- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-137-265/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- UAB „Klaipėdos želdiniai“, UAB „Specialus autotransportas“
- Ieškovas
- J. N.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų UAB „Klaipėdos želdiniai“ ir UAB „Specialus autotransportas“ bei ieškovės J. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovams UAB “Specialus autotransportas“ bei UAB „Klaipėdos želdiniai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Specialusis autotransportas“ 34 000 Lt ir iš uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ – 5 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog autotransporto įmonėje per 25 metus dirbo patalpų, o vėliau - teritorijų valytoja. Šių pareigų dinaminis atlikimas turėjo įtakos profesinės ligos diagnozei, nes tekdavo sunkiai kelti ir pernešti krovinius. Teko apie tris metus dirbti duonos kepėja, beveik metus virtuvės darbininke, apie tris metus baldų fabrike transportuotoja, vėliau presuotoja bei apie pusantrų metų namų valdyboje kiemsarge. Pagalbine darbininke Vakarų laivų gamykloje dirbo apie pusę metų, o paskutinėje darbovietėje - Klaipėdos želdiniuose teritorijos valytoja išdirbo apie penkis metus. Klaipėdos spec. autotransporto įmonė buvo reorganizuota į UAB „Specialus autotransportas“. Yra įsitikinusi, jog pastaroji bendrovė, kaip teisių perėmėja, turi atlyginti ir žalą, atsiradusią dirbant Klaipėdos spec. autotransporto įmonėje, nes ji ir toliau dirbo tą patį darbą, tik didesnės apimties. Nurodė, kad iš bendro beveik 38 metų darbo stažo 37 metai turėjo įtakos profesinės ligos išsivystymui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-01 sprendimu tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisė iš UAB „ Specialus autotransportas“ 17 000 Lt., o iš UAB „Klaipėdos želdiniai“ 2 950 Lt. neturtinės žalos atlyginimo ieškovei J. N.. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu konstatavo, kad atsakovai pažeidė darbo saugos norminių aktų reikalavimą bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 260 straipsnio 2 dalies ir 261 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas nurodė, jog šie pažeidimai ir sukėlė ieškovės profesinę ligą. Teismas konstravo, jog profesinio susirgimo nulemtos pasekmės – didelis ieškovės darbingumo lygio sumažėjimas ir tam įtakos turintis darbinės veiklos galimybių ribotumas, fizinių skausmų pojūtis, aktyvaus gyvenimo būdo galimybių sumažėjimas ir kitos aplinkybės, menkinančios ieškovės gyvenimo kokybę, patvirtina ieškovės patirtos neturtinės žalos faktą. Tačiau teismas, įvertinęs ieškovės darbingumo netekimo lygį, susirgimo pasekmes, asmens rūpinimąsi savo sveikata, įtaką kasdieniame gyvenime ir sveikatos prognozę ateityje, bendravimo galimybes, bei atsižvelgdamas į visas kitas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį, padarė išvadą, jog ieškovės neturtinės žala atlyginama 50 procentų iš ieškovės prašomos priteisti sumos. Pasak teismo, tokia suma iš esmės atitiktų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas priteisiamą neturtinės žalos dydį laikė tinkama satisfakcija, pripažindamas nesant objektyvių galimybių šią žalą atlyginti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Klaipėdos želdiniai“ su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, jog šioje byloje turėjo būti nustatytos ir įrodymais pagrįstos aplinkybės, kokią neturtinę žalą ir dėl kieno konkrečiai kaltės patiria ieškovė, kokią neteisėtą veiką atliko kiekvienas iš atsakovų ir ar yra priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Taip pat turėjo būti nustatytas faktas, kurioje iš darboviečių tapo ieškovės susirgimo profesine liga priežastimi. Pasak apelianto, nagrinėjant civilinę bylą neginčijamai buvo nustatyta, kad ieškovė įsidarbino pas atsakovą ir neinformavo bendrovės administracijos apie savo sveikatos