ne nuo pareiškėjos priklausančių priežasčių. Akcentuoja, jog ji nėra atsakinga už vartotojams nuosavybės teise priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologines patikras. Nurodo, jog pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos 17 punktą, metrologinę patikrą karšto vandens tiekėjas vykdo tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams ir tik šių skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos įskaičiuotinos į vietos savivaldybės nustatomą atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.

Pabrėžia, jog UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ tiekia karštą vandenį 193 daugiabučiams namams ir karšto vandens skaitiklius įrenginėja kaip numatyta teisės aktuose – iš karšto vandens tiekėjo veiklos eigoje tam tikslui surinktų lėšų. Pažymi, jog Palangos miesto savivaldybėje karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis bei karšto vandens skaitiklių įrengimo veiklos planas nėra patvirtinti. Teigia, kad pareiškėja jau yra pakeitusi 101 karšto vandens skaitiklį, kurie visi yra metrologiškai patikrinti. Akcentuoja, jog šilumos tiekėjas nėra ir negali būti laikomas atsakingas už vartotojų, kurie yra pasirinkę aprūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo, priklausančių karšto vandens skaitiklių patikrą ar jų įvertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad karšto vandens skaitiklių savininkai nėra patikrinimo akto šalimi, mano, kad skundžiamas nurodymas, susijęs su konkrečių karšto vandens skaitiklių naudojimu, yra duotas netinkamam subjektui, todėl vien šiuo pagrindu prašo naikinti skundžiamą aktą. Pažymi, jog atsakovo teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akte suformuotas nurodymas – pareiškėjai atsiskaitymui naudoti šilumos ir karšto vandens skaitiklių rodmenis tik su galiojančia metrologine patikra, įgyvendinimas yra objektyviai neįmanomas, pažeidžia teisinio saugumo principą, bendruosius teisėtumo ir protingumo principus, karšto vandens vartotojų teises ir teisėtus interesus. Nurodo, jog minėtas nurodymas gali būti įgyvendinamas dviems būdais: 1) karšto vandens tiekėjui pakeisti visus karšto vandens skaitiklius; 2) karšto vandens vartotojams, kurie karšto vandens duomenis deklaruoja pagal jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius su pasibaigusia metrologine patikra, taikyti teisės aktų nustatytą karšto vandens normatyvą pagal bute deklaruojamų asmenų skaičių. Akcentuoja, kad atsakovo nurodyti nurodymai turi įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, o nurodytas būdas taikyti nustatytą normatyvą pažeidžia vartotojų teises ir teisėtus lūkesčius. Akte suformuluotas nurodymas iki 2011 m. liepos 29 d. pristatyti duomenis apie šilumos skaitiklius, įrengtus butuose, pažeidžia bendruosius teisėtumo ir protingumo principus, nes dėl tokios informacijos pateikimo atsakovas turi kreiptis į šilumos apskaitos prietaisų savininkus.

