- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-02-13
- Bylos Nr.
- II-66-121/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Advokatai
- Deividas Gagys
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K., jo atstovui advokatui Deividui Gagiui, institucijos atstovei Danutei Martinkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimų administracinio teisės pažeidimo administracinio teisės pažeidimo bylose panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, Institucija) įgaliotas pareigūnas A. K., UAB „JGK statyba“ direktoriui, 2008 m. lapkričio 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo (ATP) protokolą Nr.(101)11.12-207 už tai, kad 2008-10-14 savavališkos statybos aktu Nr. (101) 11.11-92 užfiksuota, jog statomi du gyvenamieji sodybiniai vienbučiai namai JGK „Salotė“ Pilaitės seniūnijos teritorijoje žemės sklypuose Nr.127 ir 128 (pagal detalųjį planą) vietoje vienbučių gyvenamųjų namų statant du sublokuotus dvibučius gyvenamuosius namus be Nuolatinėje statybos komisijoje suderinto projekto ir gauto pakoreguoto statybos leidimo, ir tuo savo veiksmais pažeidė Statybos įstatymo (SĮ) 12 ir 23 str., STR 1.07.01:2002 “Statybos leidimas” IV skyrių bei padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 158¹ str. 1 dalyje (b.l.6). Institucijos įgaliotas pareigūnas A. K., UAB „JGK statyba“ direktoriui, 2008 m. lapkričio 12 d. surašė ATP protokolą Nr.(101)11.12-206 už tai, kad 2008-10-14 savavališkos statybos aktu Nr. (101) 11.11-91 užfiksuota, jog statomas gyvenamasis sodybinis namas JGK „Salotė“ Pilaitės seniūnijos teritorijoje žemės sklype Nr. 129 (pagal detalųjį planą) vietoje vienbučio gyvenamojo namo statant dvibutį gyvenamąjį namą be Nuolatinėje statybos komisijoje suderinto projekto ir gauto pakoreguoto statybos leidimo, ir tuo savo veiksmais pažeidė SĮ 12 ir 23 str., STR 1.07.01:2002 “Statybos leidimas” IV skyrių bei padarė veiką, numatytą ATPK 158¹ str. 1 dalyje (b.l.7).
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr.(101)11.12-209 A. K., UAB „JGK statyba“ direktoriui, už ATPK 158¹ str. 1 dalyje numatyto pažeidimo, užfiksuoto 2008-10-14 savavališkos statybos aktu Nr. (101) 11.11-92, kuriuo konstatuota, jog JGK „Salotė“ žemės sklypuose Nr. 127 ir Nr. 128 vietoje vienbučių gyvenamųjų namų statomi du sublokuoti dvibučiai gyvenamieji namai pažeidžiant SĮ 12 ir 23 str., STR 1.07.01:2002 “Statybos leidimas” IV skyrių, padarymą skyrė 7500 Lt baudą (b.l.4). Institucija 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr.(101)11.12-208 A. K., UAB „JGK statyba“ direktoriui, už ATPK 158¹ str. 1 dalyje numatyto pažeidimo, užfiksuoto 2008-10-14 savavališkos statybos aktu Nr.(101) 11.11-91, kuriuo konstatuota, jog JGK „Salotė“ žemės sklype Nr. 129 vietoje vienbučio gyvenamojo namo statomas dvibutis gyvenamasis namas be suderinto projekto ir pakoreguoto statybos leidimo, tuo pažeidžiant SĮ 12 ir 23 str., STR 1.07.01:2002 “Statybos leidimas” IV skyrių, padarymą skyrė 7500 Lt baudą (b.l.5).
