Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-08-22 · Byla Nr. Iv-824-422/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-08-22
Bylos Nr.
Iv-824-422/2011
Teisminio proceso Nr.
2-62-3-00303-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
V. Z.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-824-422/2011Teisminio proceso Nr. 2-62-3-00303-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. Z. ,

atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui Gediminui Lašui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, rašto panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Z. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisti 1258,10 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti 2011-02-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. R15-62(22351).

Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2010-10-23 d. apie 10 val., vairuodamas savo automobilį HONDA CIVIC,valst.Nr.(duomenys neskelbtini) Kaune, asfaltuotoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuojamoje kelio dalyje, įvažiavo į niekaip nepažymėtą kelio duobę - 15 cm gylio, apie 60 cm pločio ir 1 metro ilgio, buvusią nuo dešiniojo kelio krašto apie 2 metrus. Minėto įvykio metu buvo apgadintas jo automobilio priekinis dešinės pusės ratas. Nuo įvažiavimo į duobę įtrūko metalinis rato ratlankis, buvo pažeista guminė jo padanga, išsireguliavo važiuoklės pakabos geometrija, dėl to buvo būtina automobilį remontuoti. Nurodė, jog 2010-10-29 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas atlyginti dėl įvažiavimo į duobę atsiradusią žalą, tačiau 2011-02-10 raštu Nr. R15-62-(22351) jo prašymas buvo atmestas, nurodant, jog nėra pateikta jokių žalos dydį įrodančių dokumentų. Minėtas sprendimas nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Prie prašymo buvo pridėti visi reikalingi dokumentai žalos dydžiui pagrįsti, tik prašyme jie buvo neišvardinti, todėl atsakovė, netgi nepasiūliusi pateikti papildomų dokumentų, neteisėtai atsisakė atlyginti žalą. Kadangi viešieji keliai ir gatvės priklauso atsakovei, todėl atsakovės pareiga jį tinkamai tvarkyti ir prižiūrėti, dėl tos pareigos nevykdymo ji privalo atlyginti atsiradusią tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Nurodė, jog dėl Kauno miesto savivaldybės neteisėto neveikimo jis patyrė 1258,10 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 657,10 Lt naujo ratlankio įsigijimo ir transportavimo išlaidos, 166 Lt turėtos išlaidos už ratlankio parsiuntimą iš JAV, 320 Lt už dvi naujas padangas, 115 Lt- už padangos montavimą, rato balansavimą, važiuoklės patikrą ir ratų suvedimą. Pareiškėjo teigimu, dėl sukibimo su keliu ir eismo saugumo nerekomenduojama ant tos pačios ašies naudoti skirtingo nusidėvėjimo ir protektoriaus rašto padangas, todėl buvo būtina pakeisti abu ratus naujais.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog dėl įvykio patyrė 500 Lt neturtinę žalą. Įvykio dieną (šeštadienį) buvo jo gimtadienis, automobiliu jis vežėsi svečiams tortą, kuris dėl įvažiavimo į duobę, nuslydo nuo sėdynės ir jį reikėjo išmesti. Be to, turėjo suplanavęs daug pasiruošimo gimtadienio šventei reikalų, kurie buvo sutrukdyti dėl įvykio. Apie 3 valandas sugaišo, laukdamas policijos įvykio vietoje ir policijos įstaigoje pildydamas įvykio dokumentus, taip pat privalėjo nedelsiant pakeisti automobilio ratą į atsarginį, kad pažeista padanga toliau važiuojant nesprogtų ir jam nekiltų dar didesnės žalos. Be to, reikėjo rūpintis įvairiais automobilio remontu- prekių užsakymu, autoserviso ir muitinės paslaugų atlikimu, gaišti laiką šiems veiksmams, tai kartu su įvykio įforminimu policijoje sudarė akivaizdžius nepatogumus. Dėl sugadintos šventinės nuotaikos patyrė emocinę depresiją ir sielvartą. Pažymėjo, jog automobilis prieš įvykį buvo jo paties remontuotas, prižiūrėtas, todėl dėl jo sugadinimo labai susikrimto, patyrė didelį stresą, kuris dar labiau padidėjo, savivaldybei atsisakius atlyginti žalą, nors Nuolatinė darbo grupė žalos atlyginimo klausimams nagrinėti savivaldybės administracijos direktoriui buvo pasiūliusi ją atlyginti, o savivaldybės administracija 2011-04-21 raštu pripažino 1066 Lt žalą ir jo paprašė nurodyti banko sąskaitą dėl pinigų pervedimo. Jam nurodžius banko sąskaitą, buvo atsisakyta atlyginti nuostolius. Po tokių savivaldybės administracijos veiksmų buvo priverstas kreiptis į teismą, sugaišti daug laiko bylinėjimuisi, atsirado nepasitikėjimas ir nusivylimas savivaldybe kaip valdžios institucija.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka. Nurodė, jog pareiškėjas siekia savivaldybės sąskaita nepagrįstai praturtėti. Nors autoįvykio metu buvo apgadintas dėvėtas ratlankis ir padanga, tačiau jis prašo atlyginti išlaidas, patirtas įsigyjant naują ratlankį ir naujas padangas. Pareiškėjas ieškinyje Kauno apylinkės teismui prašė priteisti 1066 Lt žalą, tuo tarpu Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašomos žalos dydis dėl neaiškių aplinkybių padidėjo iki 1758,10 Lt. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis laikėsi Kelių eismo taisyklių 133-134 punktų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją kelyje elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2010-10-23 nutarime nepateikta jokia informacija apie automobilio stabdymą siekiant išvengti kliūties, kokiu greičiu buvo važiuota, ar buvo pasirinktas saugus greitis, atsižvelgiant į kelio, meteorologines sąlygas ir pan., tačiau iš nutarimo akivaizdu, jog pirmojo automobilio vairuotojui šios kliūties pavyko išvengti, minėta duobė buvo gatvėje, kuri yra netoli pareiškėjo namų, todėl pareiškėjas, jeigu būtų buvęs atsargus, žalos išvengęs. Kauno miesto savivaldybės atstovai nebuvo kviesti į transporto priemonės apžiūrą, todėl neturėjo galimybės įvertinti galimas įvykio aplinkybes, apžiūrėti transporto priemonę, kas galėjo turėti reikšmės žalos kilimui ir jos dydžiui, todėl atsakovas nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleistas arba žalos dydis turėtų būti sumažintas dėl paties vairuotojo neatsargumo vairuojant automobilį. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neįrodė, jog dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, todėl nepagrįstai reikalauja jos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus ( neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ( neveikimo) ir atsiradusios žalos ( CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t.y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2010-10-23 apie 10 val. V. Z. vairuodamas lengvąjį automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje įvažiavo į jokiu kelio ženklu nepažymėtą važiuojamojoje kelio dalyje buvusią 1m. ilgio, 0,6 m. pločio, 15 cm.gylio duobę. Šie duomenys užfiksuoti 2010-10-23 Eismo įvykio vietos schemoje (b.l.17-18), 2010-10-23 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, V. Z. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b.l.16). Nutarime nurodyta, jog vairuotojo veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Eismo įvykio schemoje nurodyta, jog įvykio metu buvo sugadintas priekinis dešinės pusės ratas ( b.l. 18).