Pareiškėjos atstovė R.J. prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovė Liudmila Vaitkuvienė prašo atmesti pareiškėjos skundą atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Atsakovas atsiliepime (b.l. 51-53) nurodo, jog Lietuvos metrologijos inspekcija pagal savo kompetenciją, pagrįstai ir teisėtai priėmė nurodymus pareiškėjos, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjo, atžvilgiu dėl metrologijos reikalavimų vykdymo. Patikrinimo metu atsitiktinai pasirinktuose 4 butuose buvo nustatyta, kad skaitiklių metrologinės patikros galiojimas yra pasibaigęs. Vadovaujantis Metrologijos įstatymo ir kitų teisinę metrologiją reglamentuojančių teisės aktų, šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais buvo priimti nurodymai. Pabrėžia, jog vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 163 punktu, karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų patikrą, todėl nurodymas buvo surašytas pareiškėjos atžvilgiu. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444- 1178/2010, prašo atmesti pareiškėjos skundo argumentus dėl atsakomybės nebuvimo už jai nuosavybės teise nepriklausančių karšto vandens skaitiklių metrologines patikras bei argumentą dėl nurodymo užtikrinti butų savininkams priklausančių skaitiklių metrologinę patikrą adresavimo skaitiklių savininkams. Akcentuoja, kad nurodymas iki 2011 m. liepos 29 d. pateikti duomenis apie šilumos skaitiklius, įrengtus butuose, vertinamas kaip prašymas išsiaiškinti, kiek butuose įrengtų skaitiklių neturi galiojančios patikros, o ne kaip įpareigojimas per tokį trumpą terminą pakeisti visus skaitiklius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje kilęs ginčas dėl 2011 m. balandžio 27 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriaus teisinės metrologijos matavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-1433 (L11) (toliau – ir Patikrinimo aktas, skundžiamas aktas) teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 15-17). Patikrinimo akte konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio nuostatas, kadangi nustatant sunaudoto karšto vandens kiekį, pagal kurį vartotojams pateikiamos sąskaitos, naudojami vandens skaitikliai be metrologinės patikros ar kurių patikra yra pasibaigusi. Patikrinimo aktu duoti privalomieji nurodymai – atsiskaitymui naudoti šilumos ir karšto vandens skaitiklių rodmenis tik su galiojančia patikra; iki 2011 m. liepos 29 d. pristatyti duomenis apie šilumos skaitiklius, įrengtus butuose. Pareiškėja skundą motyvuoja aplinkybe, jog metrologinę patikrą karšto vandens tiekėjas vykdo tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams, tačiau atsakovo patikrinti vandens skaitikliai nuosavybės teise priklauso karšto vandens vartotojams. Byloje būtina nustatyti, kas yra atsakingas už teisinės metrologijos reikalavimų laikymąsi, ar Patikrinimo aktas surašytas tinkamam subjektui, ar patikrinti karšto vandens skaitikliai yra atsiskaitomieji.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (2010 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XI-862 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. birželio 5 d.), Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-717 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. spalio 30 d.), Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. liepos 29 d.).

Šilumos ūkio įstatymas apibrėžia kas yra atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai – tai vartotojų sunaudoto karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju už sunaudotą karštą vandenį (2 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai apibūdinami kaip vartotojams pateiktos šilumos kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą (2 straipsnio 5 dalis). Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti: 1) aprūpinimo karštu vandeniu būdą, arba 2) karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų <...>. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo – vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Taisyklių 163 punktas nustato, jog karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai (Taisyklių 173 punktas). Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis nustato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Matavimo priemonių patikrą atlieka paskirtos įstaigos. Periodinė patikra atliekama naudojamoms matavimo priemonėms. Atlikus patikrą, jeigu yra patvirtinama atitiktis nustatytiems metrologiniams reikalavimams, matavimo priemonė yra žymima patikros žymeniu ir (arba) plombuojama, ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas, suteikiantis teisę naudoti šią matavimo priemonę pagal paskirtį. Matavimo priemonė turi būti užplombuota arba ant jos pritvirtintas patikros žymuo taip, kad nebūtų galima daryti įtaką matavimo priemonės rodmenims nepažeidus plombų arba patikros žymenų. Esant reikalui arba pageidaujant matavimo priemonės naudotojui, gali būti naudojamas ir patikros žymuo arba plomba, ir patikros sertifikatas kartu (Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 2,5, 7 dalys).

UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ užsiima karšto vandens ir šiluminės energijos gamyba bei jų tiekimu. Pareiškėja neginčija aplinkybės esanti karšto vandens tiekėja. 2011 m. balandžio 27 d. atsakovas pradėjo UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ patikrinimą, kurį baigė 2011 m. gegužės 31 d. Patikrinimo akte konstatuota, jog pasirinktinai 4 butuose ((duomenys neskelbtini)) patikrinti 7 karšto vandens skaitikliai: Rubikon MTK Nr. 03015039, Nr. 0301537, Nr. 03014020, Nr. 02284102, Nr. 03015161, Nr. 03015135, Prema JH3-V/3 Nr. 6852958-94, kuriems buvo pasibaigusi metrologinė patikra. Šios aplinkybės neneigia pareiškėja, ją patvirtina ir matavimo priemonių patikrinimo rezultatai (b.l. 18-22, 23-25). Pagal bylos medžiagą bei proceso šalių paaiškinimus, patikrinti skaitikliai – gyventojų nuosavybė. Pareiškėjos atstovės nuomone, už metrologijos teisinių reikalavimų laikymąsi negali būti atsakinga pati pareiškėja, kai vandens skaitikliai nepriklauso jai nuosavybės teise, be to, šie vandens skaitikliai nėra laikomi atsiskaitomieji, o yra paskirstomieji.