Šalies argumentai
A. K. patikslintu skundu prašo panaikinti Institucijos 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimus Nr.(101)11.12-208 ir Nr.(101)11.12-209 ir ATP bylas nutraukti. Paaiškina, kad atvejus, kuriems esant konstatuojama, jog vykdoma savavališka statinio statyba, nustato STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos-padarinių-šalinimas“ 7.1-7.4 punktai, o UAB „JGK Statyba“ vykdomi statybos darbai negalėjo būti pripažinti savavališkais ar konstatuota, kad statyba vykdoma pažeidžiant esminius statinio sprendinius, todėl skundžiami nutarimai yra neteisėti, nepagrįsti ir naikintini. Patikslinto skundo reikalavimus pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
1) dėl ginčijamų nutarimų teisėtumo ir jų priėmimo procedūros paaiškina, kad ATPK 158¹ str. 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektas- esminių statinio projekto sprendinių, nurodytų SĮ, pažeidimas, o ATPK 286 straipsnis nustato, kad nutarime privaloma nurodyti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei pateikti motyvuotą jų įvertinimą, nurodyti ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą ir teisės aktą, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Tačiau, nei skundžiamuose nutarimuose, nei ATP protokoluose nenurodoma, kokius konkrečiai esminius statinio projekto sprendinius jis pažeidė. Todėl darytina išvada, kad Institucija nenustatė administracinio teisės pažeidimo sudėties, kas taip pat užkerta kelią pasiekti ATPK 20 str. numatytą administracinės atsakomybės tikslą- įstatymų laikymąsi, nes neaišku, kokie įstatymai buvo pažeisti. Skundžiamų nutarimų nuorodos į SĮ 12 bei 23 straipsnius, STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" IV skyrių nesudaro teisinio pagrindo traukti jį administracinėn atsakomybėn, nes nei SĮ 12 str., kuriame apibrėžiamos bendrosios statytojo (užsakovo) teisės ir pareigos, nei SĮ 23 str., reglamentuojantis statybos leidimo išdavimo sąlygas, tvarką, bei jo galiojimo pasibaigimą, nei STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyrius nereglamentuoja ATPK 158¹ str. 1 dalyje nurodytų esminių statinio projekto sprendinių. Priimant du skundžiamus nutarimus, jis buvo nubaustas du kartus už tą patį administracinį teisės pažeidimą, nes UAB „JGK Statyba“ statybos darbus JGK „Salotė“ kvartale vykdo pagal vieną 2000 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 513V patvirtintą detalųjį planą, kurio pagrindu buvo išduotas vienas statybos leidimas, todėl atskiruose šios teritorijos žemės sklypuose negali būti vertinami kaip atskiri. Todėl, teismui konstatavus, kad jis padarė ATPK 158¹ str. 1 dalyje numatytą pažeidimą, nuobauda jam turi būti skiriama tik kaip už vieno pažeidimo padarymą. Be to, nutarimai priimti pažeidžiant ATPK 33 str. reikalavimus;
2) dėl faktinių aplinkybių paaiškina, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtintas Vilniaus m. JGK „Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies detalusis planas, pagal kurį žemės sklypuose Nr. 127, 128, kurių bendras plotas 16,58 arų, buvo galima pastatyti sublokuotą mažaaukštį 2 aukštų gyvenamąjį namą su užstatymo tankiu 30 proc. - 1658 m² x 0,3 = 494,4 m² su bendru antžeminės dalies plotu prie užstatymo intensyvumo 0,5 - 1658 m² x 0,5 = 829 m² bendro ploto. Žemės sklype Nr. 129, 10,13 arų ploto, buvo galima statyti mažaaukštį 1 aukšto su mansarda, su užstatymo tankiu - 25 proc., 1013 m² x 0,25 = 253,2 m² su bendru antžeminės dalies plotu prie užstatymo intensyvumo 0,3 - 1013 m² x 0,3 = 303,9 m² bendro ploto. Vadovaudamasis patvirtintu detaliuoju planu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (VMSA) Miesto plėtros departamentas 2000-09-27 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 352, pagal kurį UAB „Ekoprojektas“ 2001 metais paruošė, suderino ir patvirtino techninį projektą ir jį VMSA Miesto plėtros departamento Projektų derinimo