Teismas daro išvadą, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino (duomenys neskelbtini) gatvės tinkamos priežiūros ir remonto, dėl neteisėto neveikimo buvo sugadinta pareiškėjui priklausanti transporto priemonė, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti išlaidų, kurios buvo būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti.

Pareiškėjo paaiškinimu, 2011-06-08 Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro Transporto priemonės, rato disko ir padangų apžiūros aktu-išvada ( b.l. 80) nustatyta, jog pareiškėjas po šio autoįvykio atliko automobilio remontą. Minėta išvada patvirtina, jog rato diskas, pagamintas 2008-02-14, buvo mechaniškai pažeistas ir po autoįvykio netinkamas remontui bei tolimesnei eksploatacijai. 2011-08-08 UAB „Juta“ buvo apžiūrėta padanga BF Goodric Profiler 195/50 R15 82V, pažymoje nurodyta, jog ekspertizės metu nustatytas padangos šoninio borto pažeidimas dėl smūgio į kliūtį kelyje, pateikta išvada, jog padangos toliau eksploatuoti negalima ( b.l.106), todėl darytina išvada, jog pareiškėjas turi teisę į remonto išlaidas, kurias patyrė dėl automobilio dešinės pusės ratlankio ir padangos įsigijimo bei remonto. Ratlankis buvo įsigytas internetu, 2011-02-14 pardavimo kvitas Nr. 7464 ( b.l.22, 28), prekybinės operacijos duomenys ( b.l. 31) patvirtina, jog už jį sumokėta 250 USD, pagal valiutų keitimo kursą – 657,10 Lt, atsižvelgiant į šios detalės nusidėvėjimą (9 proc.), kuris nurodytas 2011-06-08 Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro Transporto priemonės, rato disko ir padangų apžiūros aktu-išvadoje ( b.l.80), dėl ratlankio pakeitimo pareiškėjui buvo padaryta 597,97 Lt žala (657,10 Lt-59,13Lt). Pagrįstomis pripažintinos ir su ratlankio parsiuntimu pareiškėjo turėtos išlaidos – 166 Lt, kurias patvirtina 2011-02-21 UAB „Skubios siuntos“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 1100918 bei pinigų priėmimo kvitas Nr. 0004346 ( b.l. 20).