Kaip aukščiau paminėta, pagal Šilumos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, vartotojai gali pasirinkti aprūpinimo karštu vandeniu būdą – atskirai pirkti geriamą vandenį iš vandens tiekėjo ir pirkti šilumą arba kitą energiją jam pašildyti, arba pasirinkti karšto vandens tiekėją bei su juo sudaryti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog butų (duomenys neskelbtini) savininkai – buitiniai karšto vandens vartotojai karšto vandens vieną sudėtinę dalį – geriamą šaltą vandenį – perka iš šalto vandens tiekėjo, t.y. nepateiktos tokios sutartys, todėl akivaizdu, jog gyventojai už galutinį produktą – karštą vandenį – atsiskaito su UAB „Litesko“ filialu „Palangos šiluma“. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, apie sutarčių, numatančių kitokį vartotojų atsiskaitymą su šilumos tiekėju už patiektą karštą vandenį, o ne pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, sudarymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 punkte nustatyta, jog gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Įvertinusi minėtą teisės akto nuostatą bei ištyrusi atsakovo atstovės pateiktus įrodymus – mokėjimo nurodymo pervesti įmoką kopiją (b.l. 75) bei pareiškėjos užpildytos lentelės (b.l. 68) duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog vartotojai su karšto vandens tiekėju UAB „Litesko“ filialu „Palangos šiluma“ atsiskaito pagal karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Byloje pateikta mokėjimo nurodymo pervesti įmoką kopija įrodo, jog karšto vandens vartotojai deklaruoja karšto vandens skaitiklių rodmenis ir jiems pateikiamos sąskaitos už sunaudotą vandenį. Iš pateiktos sąskaitos kopijos matyti, jog karšto vandens vartotojai su karšto vandens tiekėju UAB „Litesko“ filialu „Palangos šiluma“ atsiskaito pagal kašto vandens apskaitos prietaisų – karšto vandens skaitiklių (pagal pateiktą sąskaitą – skaitiklių Nr. PB-3669-1 ir Nr. PB-3669-2), įrengtų butuose, rodmenis. Pareiškėja atsakovui teikdama informaciją po Patikrinimo akto surašymo pateikė lentelės duomenis, iš kurių matyti, kad karšto vandens skaitiklių duomenys neperduodami nuotoliniu būdu, bet gyventojai patys deklaruoja butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis (12 punktas). Tokiu būdu vartotojų butuose esantys karšto vandens skaitikliai laikytini atsiskaitomaisiais. Teisėjų kolegija darydama tokią išvadą remiasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010. Kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjos atstovės argumentas, kad atsakovas neįsigilino į teisinį reglamentavimą, jog tuo atveju, kai vartotojas nėra pasirinkęs karšto vandens tiekėjo, karšto vandens skaitikliai yra paskirstomieji, o ne atsiskaitomieji. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas nepateikia paskirstomųjų skaitiklių sąvokos, neaišku kokiu pagrindu pareiškėja tokią sąvoką ir tokią skaitiklių rūšį išskiria bei naudoja.

Byloje nustačius aplinkybę, jog karšto vandens skaitikliai, kurie patikrinimo metu buvo be patikros ar patikra buvo pasibaigusi yra atsiskaitomieji, būtina nustatyti, kas yra atsakingas už metrologijos reikalavimų laikymąsi. Šilumos įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, jog atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą (Šilumos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Šilumos ir karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus (Šilumos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Taisyklių 163 punktas nustato, jog šilumos tiekėjas organizuoja karšto vandens skaitiklių patikrą. Analogiškas reglamentavimas numatytas ir Šilumos tiekimo ir licencijavimo taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 982, 38.11 punkte, numatančiam pareigą asmeniui, kuris verčiasi šilumos teikimo veikla, įrengti savo lėšomis statinio projekte nurodytose vietose atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrinti jų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoti patikrą. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. Nr. 4-289, 28.5 punktas taip pat nustato, jog šilumos tiekėjas <...> organizuoja atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų patikrą, o 31.4 punktas nustato, jog karšto vandens tiekėjas <...> užtikrina atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą, organizuoja patikrą. Teisės aktai nenustato kitokio patikros organizavimo reglamentavimo tuo atveju, kai karšto vandens apskaitos prietaisai nuosavybės teise nepriklauso karšto vandens tiekėjui. Remiantis aukščiau paminėtų teisės aktų analize, darytina išvada, kad neatsižvelgiant kam nuosavybės teise priklauso karšto vandens apskaitos prietaisas, už jo patikros organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas. Pažymėtina ir tai, kad Taisyklių 174 punktas nustato, jog pastato buto ar kitų patalpų savininkui <...> iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens teikėjų nuosavybėn. Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį (Taisyklių 175 punktas). Akivaizdu, jog bet kokiu atveju, įrengiamas naujas (ar buvęs įrengtas) vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas, ar ji būtų pirminė, ar periodinė, neeilinė ar atrankinė. Vartotojas nėra atsakingas už metrologinės patikros organizavimą, todėl kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjos nurodytas teiginys, jog patikrinimo aktas surašytas netinkamam subjektui. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Palangos miesto savivaldybė nėra patvirtinusi karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio bei karšto vandens skaitiklių įrengimo veiklos plano, todėl pareiškėja neturi galimybės susigrąžinti skaitiklių įrengimo bei patikros sąnaudų, neturi reikšmės nagrinėjamai bylai. Pažymėtina, jog teisės aktai imperatyvai nustato pareigą šilumos (karšto vandens) teikėjui organizuoti skaitiklių patikrą, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, nevertina aplinkybių (ekonominio tikslingumo požiūriu), kokius nuostolius galimai patiria pareiškėja, neturėdama galimybės susigrąžinti skaitiklių patikros sąnaudų.