tarnyba suderino 2001-05-09 protokolu Nr.17, o VAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2001-05-28 išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. IN01-130, galiojantį iki 2011-05-28. Vykdant statybos darbus ir pasikeitus paklausai į gyvenamuosius namus, kurių plotas viršija 100 m², 2006 metais buvo nutarta pakoreguoti techninį projektą 11-ai žemės sklypų, tarp jų ir žemės sklypams Nr. 127, 128, 129. Galiojant leidimui vykdyti statybos darbus, VMSA Miesto plėtros departamentas 2007-02-23 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Sodybinių gyvenamųjų namų grupė“, kuriuo nebuvo keičiami ar papildomi architektūriniai reikalavimai, t.y. palikti galioti 2000-09-27 projektavimo sąlygų sąvado Nr.352 reikalavimai, tik patikslintos techninės sąlygos (dėl AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ Vilniaus regiono, UAB „Vilniaus vandenys" ir kt. techninių sąlygų). Viso objekto techninio projekto pilnos apimties korektūra buvo paruošta iki 2008 m. balandžio mėn. ir pažymi, kad nei vienas norminis teisės aktas, reglamentuojantis statybos ir projektavimo etapus, nedraudžia atlikti projekto korektūrą statybos proceso metu. Pagal pakoreguotą projektą, kuris suderintas su visais suinteresuotais ir išdavusiais technines sąlygas subjektais, žemės sklypuose Nr. 127, 128, 129 rodikliai yra mažesni, nei leidžiama pagal patvirtintą detalųjį planą, nes pagal detalųjį planą šiuose žemės sklypuose galima užstatyti 497,4+253,2=750,6 m² ir pastatyti 829+303,9=1132,9 m² bendro ploto gyvenamuosius namus, o faktiškai pagal korektūrą bus pastatyta 729,74 m² bendro ploto (273,4+273,4+182,94), kai pagal seną projektą leidžiama statyti 737,33 m² bendro ploto (549,33+188). Nuolatinė statybos komisija 2008-11-12 protokolu Nr.1-46-7 nepritarė pateiktam projektui dėl ne esminių priežasčių, kurios nekeičia priimtų projektinių sprendimų. Pabrėžia, kad niekur nėra apribojimų dėl gyvenamųjų namų tipo, nes pagal detalųjį planą galima statyti mažaaukščius namus, t.y. 1, 2 aukštų su mansarda namus, o sąvokos „vienbutis namas" ir „dvibutis namas“ atsirado tik 2004 metais, patvirtinus STR 2.02.01:2004, t.y. praėjus 4 metams po 2000-03-09 Vilniaus m. JGK „Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies detaliojo plano patvirtinimo. Daro išvadą, kad ATP protokoluose Nr.(101)11.12-206 ir Nr.(101)11.12-207 nurodytas pažeidimas dėl dvibučių gyvenamųjų namų yra nepagrįstas, taip pat nepagrįsta Institucijos nuoroda, kad šiuo atveju turi būti gaunamas „pakoreguotas statybos leidimas“, nes pagal STR 1.07.01:2002, II sk. 29 p. šiuo atveju leidimų registracijos žurnaluose padaromos tik atitinkamos žymos, todėl, atsižvelgus į tai, kad 2001-05-28 statybos leidimą Nr.IN01-130 išdavė VAVA Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba, ši tarnyba ir turės padaryti tokį įrašą. Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, kad JGK „Salotė“ kompleksas suprojektuotas ir pradėtas statyti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, o jiems pasikeitus, į tai neatsižvelgiama ir reikalaujama statybas vykdyti pagal norminius aktus, patvirtintus praėjus daugiau kaip 5 metams nuo statybos pradžios, nors nei vienas naujai įsigaliojęs teisės aktas nereikalauja keisti patvirtinto ir galiojančio detaliojo plano ar leidimo vykdyti statybos darbus. VMSA Miesto plėtros departamentas 2007-02-21 raštu Nr.A51-3439-111.4 MPD-0 patvirtino, jog išduoti statybos dokumentai yra galiojantys ir papildžius 2000-09-27 projektavimo sąlygų sąvadą gautomis inžinerinėmis sąlygomis, galima rengti projekto koregavimą, kad nustatyta tvarka būtų galimi statybos darbai pagal atliktą projekto korektūrą. Be to, pareiškėjas nesutinka su skundžiamų nutarimų teiginiais, jog statomas dvibutis gyvenamasis namas, nes STR 2.02.01:2004 2 lentelėje nenurodoma, kiek gyvenamajame name turi būti virtuvių, vonių, kambarių, garažų ir pan. (b.l.55-58).