būklę, dėl to negali prisiimti atsakomybės už pasekmes, dėl kurių atsiradimo prisidėjo pati ieškovė, o teismas, neįvertindamas kiekvienos iš atsakovų galimos atsakomybės atsiradimo aplinkybių, pačios ieškovės veikos darbo laikotarpiais pas kiekvieną iš atsakovų, nukrypo nuo teismų praktikos. Nurodo, jog per visą darbo laiką darbdavys užtikrino saugias darbo sąlygas, tai patvirtina 2007-07-07 darbo medicinos gydytojo išvada, ir šis įrodymas teismo liko neįvertintas. Taip pat nurodo, jog ieškovė neįrodė emocinių pakitimų, kurie sudarytų pagrindą priteisti jai neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Ieškovė, atsiliepdama į atsakovių apeliacinius skundus, prašė jų netenkinti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Specialus autotransportas“ taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog neturtinė žala gali atsirasti tik neteisėtais veiksmais. Kaip nurodo atsakovė, vien tik pats darbo pobūdis, nenustačius darbdavio neteisėtų veiksmų, nėra pagrindas darbdavio materialinei atsakomybei atsirasti. Darbdavys už kilusius neigiamus padarinius darbuotojo sveikatai gali atsakyti tik tiek, kiek tokie neigiami padariniai viršija normalią riziką ir yra nulemti neteisėtų darbdavio veiksmų, nesilaikant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Atsakovė nurodo, jog 2007-06-28 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto išvados leidžia teigti, jog ieškovės profesinės ligos išsivystymui įtakos turėjo ne neteisėti apelianto veiksmai, o pats ieškovės dirbtų darbų pobūdis, už ką apeliantui negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Be to, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ str. 1 d. 3 p., pagal kurį turėjo būti sprendžiama, ar atsakovė UAB „Specialus transportas“ yra tinkamas atsakovas sprendžiant ieškovės neturtinės žalos atlyginimo klausimą už darbo laikotarpį iki 1995 m. Kaip nurodė apeliantė, ieškovės profesinė liga buvo diagnozuota 2009 m. po įmonės privatizavimo, todėl remiantis aukščiau nurodyta teisės norma atsakovė nėra atsakinga už ieškovės patirtą žalą už laikotarpį iki įmonės privatizavimo. Be to, kaip nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai atsižvelgė į ieškovės prarastą darbingumą bei kliūtis susirasti kitą darbą, kadangi ieškovė yra pensinio amžiaus ir gauna senatvės pensiją, todėl darbo paieškos nėra jai aktualios.
Ieškovė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jai sumažintas priteistas neturtinės žalos dydis. Atsižvelgdama į tai ieškovė prašo pakeisti pirmosios intonacijos teismo sprendimą ir priteisti jai visą jos prašomą neturtinės žalos sumą iš atsakovų. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose. Ieškovė nurodo, jog pagal formuojamą teismų praktiką priteistos neturtinės žalos dydis už 1 procentą netekto darbingumo sudaro 1 500 Lt, tuo tarpu ieškovė prašė priteisti po 1 000 Lt už vieną procentą, tačiau jai buvo priteista tik 500 Lt. Taip pat nurodė, jog teismas nepagrįstai nustatė pačios ieškovės kaltę dėl profesinės ligos išsivystymo, nenustatė kaltės formos bei visiškai nevertino bei nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp ieškovei padarytos žalos ir jos kaltės, taip pat nenustatė, kokia apimtimi ieškovės kaltė lėmė žalos atsiradimą. Kaip nurodė ieškovė apeliaciniame skunde, ji rūpinosi savo sveikata, esant būtinybei kreipdavosi į medikus, kurie nurodydavo, jog ji gali vykdyti savo darbines funkcijas, todėl ji negalėjo teikti prašymo dėl darbo sąlygų pakeitimo.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimus į ieškovės apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, o teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują. Iš esmės atsakovai nurodo panašius argumentus, kaip ir pateikdami apeliacinius skundus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl atsakovės UAB „Klaipėdos želdiniai“ apeliacinio skundo.