Taisyklių 177.4 punktas nustato, kad draudžiama naudoti karšto vandens skaitiklio rodmenis, kai karšto vandens teikėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovui patikrinus butus, 7 karšto vandens skaitikliai buvo su pasibaigusia metrologine patikra. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Lietsko“ filialas „Palangos šiluma“ yra atsakinga už tai, jog laiku būtų atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas, kurį sudaro ir matavimo priemonės patikra, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai konstatavo Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies bei 19 straipsnio pažeidimus.

Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (2006 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 1R-400 redakcija, galiojusi iki 2011 m. birželio 8 d., t.y. skundžiamo akto priėmimo metu) 8.1.1 punktas numatė, kad Lietuvos metrologijos inspekcija prižiūri, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų; pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Metrologijos įstatymo pažeidimus; šių nuostatų 9.5 punktas numatė, kad Lietuvos metrologijos inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti. Atsakovas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų nauja redakcija, t.y. 2011 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 4-264 redakcija, kuri įsigaliojo tik nuo 2011 m. birželio 8 d., kai Patikrinimo aktas buvo priimtas 2011 m. balandžio 27 d. galiojant senai nuostatų redakcijai. Tačiau netinkamos teisės normos nurodymas nedaro paties akto neteisėtu, kadangi tiek ankstesnės, tiek ir šiuo metu galiojančios redakcijos nuostatuose buvo numatyta teisė duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas Patikrinimo aktu pagrįstai davė privalomąjį nurodymą atsiskaitymui naudoti šilumos ir karšto vandens skaitiklių rodmenis tik su galiojančia metrologine patikra, kadangi buvo nustatyti Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimai. Atsakovas taip pat davė privalomą nurodymą iki 2011 m. liepos 29 d. pristatyti duomenis apie šilumos skaitiklius, įrengtus butuose, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nurodymai duodami dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų, o pažeidimai dėl šilumos skaitiklių nebuvo nustatyti, laikytina, kad nepagrįstai šioje dalyje duotas privalomasis nurodymas. Atsakovo atstovė paaiškino, jog toks nurodymas turi būti vertinamas kaip prašymas išsiaiškinti, kiek butuose įrengtų skaitiklių neturi galiojančios patikros, o ne kaip įpareigojimas per tokį trumpą terminą pakeisti visus skaitiklius, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustačius Metrologijos įstatymų reikalavimų pažeidimų dėl šilumos skaitiklių, atsakovas nepagrįstai davė privalomą nurodymą iki 2011 m. liepos 29 d. pristatyti duomenis apie šilumos skaitiklius, įrengtus butuose, todėl Patikrinimo aktas dalyje dėl nurodymo – pristatyti duomenis – davimo naikintinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog Patikrinimo aktas naikinamas dalyje dėl privalomojo nurodymo davimo pateikti duomenis, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o kitoje dalyje – paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais,

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Litesko“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2011 m. balandžio 27 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriaus teisinės metrologijos matavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-1433 (L11) dalį dėl privalomojo nurodymo – iki 2011 m. liepos 29 d. pristatyti duomenis apie šilumos skaitiklius, įrengtus butuose.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos Dalia GumuliauskienėAlona RomanovienėEglė Kiaurakytė