A. K. teismo posėdyje patikslintą skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad pagal detalųjį planą ir projektą visame sklype turi teisę statyti sodybinio tipo gyvenamuosius namus, reglamente nurodyta mažaaukštė statyba, kas reiškia 1-2 butų gyvenamuosius namus, o riboja tik užstatymo intensyvumas. Į statytojo paklausimą VMSA Miesto plėtros departamentas atsakė, kad jokio naujo statybos leidimo nereikia, reikia tik pakoreguoti inžinerinės infrastruktūros technines sąlygas, nes padidėjo poreikis elektros energijai, vandeniui, šilumai, architektūriniai reikalavimai liko tokie patys. Be to, jie nuo 2008-10-07 dienos nebevykdė statybos darbų.
A. K. atstovas palaikė patikslintą skundą.
Institucijos atstovė skundą prašė atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas nubaustas už esminių projekto reikalavimų nepaisymą, t.y. už tai, kad vietoje leistų vienbučių gyvenamųjų namų statė dvibučius, nes pagal statybos leidimą turėjo būti statomi sodybinio tipo gyvenamieji namai, o pagal tuo metu galiojusius SĮ 28 str. bei Statybos reglamentą, kurio konkrečiai įvardinti negalėjo, toks namas galėjo būti tik vienbutis. Komisija korektūrų nederino būtent dėl architektūrinių pažeidimų- t.y. reikėjo daryti ir architektūrinės dalies pataisymus, gauti Komisijos pritarimą. Atstovė pripažino, kad šiuo atveju gauti pataisytą leidimą ar naują statybos leidimą nėra būtina. Iki bus padarytos reikalingos korektūros ir gauti reikalingi pritarimai, statyba turėjo būti sustabdyta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas su nutarimais nesutinka ir teigia, kad jis SĮ 12 bei 23 str. ir STR 1.07.01:2002 “Statybos leidimas” IV skyriaus reikalavimų nepažeidė ir jokio pažeidimo nepadarė.