Už padangą pareiškėjas yra sumokėjęs 160 Lt ( 2011-03-07 PVM sąskaita- faktūra Nr. 0102113607, 2011-03-07 kvitas) ( b.l. 14). Įvertinus šios detalės nusidėvėjimą ( 14 proc.), kuris nurodytas 2011-06-08 Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro Transporto priemonės, rato disko ir padangų apžiūros aktu-išvadoje ( b.l.80), dėl padangos pakeitimo pareiškėjui buvo padaryta 137,60 Lt žala ( 160,00 Lt- 22,40 Lt). Dėl įvykio pareiškėjas privalėjo atlikti važiuoklės patikros, rato permontavimo, pakabos geometrinio reguliavimo darbus, už kuriuos buvo sumokėta 115 Lt, tai patvirtina 2011-03-07 PVM sąskaita- faktūra bei 2011-03-07 mokėjimo kvitas ( b.l. 13). Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esamus įrodymus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl automobilio sugadinimų, patirtų įvykio metu, susijusių su priekinio dešinės pusės rato remontu turėjo 1016,57 Lt ( 597,97 Lt +166,00 Lt+137,60 Lt+115Lt) išlaidų, kurios buvo būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, todėl iš atsakovo priteistina 1016,57 Lt automobilio remonto išlaidų bei dėl šio įvykio pareiškėjo turėtų 150 Lt turto vertinimo išlaidų, kurias pagrindžia mokėjimo kvitas ( b.l. 79) ( CK 6.249 str.1d., 4d.2p.), viso 1166,77 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, teismui nepateikta. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus ( ABTĮ 57 str.). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog išvengti įvažiavimo į duobę buvo nemanoma. Atsakovo argumentai dėl pareiškėjo neapdairumo grindžiami vien prielaidomis, įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie autoįvykio kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pareiškėjas nesilaikė KET reikalavimų, teismui nėra pagrindo. Objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, byloje taip pat nėra.

Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog įvykio metu buvo sugadintas ir kitas automobilio ratas bei kad dėl patirtų sugadinimų buvo būtina keisti dvi padangas, šią teisę teismas išaiškino (ABTĮ 10 str., b.l. 102). Byloje esami duomenys šios aplinkybės nepatvirtina. Autoįvykio schemoje užfiksuotas tik priekinio dešinės pusės rato sugadinimas (b.l.18). Pažymėtina, jog pats pareiškėjas kreipdamasis į atsakovą dėl žalos atlyginimo 2010-10-29 ( b.l. 8), 2011-03-08 ( b.l. 11) buvo nurodęs tik vienos pusės rato sugadinimus (ratlankis, padanga, važiuoklė), atsakovui nesutikus geranoriškai atlyginti žalą, 2011-03-11 kreipdamasis į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu taip pat nurodė, jog sugadinimai yra susiję tik su priekiniu dešinės pusės ratu, t.y. įtrūkęs ratlankis, pažeista padanga, išsireguliavusi važiuoklės patikros geometrija ( b.l. 38). Įvertinus esamus byloje duomenis, nėra pagrindo priteisti pareiškėjo turėtų išlaidų, susijusių su kito rato remontu, todėl skundas dėl likusios prašomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo 241,53 Lt atmestinas.

Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atsiradimą sieja su patirtais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais dėl sugadintos gimtadienio šventės, taip pat su atsakovo veiksmais, atsisakant geranoriškai bendradarbiauti sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, neigiamomis emocijomis, teisėtų lūkesčių pažeidimu, suklaidinimu.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė ( 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 -95/2009).