Apeliantė vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, jog byloje turėjo būti nustatytos ir įrodymais pagrįstos aplinkybės, kokią neturtinę žalą ir dėl kieno konkrečiai kaltės patiria ieškovė, kokią neteisėtą veiką atliko kiekvienas iš atsakovų ir ar yra priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Taip pat turėjo būti nustatytas faktas, kurioje iš darboviečių tapo ieškovės susirgimo profesine liga priežastimi. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, šį apeliacinio skundo argumentą vertina kaip deklaratyvų. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvados, kurioje buvo konstatuota ieškovei profesinė liga nustatyta, kad iš ieškovės dirbtų 37 metų profesinei ligai susiformuoti įtakos turėjo 31 metai. Iš profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto, kurio pagrindu buvo konstatuota ieškovei profesinė liga matyti, kad profesinės ligos susiformavimui turėjo ir atsakovės įmonė kaip paskutinė darbovietė, kadangi ieškovės profesinė liga nėra ūminė, o lėtinė, jos susiformavimui reikėjo laiko, dėl to neįmanoma konkrečiai konstatuoti, kurioje iš įmonių darbas prisidėjo prie ieškovės profesinės ligos susirgimo. Atsižvelgiant į profesinės ligos lėtinį pobūdį bei medicinines išvadas konstatuotina, kad šios ligos susiformavimui įtakos turėjo iš esmės visas ieškovės darbo stažas, dėl to nagrinėjamu atveju didesnę reikšmę turi ne civilinės atsakomybės sąlygų proporcijų nustatymas, kaip teigia atsakovė apeliaciniame skunde, o būtent atsakomybės apimtis. Pažymėtina, jog civilinės atsakomybės sąlygų buvimas yra patvirtintas medicininiais dokumentais. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės darbo stažą pas atsakovę bei priteisė iš jos ženkliai mažesnę neturtinę žalą nei iš kitos atsakovės (UAB „Specialusis autotransportas“), pas kurią ieškovė dirbo didžiąją savo gyvenimo dalį.
Taip pat atsakovė nurodo, jog ieškovė įsidarbino pas atsakovę ir neinformavo jos administracijos apie savo sveikatos būklę. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog iki profesinės ligos nustatymo būtų pagrindas ieškovę dėl jos sveikatos būklės perkelti į kitą darbą. Aplinkybę, jog ieškovės sveikatos būklė nekėlė abejonių ir nesudarė prielaidų jos perkelti į kitą darbą pagal medicinines išvadas, pripažino atsakovė apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu vien tik aplinkybė, kad ieškovė neišsakė žodinių nusiskundimų, nesudaro pagrindo teigti, jog prie profesinės ligos susisirgimo prisidėjo pati ieškovė ir esą dėl to ji turėtų prisiimti dalį atsakomybės. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurie įrodo, jog ieškovė rūpinosi savo sveikata ir kreipdavosi į medikus, kurie nurodydavo, jog ji gali vykdyti savo darbines funkcijas. Pažymėtina, jog siekiant netaikyti ar bent jau iš dalies atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, būtina atitinkamų sąlygų visuma – veiksmai, dėl kurių kaltas pats ieškovas ir šie kalti veiksmai turi būti nulemti nuostolių padidėjimo (CK 6.253 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju vien tik ieškovės darbas darbdavio numatytomis sąlygomis ir jai pačiai neviršijant normatyvinių normų negali būti pripažintas kaip pagrindas, kuris suteiktų bylą nagrinėjančiam teismui sumažinti atsakovės civilinės atsakomybės apimtį.
Be to, apeliantas nurodo, jog per visą darbo laiką darbdavys užtikrino saugias darbo sąlygas, tai patvirtina 2007-07-07 darbo medicinos gydytojo išvada, o šis įrodymas teismo liko neįvertintas. Pažymėtina, jog teismas įrodymus vertina visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, o ne pavieniais įrodymais (CPK 185 str.). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, jis išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus – medicininius dokumentus, kurių pagrindu ieškovei buvo pripažinta profesinė liga, kuri suteikia pagrindo pripažinti buvus neteisėtus atsakovo veiksmus. Nagrinėjamu atveju Centrinės darbo komisijos išvada dėl profesinės ligos patvirtina, jog darbų vietų matavimų duomenys buvo vertinti kaip ribiniai, nors ir neviršijantys nustatytų dydžių, tačiau šių ribinių dydžių užteko, jog ieškovė susirgtų profesine liga. Dėl to nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo ir civilinės atsakomybės sąlygų taikymo kontekste esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad ieškovė susirgo profesine liga dėl darbo organizavimo, kuris atitiko ribinius dydžius, o ne darbo sąlygų kenksmingumo faktas. Atsakovė, organizuodama darbą, kuris atitinka ribinius dydžius, turi prisiimti atsakomybę iš tokio darbo organizavimo kilusias pasekmes.
Dėl UAB „Specialus autotransportas“ apeliacinio skundo.
Atsakovė UAB „Specialus autotransportas“ kaip ir UAB „Klaipėdos želdiniai“ ginčija, jog atliko neteisėtus veiksmus atlikdama ieškovės darbo organizavimą ir papildomai nurodo, jog vien tik pats darbo pobūdis, nenustačius darbdavio neteisėtų veiksmų, nėra pagrindas darbdavio materialinei atsakomybei atsirasti. Pasak atsakovės, darbdavys už kilusius neigiamus padarinius darbuotojo sveikatai gali atsakyti tik tiek, kiek tokie neigiami padariniai viršija normalią riziką ir yra nulemti neteisėtų darbdavio veiksmų, nesilaikant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog dėl neteisėtų veiksmų jau pasisakė analizuodamas UAB „Klaipėdos želdiniai“ apeliacinį skundą, pakartotinai šių aplinkybių neanalizuoja, tik papildomai konstatuoja, jog UAB „Specialus autotransportas“ darbą organizavo taip pat esant ribiniams dydžiams. Dėl to neteisėtų veiksmų kontekste teisinis vertinimas šių aplinkybių išlieka analogiškas.
Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ str. 1 d. 3 p., pagal kurį turėjo būti sprendžiama, ar atsakovė UAB „Specialus transportas“ yra tinkamas atsakovas bei sprendžiant ieškovės neturtinės žalos atlyginimo klausimą už darbo laikotarpį iki 1995 m., turėjo būti konstatuota, jog atsakovė nėra atsakinga už ieškovės patirtą žalą už šį laikotarpį. Šio įstatymo, kuriuo remiasi atsakovė savo apeliaciniame skunde, 23 str. 7 d. nustatyta, kad šis įstatymas taikomas žalai atlyginti dėl susirgimų profesine liga, nustatyta tvarka pripažintų profesinėmis ligomis po 2000 m. sausio 1 d. tiems nukentėjusiesiems, kurie po 2000 m. sausio 1 d. nebuvo drausti pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovei profesinė liga buvo nustatyta 2009 m., t. y. po 2000 m., tačiau ieškovė buvo drausta pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kuria ieškovei buvo mokama netekto darbingumo pensija. Esant šių aplinkybių visetui teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši faktinė situacija nepatenka į atsakovės minimo įstatymo taikymo sritį, dėl to atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl šio teisės akto netaikymo ir jos kaip tinkamo atsakovo šioje byloje.
Apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo kriterijus, kuriais remiantis buvo nustatytas neturtinės žalos dydis. Pasak atsakovės, nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į ieškovės prarastą darbingumą bei kliūtis susirasti kitą darbą, kadangi ieškovė yra pensinio amžiaus ir gauna senatvės pensiją, todėl darbo paieškos nėra jai aktualios. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino kaip vieną iš neturtinės žalos dydį nustatančių kriterijų ieškovės galimybių apribojimą susirasti jai kitą darbą esant jai pensinio amžiaus. Tačiau pažymėtina, jog šis atsakovės minimas ir teismo įvertintas kriterijus buvo vienas iš nedaugelio, į kurį atsižvelgė teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, todėl negalima laikyti jo esminiu, nulėmusiu priteistos neturtinės žalos dydį. Esant šiai aplinkybei teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta nereikšmingu ir neturinčiu įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumui (CPK 328 str.).
Dėl ieškovės J. N. apeliacinio skundo.
Ieškovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl jai priteisto neturtinės žalos dydžio. Pasak ieškovės, pagal formuojamą teismų praktiką priteistos neturtinės žalos dydis už 1 procentą netekto darbingumo sudaro 1 500 Lt, tuo tarpu ieškovė prašė priteisti po 1 000 Lt už vieną procentą, tačiau jai buvo priteista tik 500 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia apeliantės išvada. Pažymėtina, jog nutartyse, kuriose ieškovė grindžia savo apeliacinį skundą ir kuriose buvo priteisti atitinkami neturtinės žalos dydžiai, iš esmės skiriasi bylos faktinės aplinkybės. Be to, ieškovė pacituoja tik keletą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių ir remiasi jomis teigdama, jog priteisiant neturtinės žalos dydį yra nustatyta, jog netekus 1 procento nedarbingumo už jį įvertintas neturtinės žalos dydis yra 1 500 Lt. Pažymėtina, jog teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį sudaro daugiau nei dvi bylos, dėl to toks neturtinės žalos dydžio įvertinimas atmestinas. Taip pat pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose priteisinat neturtinės žalos atlyginimą už sveiktos sužalojimą nėra tiesiogiai pasakyta, kaip teigia ieškovė apeliaciniame skunde, kokia suma turėtų būti įvertintas neturtinės žalos dydis, teismas, įvertindamas neturtinės žalos dydį vadovaujasi įstatyme įtvirtintais kriterijais susiedamas juos su konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis (CK 6.250 str.). Akcentuotina, jog neturtinė žala negali būti vertintina kaip bauda ar kaip savaime suprantamas faktas, už kurį priteisiama neturtinė žala. Neturtinė žala yra paremta fiziniu skausmu ir dvasiniais išgyvenimais, kurie yra individualūs ir negali būti vertinami atsižvelgiant tik formaliai į dydžius, priteistus teismų nevertinant konkrečios bylos aplinkybių ir paties asmens patirtų dvasinių išgyvenimų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pačios ieškovės kaltę dėl profesinės ligos išsivystymo. Pažymėtina, jog byloje nesant duomenų, kad ieškovė pati savo iniciatyva būtų viršijusi nustatytus darbdavio normatyvinius reikalavimus, negali būti pripažinta kaip ieškovės kaltė. Kaip minėta, vien tik ta aplinkybė, jog ieškovė neišsakė žodinių nusiskundimų dėl sveikatos darbdaviui, nesudaro pagrindo įžvelgti jos kaltės. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, konstatavo iš dalies ieškovės kaltę dėl neturtinės žalos atsiradimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteistinos neturtinės žalos dydį pagrįstai sumažino, kadangi nagrinėjamu atveju buvo pagrindas atsižvelgti į kitus neturtinės žalos dydį nustatančius kriterijus. Taip pat pažymėtina, jog vienas iš kriterijų, kurio neįvertino ir netaikė pirmosios instancijos teismas, yra žalą padariusio asmens kaltė, kuri šiuo nagrinėjamu atveju yra minimali, kaip darbo organizavimas maksimaliais ribiniais dydžiais (CK 6.250 str. 2 d.). Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl neturtinės žalos atsiradimo nustatė ir ieškovės kaltė, tačiau iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teismui remiantis vien tik formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Esant nurodytų aplinkybių visetui teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.