1) 2008-10-14 savavališkos statybos aktu Nr.(101) 11.11-91, kuriame konstatuota, kad statytojas UAB „JGK statyba“ savavališkai vykdo statybos darbus, vietoje 2001-05-28 statybos leidime Nr.IN01-130 numatyto vienbučio gyvenamojo namo statydamas dvibutį gyvenamąjį namą JGK „Salotė“ žemės sklype Nr. 129 (b.l.20-21) bei prie šio akto pridedamomis statinio nuotraukomis (b.l.22-23), kurios patvirtina, kad statinys yra jau pastatytas ir šiuo metu atliekami statinio apdailos darbai;
2) 2008-10-14 statybos sustabdymo aktu Nr.(101) 11.11-99, kuriuo pareikalauta, kad statytojas UAB „JGK statyba“ sustabdytų žemės sklype Nr.129 savavališkai vykdomus statybos darbus vietoje vienbučio gyvenamojo namo statant dvibutį gyvenamąjį namą (b.l.24);
3) 2008-10-14 savavališkos statybos aktu Nr.(101) 11.11-92, kuriame konstatuota, kad statytojas UAB „JGK statyba“ savavališkai vykdo statybos darbus, vietoje 2001-05-28 statybos leidime Nr.IN01-130 numatyto dviejų vienbučių gyvenamųjų namų statydamas du sublokuotus dvibučius gyvenamuosius namus JGK „Salotė“ žemės sklypuose Nr.127 ir 128 (b.l.27-28) bei prie šio akto pridedamomis statinių nuotraukomis (b.l.30), kurios patvirtina, kad statiniai yra pradėti statyti (perdengtas rūsys);
4) 2008-10-14 statybos sustabdymo aktu Nr.(101) 11.11-100, kuriuo pareikalauta, kad statytojas UAB „JGK statyba“ sustabdytų žemės sklypuose Nr.127 ir 128 savavališkai vykdomus statybos darbus vietoje dviejų vienbučių gyvenamųjų namų statant du sublokuotus dvibučius gyvenamuosius namus (b.l.29);
5) aprašytu aukščiau 2008 m. lapkričio 12 d. ATP protokolu Nr.(101)11.12-207, kuriame, be to, nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. pateikė žemės sklypų nuomos sutartis ir 2001-05-28 statybos leidimą Nr.IN01-130 bei paaiškino, kad su ATP protokolu jis nesutinka, nes padarytas pažeidimas nevertas tokios griežtos nuobaudos, t.y. nuobauda neadekvati padarytam pažeidimui (b.l.6);
6) aprašytu aukščiau 2008 m. lapkričio 12 d. ATP protokolu Nr.(101)11.12-206, kuriame, be to, nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. pateikė žemės sklypų nuomos sutartis ir 2001-05-28 statybos leidimą Nr. IN01-130 bei paaiškino, kad su ATP protokolu jis nesutinka, nes nuobauda neadekvati padarytam pažeidimui, kadangi esami dokumentai (žemės sklypas, projektas ir galiojantis statybos leidimas) leidžia pradėti statybos darbus (b.l.7);
Bylos medžiaga ir UAB „Ekoprojektas“ parengto techninio projekto Nr. E-0570 medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto valdyba 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtino JGK „Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detalųjį planą, kurio pagrindiniame brėžinyje nurodoma, kad žemės sklypuose Nr. 127 ir Nr. 128 numatyta mažaaukštė gyvenamoji statyba, 2 aukštų sublokuotas gyvenamasis namas, užstatymo tankis - 30 proc., užstatymo intensyvumas - 0,5, o žemės sklype Nr. 129 - mažaaukštė gyvenamoji statyba, 1 gyvenamasis namas, užstatymo tankis - 25 proc., užstatymo intensyvumas - 0,3 (b.l.59). VMSA Miesto plėtros departamentas 2000-09-27 išdavė statytojui UAB „JGK statyba“ projektavimo sąlygų sąvadą Nr 352 statinių statybai Salotėje, sklypuose Nr.102-129, 131-163 (b.l.50-51). Miesto plėtros departamento Projektų derinimo tarnyba 2001-05-02 suderino projekto „Sodybiniai gyv. namai Salotėje IV kv. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) II eilė“, statytojas - UAB „JGK statyba“, specialiąsias projektavimo sąlygas (b.l.60) ir 2001-05-09 suderino UAB „Ekoprojektas“ paruoštą JGK „Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies techninį projektą Nr. E-0570, o VAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2001-05-28 išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. IN01-130, galiojantį iki 2011-05-28, kuriuo UAB „JKG Statyba“ leista statyti Vilniaus m. JGK „Salotė“ IV kv., žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), antros dalies sodybinių gyvenamųjų namų grupę, korpusai 102-150, I ir II etapai su inžinieriniais tinklais ir keliais, pagal suderintą projektą Nr. E-0570, parengtą UAB „Ekoprojektas“ (b.l.37).