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog minėtas eismo įvykis įvyko pareiškėjui ruošiantis švęsti gimtadienį (jis gimęs įvykio dieną). Teismo vertinimu, atsakovui eismo įvykis sukėlė neigiamas emocijas, buvo sugadinta nuotaika, tačiau nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl to būtų patyręs apčiuopiamas, ilgai trunkančias emocinio pobūdžio neigiamas pasekmes, akivaizdžius nepatogumus, dvasinio ar fizinio pobūdžio išgyvenimus. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog gimtadienio šventė įvyko ( b.l.96), teismo nuomone, nepatogumai buvo trumpalaikiai, laikino pobūdžio, patirtas stresas prilygo kasdieninio pobūdžio žmonių patiriamoms neigiamoms emocijoms. Pareiškėjo pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų ( b.l. 78), nepatvirtina, jog jame nurodyti sveikatos sutrikimai atsirado kaip 2011-10-23 autoįvykio pasekmė. Medicininiame dokumente nekonstatuota konkreti priežastis, jis išduotas 2011-06-10, t.y. po įvykio praėjus beveik 8 mėnesiams. Liudytojo R. M. parodymų tai pat negalima laikyti objektyviais duomenimis, nes su juo pareiškėją sieja draugiški santykiai, be to, iš minėto liudytojo paaiškinimų matyti, jog pareiškėjui būdingas emocinio pobūdžio reagavimas į įvairius iškylančius nesklandumus. Įvertinus esamus įrodymus, darytina išvada, jog nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl aukščiau nurodytų skundo faktinių aplinkybių.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog 2010-10-29 pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas atlyginti dėl įvažiavimo į duobę atsiradusią žalą ( b.l. 8). 2011-02-10 raštu Nr. R15-62-(22351) jo prašymas buvo atmestas, nurodant, jog nėra pateikta jokių žalos dydį įrodančių dokumentų (b.l. 9). Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjas kartu su prašymu savivaldybei būtų pateikęs įrodymus, patvirtinančius žalos dydį, todėl atsakovas 2011-02-10 raštu Nr. R15-62-(22351) nurodydamas atsisakymo atlyginti žalą pagrindą, išdėstydamas motyvus, kurie atitiko faktinius duomenis, nurodydamas rašto apskundimo tvarką, atliko veiksmus, kurie atitiko Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus ( 8 str.), todėl minėto rašto tenkinti nėra pagrindo, skundas dėl šio reikalavimo netenkinamas. Pažymėtina, jog minėtas reikalavimas yra išvestinis, nenuginčijus šio rašto, teisė į žalos atlyginimą išlieka.

Tačiau, teismo nuomone, yra pagrįstas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl atsakovo netinkamų veiksmų, pasireiškusių pareiškėjo akivaizdžiu klaidinimu, sprendžiant vėlesnius jo prašymus dėl žalos atlyginimo.

Viešojo administravimo sistemos subjektų paskirtis – tarnauti žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.). Tokios pareigos vykdymas, siekiant išvengti neapibrėžtumo, įstatymų leidėjo reglamentuotas teisės aktais inter alia ir Viešojo administravimo įstatymu (1str., 3str.).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas siekė, kad žala būtų atlyginta geranoriškai, bendradarbiavimo būdu, nesikreipiant į teismą. 2011-04-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos rašte į 2011-03-08 pareiškėjo prašymą, nurodyta, jog atsižvelgiant į 2011-04-04 Nuolatinės darbo grupės žalos, patirtos nesutvarkytuose keliuose ir gatvėse atlyginimo klausimams nagrinėti protokolą Nr. 43-5-74 ir 2011-04-13 siūlymus Nr.43-21-4, nuspręsta atlyginti 1066 Lt nuostolius, t.y. minėtas raštas, pasirašytas Kauno miesto savivaldybės laikinai einančio administracijos direktoriaus pareigas asmens, patvirtina, jog atsakovas 1066 Lt padarytą žalą iš esmės jau buvo pripažinęs ir pasiūlęs pareiškėjui pateikti banko sąskaitą, į kurią bus pervesta ši suma ( b.l. 52), tačiau 2011-06-06 pareiškėjui nurodžius sąskaitos numerį bei kitus rekvizitus ( b.l. 53), atsakovas, nenurodydamas jokios priežasties, atsisakė atlyginti žalą, kurią jau buvo sutikęs atlyginti geranoriškai. Teismo nuomone, esant ginčui, atsakovas neprivalo atlyginti žalos geranoriškai, tačiau konkrečiu atveju, kai jau buvo atlikti veiksmai, kurie pareiškėjui sukėlė teisėtus lūkesčius dėl geranoriško bendradarbiavimo ir žalos atlyginimo neteismine tvarka, atsisakymas pervesti žalos sumą į pareiškėjo sąskaitą, teismo vertinimu, akivaizdžiai suklaidino pareiškėją, sukėlė jo pagrįstą nusivylimą viešojo administravimo subjekto veikla, tai sudaro pagrindą skundą iš dalies tenkinti, priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( CK 6.271 str.).

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas netenkinamas.

Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstytinas, nes nėra pateikta jų apskaičiavimo ir pagrindimo ABTĮ 45 str. nustatyta tvarka. Tai netrukdo pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl jų priteisimo pateikus nurodytus duomenis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ( ABTĮ 45 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. Z. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1166,77 Lt ( vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus 77 cnt) turtinės žalos atlyginimo ir 200 Lt ( du šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė