Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-04 · Civilinė byla Nr. 2S-607-611/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-04
Bylos Nr.
2S-607-611/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-13458-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
J. J.
Kategorijos
  • 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-607-611/2013Teisminio proceso Nr.2-03-3-13458-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.3; 122.2;122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei J. J. dėl materialinės žalos išieškojimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 4 366,45 Lt materialinei žalai atlyginti, priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti, grąžino jį padavusiam asmeniui ir išaiškino ieškovui, kad jis turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus.

Teismas konstatavo, kad pagal ieškinio padavimo metu (2012-12-28) galiojusias normas, įtvirtintas Darbo kodekso (toliau – DK) 289, 295 straipnsiuose, ieškovo keliamam ginčui nagrinėti buvo nustatyta privaloma ikiteisminė tvarka – darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje, tačiau duomenų, kad ieškovas kreipėsi į tokią komisija, nenustatyta.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

ieškinio padavimo metu galioję teisės aktai nenumatė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, darbdaviui išieškant materialinę žalą iš darbuotojo, išskyrus DK 258 str. numatytą tvarką. Tačiau įvertinus šio straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad išieškoti žalą darbdavio nurodymu negalima, jeigu atlyginama žala viršija darbuotojo vidutinį mėnesinį užmokestį, darbdavys praleidžia nustatyta vieno mėnesio nuo žalos paaiškėjimo dienos terminą. Tokiais atvejais darbdavys gali žalą išieškoti teismo tvarka per bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju būtent ir yra situacija, kai darbuotojo padarytai žalai, didesnei nei vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis, ieškovas, siekdamas apginti pažeistas teises, pagrįstai kreipėsi į teismą.Ieškinio padavimo metu galiojusi DK 295 str. redakcija nenumatė baigtinio ginčų, priskirtinų nagrinėti teismuose, sąrašo. DK autorių nuomone, į minėto straipsnio 6 punkto kategoriją, numatančią galimybę tiesiogiai kreiptis į teismą kitais įstatymų nustatytais atvejais, patenka ginčai dėl žalos, padarytos ryšium su darbo teisiniais santykiais, atlyginimo.Privaloma ikiteisminė tvarka ginčams dėl žalos išieškojimo iš darbuotojo įstatyme nėra numatyta, todėl remiantis CPK nuostatomis, tokio pobūdžio ginčai priskirtini nagrinėti tiesiogiai teismui. Be to, 2009 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, kylančias iš darbo teisinių santykių, apibendrinime, nėra pateikta išaiškinimų apie išankstinę tokių ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką kaip būtiną šių ginčų nagrinėjimo sąlygą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamoje byloje darbdavys (ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš savo darbuotojos (atsakovės), su kuria darbo santykiai nėra nutrūkę, materialinę žalą, padarytą pastarajai neatlikus ar netinkamai atlikus darbo pareigas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčo sprendimo būdo ne teisme tvarkos, kadangi nesikreipė į darbo ginčų komisiją. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Darbo kodekso (redakcija, galiojusi ieškinio padavimo metu) (toliau – DK) 289 str. įtvirtina, kad darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos. Vis dėlto, DK 295 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada ginčas nagrinėjamas tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją. Atkreiptinas dėmesys, kad šis sąrašas nėra baigtinis, kadangi šio straipsnio 2 dalies 6 punktas įtvirtina galimybę kreiptis į teismą tiesiogiai ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

DK (ieškinio pateikimo metu galiojusi redakcija) neįtvirtino tikslaus ir aiškaus reglamentavimo, ar darbdavys privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją kilus ginčui dėl materialinės žalos iš darbuotojo priteisimo, ar gali kreiptis į teismą tiesiogiai. Pažymėtina, kad vertinant, ar teismas yra kompetentingas nagrinėti iš darbo teisinių santykių kylantį ginčą tiesiogiai, prieš tai nesikreipus į darbo ginčų komisiją, turi būti atsižvelgiama į CPK 24 straipsnyje įtvirtintą bylos priskyrimo teismui prioriteto principą, pagal kurį kilus abejonių dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas turi būti nagrinėjamas teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčams dėl žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, kad ši žala kyla iš darbo teisinių santykių, netaikomas CPK XX skyrius, reglamentuojantis darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, ir tokie ginčai yra nagrinėjami taikant bendrąsias CPK nuostatas (CPK 410 str. 2 d.). Be to, 2012-06-26 priimtu darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymu, keičiančiu individualių ginčų nagrinėjimo tvarką, yra nustatyta, kad iki naujos DK redakcijos, t.y. iki 2013-01-01 pradėti nagrinėti individualūs darbo ginčai baigiami nagrinėti ir piniginiai darbuotojų reikalavimai tenkinami vadovaujantis iki 2013-01-01 galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir nuostatomis, taigi nagrinėjamu atveju ieškovo darbo ginčas būtų nagrinėjamas vadovaujantis iki 2013-01-01 galiojusia darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Iki 2013-01-01 galiojęs DK 288 str. numatė, kad darbo ginčų komisijos sudarymą inicijuoja darbdavys, todėl darbdavio (ieškovo) reikalavimas priteisti žalą iš jo darbuotojo būtų nagrinėjimas jo paties sudarytoje komisijoje. Konstatuotina, kad toks pareiškimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo nagrinėjimas nebūtų tinkamas ir neatitiktų teisingumo bei sąžiningumo principų. Atsižvelgus į tai bei įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad į DK 295 straipsnio 2 dalies 6 punktą, numatantį teisę tiesiogiai kreiptis į teismą kitais atvejais, patenka ir bylos dėl žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo plečiamai aiškino būtinumą pasinaudoti ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad DK 258 straipsnis reglamentuoja darbdavio galimybę išskaityti dalį jo patirtos žalos (ne daugiau nei vidutinis darbuotojo darbo užmokestis) iš darbuotojo atlyginimo, o ne nustato kreipimosi į darbo ginčus nagrinėjančius organus tvarką priklausomai nuo patirtos žalos dydžio, todėl apelianto teiginiai, kad privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka darbo ginčų komisijoje dėl materialinės žalos iš darbuotojo taikoma tik tada, kai žala neviršija darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, yra visiškai nepagrįsti ir atmetami. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančios DK nuostatos nagrinėjamoje byloje nėra aktualios, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą bei nepagrįstai nurodė ieškovui kreiptis į darbo ginčų komisiją, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartis yra naikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinio atsakovei J. J. dėl materialinės žalos išieškojimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas Andžej Maciejevski