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad VMSA statytojui UAB „JGK statyba“ 2007-02-23 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) statiniui „Sodybinių gyvenamųjų namų grupė (2000-09-27 projektavimo sąlygų sąvado Nr.352 papildymas)“, kuriuo patikslintos AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ Vilniaus regiono, UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Vilniaus energija“ išduotos techninės sąlygos (b.l.44). Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2008-11-12 protokolu Nr.1-46-7 nepritarė statytojo UAB „JKG statyba“ pateiktai „Sodybinių gyvenamųjų namų grupės (projekto korektūra), Salotė, skl. Nr. 127, 128, 129, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 144, 148 /Pilaitė/“ projekto korektūros projektui. Nepritarimo priežastys: „Eliminuoti (nerodyti) perspektyvinio užstatymo“; „Koregavimas 6 n. o ne 11“; „VSC. Pateikti projekt. insoliacijos trukmę“ (b.l.42-43).
Pareiškėjo pateiktoje ištraukoje iš Statinių žemės sklypuose Nr. 127, 128, 129, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 144, 148 techninio projekto korektūros (2000-09-027 projektavimo sąlygų sąvado Nr. 352 papildymas) techniniai ir ekonominiai rodikliai, nurodoma, kad 936 m² ploto žemės sklypo Nr.127 užstatymo plotas – 130,76 m², užstatymo intensyvumas – 29,20, statinio užimtas žemės plotas – 130,76 m², užstatymo tankumas – 13,97, bendras pastato plotas ir rūsio plotas – 361,90 m² ir 88,50 m², pastato tūris – 1530 m³, statinio aukštis – 11,5 m ir kt.; 722 m² ploto žemės sklypo Nr. 128 užstatymo plotas – 130,76 m², užstatymo intensyvumas – 37,86, statinio užimtas žemės plotas – 130,76 m², užstatymo tankumas – 18,11, bendras pastato plotas ir rūsio plotas – 361,90 m² ir 88,50 m², pastato tūris – 1530 m³, statinio aukštis – 11,5 m ir kt.; 1013 m² ploto žemės sklypo Nr. 129 užstatymo plotas – 244,03 m², užstatymo intensyvumas – 18,05, statinio užimtas žemės plotas – 244,03 m², užstatymo tankumas – 24,08, bendras pastato plotas ir rūsio plotas – 375,4 m² ir 192,46 m², pastato tūris – 1612 m³, statinio aukštis – 8,60 m ir kt. (b.l.61-62).
Išvados dėl ginčo esmės.
Ginčijamais nutarimais pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 158¹ str. 1 dalyje ir numatančios, jog administracinę atsakomybę užtraukia statinio statyba mieste ar saugomoje teritorijoje pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, nurodytus Statybos įstatyme, padarymą.
Minėti pažeidimai Institucijos buvo susieti priežastiniu ryšiu su šių teisės aktų reikalavimų pažeidimu:
1) Statybos įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio statytojo (užsakovo) pareigas ir teises, inter alia organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą (12str.1d.5p.); organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji yra privaloma arba savo iniciatyva (12str.1d.6p.);
2) Statybos įstatymo 23 straipsnio, reglamentuojančio statybos leidimo išdavimo procedūrą ir jo galiojimą. Minėto straipsnio 1 d. 1-2 punktai nustato, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą bei statinio paprastąjį remontą. SĮ 23 str. 15 dalis nustato, kad statybos leidime nurodomi kiekvieno statinio normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyti techniniai rodikliai ir naudojimo paskirtis. SĮ 23 str. 24 dalis nustato, kad statinio statyba be statybos leidimo, kai jis šio Įstatymo nustatytais atvejais yra privalomas, draudžiama;
3) Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.218 patvirtinto STR 1.07.01:2002 “Statybos leidimas” IV skyriaus „Statybos leidimo išdavimo bendroji tvarka“. Jo 13 punktas nustato, kad statybos leidimas išduodamas statytojui (užsakovui) arba statybos valdytojui, turinčiam statytojo įgaliojimus (toliau – Statytojas); 14 punktas (Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr.218 redakcija, aktuali nuo 2007-05-20) nustato, kad statybos leidime nurodomi Reglamento 2 priede nurodyti duomenys apie kiekvieną statinį. Statybos leidimas statyti naujus statinius, rekonstruoti esamus statinius tiek statybos sklype, tiek už jo ribų (pagal statinio projektavimo sąlygas suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms) Statytojo prašymu gali būti išduodamas: 1) dėl visų statinių, suprojektuotų viename statinio projekte; 2) dėl vieno ar kelių statinių iš suprojektuotų viename statinio projekte; 29 punktas (Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr.218 redakcija, aktuali nuo 2007-05-20) nustato, kad po statybos leidimo išdavimo keičiant statinio projekto sprendinius (išskyrus tokius, kurie prieštarauja galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, statinio projektavimo sąlygų sąvado, saugomos teritorijos apsaugos reglamento, kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento reikalavimams ar paveldosaugos reikalavimams, – pagal taip pakeistą statinio projektą statybos leidimas neišduodamas): 1) Reglamento nustatyta tvarka privaloma gauti naują statybos leidimą (pakeitus arba papildžius, jei reikia, kitus statybos leidimui išduoti reikalingus dokumentus), kuriame nurodomas ir turėto statybos leidimo Nr. bei jo išdavimo data, o statybos leidimų registracijos žurnaluose (kompiuterinėse laikmenose) padaromas įrašas apie naujo statybos leidimo išdavimą ir statinio projekto sprendinių pakeitimą, šiais atvejais: 29.1.1. jei keičiami šie esminiai statinio projekto sprendiniai: statinio ar jo dalių vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, didinamas statinio užstatymo plotas, didinamas statinio ar jo dalių aukštis; 29.1.2. jei pasikeičia statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai (bent vienas iš jų, išskyrus atvejį, kai dėl nelaikančiųjų konstrukcijų keitimo pasikeičia statinio bendrasis plotas arba jo dalys); 29.1.3. jei keičiamos statinio laikančios konstrukcijos (jų tipas, kiekis, matmenys); 29.1.4. jei keičiami statinio projekto sprendiniai taip daro įtaką kitiems statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems esminius statinio reikalavimus, kad pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų arba normatyvinių statinių saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus šiuos sprendinius būtina pakeisti; 2) naujo statybos leidimo nereikia nenurodytais Reglamento 29.1 papunktyje atvejais; įrašas apie projekto keitimą statybos leidimų registracijos žurnale (kompiuterinėje laikmenoje) nedaromas. Bet kuriuo atveju atlikti statinio projekto pakeitimai privalo atitikti normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.
Minėta, kad VMSA Miesto plėtros departamentas statytojui UAB „JGK statyba“ projektavimo sąlygų sąvadą Nr 352 statinių statybai Salotėje, sklypuose Nr.102-129, 131-163 išdavė 2000-09-27, jo Projektų derinimo tarnyba projekto „Sodybiniai gyv. namai Salotėje IV kv. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) II eilė“, statytojas - UAB „JGK statyba“, specialiąsias projektavimo sąlygas suderino 2001-05-02, UAB „Ekoprojektas“ paruoštą JGK „Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies techninį projektą Nr. E-0570 suderino 2001-05-09, VAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba leidimą vykdyti statybos darbus Nr. IN01-130 išdavė 2001-05-28. Institucijos pareikšto A. K. kaltinimo esmė yra ta, kad pareiškėjo atstovaujama statybos bendrovė statė vietoje vienbučių dvibučius gyvenamuosius, nes esą pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą sodybinis gyvenamasis namas buvo suvokiamas tik kaip vienbutis (vienai šeimai skirtas) gyvenamasis namas; atstovė pripažino, kad nei projektinėje dokumentacijoje (t.y. projektavimo sąlygose bei jų sąvade), nei juolab statybos leidime tokio ribojimo nėra. Institucijos atstovė taip pat pripažino, kad aptariamu atveju, koks yra nagrinėjamojoje byloje, statybos bendrovei nereikėtų koreguoti 2000 metais išduoto statybos leidimo, gavus projektavimo sąlygų korektūrą, padarius pataisymus projekte, juos užtektų suderinti Nuolatinėje statybos komisijoje ir pataisymus įregistruoti Statybos inspekcijoje (t.y. padaryti įrašą atitinkamame žurnale).
Tuo laikotarpiu statybos leidimų išdavimo tvarką reglamentavo Aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtintas reglamentas STR 1.07.01:1999 "Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ pagal kurio 15 punktą sodyba buvo apibrėžta kaip juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu privačiu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, taip pat ūkininko sodyba, vienkiemis, t.y. projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo išdavimo metu reikalavimo, kad sodybinis gyvenamasis namas galėjo būti tik vienbutis, nebuvo, tokio argumento teisinio pagrindo negalėjo nurodyti ir institucijos atstovė, o jos nurodytas SĮ 28 str. šio teisinio santykio iš viso nereglamentuoja.
Kas yra savavališka statinio statyba ir esminiai statinio projekto sprendiniai yra apibrėžta SĮ 2 str. 71 dalyje ( 2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija), pagal kurią savavališka statinio statyba yra (a) statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba (b) statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai (c) teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; (d) statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t.y. kai keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Šiai bylai aktuali yra duotos definicijos dalis „d“, tačiau, kaip jau minėta, nei vienas iš jame nurodytų pažeidimų (kurių išvardijimas yra baigtinis) pareiškėjui nėra inkriminuojamas, be to, į bylą nėra pateikta įrodymų, kad buvo padarytas nors vienas iš jų.
Dėl institucijos atstovės argumento, kad statytojas UAB“JGK statyba“, iki gaunant pakoreguotą projektavimo sąlygų sąvadą, pakoreguojant statybos projektą, įskaitant jo architektūrinę dalį, suderinant
korektūras Nuolatinėje statybos komisijoje, jas įregistruojant Statybos inspekcijoje, privalėjo sustabdyti statybą ir ją tęsti tik atlikus išvardintus veiksmus, tai, teismo nuomone, kaip jau buvo minėta, A. K. nubaustas už kitokios veikos padarymą; atsakomybė už tokį pažeidimą, jei prievolė sustabdyti statybą tokiu atveju numatyta teisės aktuose, numatyta ATPK 159(1) str. 3 dalyje ir šis teismo sprendimas nėra kliūtis, esant pakankamam pagrindui, iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Dėl ATPK 33 str. 2 dalies taikymo.
ATPK 33 str. 2 dalyje numatyta, kad, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą. Kaip jau buvo minėta aukščiau, A. K. tą pačią dieną- 2008 m. lapkričio 12- už analogiškos veikos padarymą buvo surašyti du ATP protokolai, pagal kuriuos nuobaudos to paties įgalioto pareigūno (S. M.) paskirtos dviem tos pačios dienos- 2008-11-13- nutarimais. Taigi, šiuo atveju pareigūnas A. K. turėjo taikyti ATPK 33 str. 2 dalį ir skirti vieną nuobaudą sankcijos ribose.
Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad institucija nesurinko A. K. kaltės, padarius ATPK 158¹ str. 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymų, todėl nepagrįstai patraukė jį administracinėn atsakomybėn, tad skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla- nutrauktina (ATPK 250 str.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2p., 128 str., teisėja
nutarė:
skundą patenkinti. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr.(101)11.12-209, kuriuo A. K. už ATPK 158¹ str. 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 7500 Lt bauda, bei 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr.(101)11.12-208, kuriuo A. K. už ATPK 158¹ str. 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 7500 Lt bauda, panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylas- nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.