- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- I-1054-621/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03326-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas (pran.), Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Arvytra“, S. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus atstovui R. B., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovams A. P., J. T.,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Arvytra“ atstovams V. T. ir advokatui M. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ patikslintą skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2009 m. vasario 27 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Sodbeta“ (toliau – ir UAB „Sodbeta“) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009 m. vasario 27 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo be statybos darbų ir be projekto buvo suformuotas naujas kadastro objektas – uždarajai akcinei bendrovei „Arvytra“ (toliau – ir UAB „Arvytra“) priklausanti patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. 19P1p, (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, jog UAB „Sodbeta“ ir UAB „Arvytra“ bei S. J. yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai ir valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) nuomininkai. UAB „Sodbeta“ nuomoja tame sklype 2,8251 ha, o UAB „Arvytra“ 0,0171 ha. Viso sklypo plotas 4,0371 ha, kitas dalis nuomojasi kiti nuomininkai, kurie su šios bylos dalyku nesusiję. UAB „Arvytra“ nuosavybės teise valdo gamybinės paskirties patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. 19P1p). Pareiškėjas taip pat valdo patalpas tame pačiame pastate. UAB „Arvytra“ priklausanti patalpa buvo suformuota atidalijimo būdu pagal 2009 m. vasario 27 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą. UAB „Arvytra“ priklausanti patalpa kaip nekilnojamojo turto kadastro atskiras objektas buvo suformuota padalijimo būdu, ji buvo atidalinta iš bendros 325,72 kv. m patalpos, kuri priklausė ankstesniam savininkui S. J., kuris iki dabar yra patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, kuri liko po atidalijimo. Visai 325,72 kv. m „motininei“ patalpai naudoti buvo priskirtas 683 kv. m žemės sklypo plotas. Žemė toje teritorijoje (duomenys neskelbtini) buvo ir yra naudojama pagal 2000 m. Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ parengtą ir patvirtintą detalųjį planą ir pagal šio plano pagrindu 2002 m. paruoštą žemės sklypo planą. Pagal aukščiau paminėtus planus, visa 325,72 kv. m „motininė“ patalpa, iš kurios vėliau buvo atidalyta UAB „Arvytra“ priklausanti patalpa, turėjo naudojimui vieną žemės sklypą, kuriuo galėjo privažiuoti prie patalpos ir turėjo vieną išvažiavimą – vartus iš patalpos, kurie dabar yra atsakovo S. J. patalpoje. Paties pastato inventorizacija buvo atlikta 1996 metais; visai tuo metu buvusiai „motininei“ patalpai buvo vienas išvažiavimas – vartai. Kad patalpa turi vieną išvažiavimą ir naudojasi viena jai priskirta žemės sklypo dalimi, matyti ir 2000 m. detaliajame plane. 2007 metais UAB „Arvytra“ nusipirko „motininės“ patalpos idealiąją dalį. Ką joje darė ir kokią gamybą ar sandėliavimą vykdė, nežino. Tačiau 2009 metais UAB „Arvytra“ priklausanti patalpos dalis buvo atidalinta ir suformuotas kadastro objektas – gamybinė patalpa Nr. 15 (duomenys neskelbtini), Šiauliai. 2009-02-27 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nurodo, kad nebuvo atlikta projekto, tik projektiniai pasiūlymai, o taip pat, kad nebuvo atlikti statybos darbai. „Motininė“ patalpa, iš kurios aukščiau paminėtu aktu buvo atidalinta UAB „Arvytra“ patalpa, turėjo vienus vartus, per kuriuos vyko transporto judėjimas, ir turėjo vieną žemės sklypo dalį, kurios užteko privažiuoti prie patalpos ir kuri pareiškėjui netrukdė, bei buvo pažymėta 2000 m. detaliajame plane. Atidalijus patalpą, UAB „Arvytra“ savavališkai, su niekuo nederinusi, vietoje anksčiau buvusio didelio iš stiklo blokelių įrengto lango įstatė garažo vartus ir duris. Naujai suformuotai patalpai nebuvo numatyta jokio privažiavimo (nes ten niekada nebuvo jokių vartų ar durų) ir nebuvo suformuota jokia žemės sklypo dalis, kurią būtų galima iki minėtos patalpos atvažiuoti transporto priemonėmis. Iki 2015 m. pareiškėjo interesų ši situacija nepalietė, o pareiškėjas nėra jokių valstybės institucijų įpareigotas sekti statybų teisėtumą, kol tai nepaliečia jo interesų. Tačiau 2015 metais UAB „Arvytra“ pareiškė norą važinėti į savo patalpą per sklypo dalį, kuri detaliajame 2000 m. plane priskirta pareiškėjui naudotis, be to, jie nori važinėti per pareiškėjo gamybinę zoną, kuri yra tarp pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių betono mazgų ir kur yra pavojinga pareiškėjo gamybos zona dėl virš žemės 15 m aukštyje einančių inertinių medžiagų transportavimo juostų (galerijų), kurios yra betono mazgų dalis. Kadangi pareiškėjas neleido UAB „Arvytra“ judėti transporto priemonėmis per pareiškėjo nuomojamą žemę per jų neteisėtai pastatytus vartus, UAB „Arvytra“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisių pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, pašalinimo, o vėliau su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti žemės sklypo dalį, reikalingą jų patalpai eksploatuoti. Tokiu būdu neteisėtai įrengti vartai pradėjo kliudyti pareiškėjo interesams.
Pagal LR statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktą, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Tiek 1996 m. pastato plane, tiek 2000 m. detaliajame plane yra patalpos planas, nėra pažymėta išvažiavimo per rytinę pastato sieną; abiejuose planuose ten vaizduojamas didelis langas. Jis toks ir buvo, buvo sudėliotas iš stiklo blokelių. Tačiau pagal faktą dabar ten – garažo durys, o langas išmontuotas. Pagal statybos įstatymą, veiksmai, kai vietoje lango įrengiamas įvažiavimas ir keičiamas patalpos planas, yra vadinami rekonstrukcija (Statybos įstatymo galiojusio 2000–2009 m. 2 straipsnio 13 punktas). Tokiems darbams vykdyti turi būti projektas (Statybos įstatymo 2000 m. redakcijos 2 str. 19 p.) ir leidimas. Projektas turėjo būti suderintas su teritorijų planavimo dokumentais (Statybos įstatymo 2000 m. redakcijos 2 str. 25 p.). Nei projekto, nei statybos leidimo rekonstrukcijai UAB „Arvytra“ negavo. LR teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad detalusis planas yra dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Minėto įstatymo 17 straipsnio 3 dalis nustato, kad detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. LR teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 7 dalis nustato, kad detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip detalieji planai. Akivaizdu, kad jei UAB „Arvytra“ būtų rengusi ir nustatyta tvarka derinusi projektą dėl patalpos rekonstrukcijos, būtų kilęs privažiavimo kelių klausimas ir projektui, kuris numato atsakovo transporto priemonių eismą pareiškėjui detaliuoju planu priskirta gamybine teritorija, pareiškėjas būtų nepritaręs. Atsakovai savivaldybės administracijos vyr. architektė bei Valstybinė teritorijų planavimo bei statybos inspekcija, kurie patvirtino pripažinimo tinkamu naudoti aktą patalpos, kuri buvo suformuota rekonstravus pastato dalį, neatliko jiems pavestos statybos kontrolės funkcijos ir leido be projekto ir be statybos leidimo įteisinti atliktus rekonstrukcijos darbus. Taigi, UAB „Arvytra“ nuosavybės teise valdoma patalpa 2009-02-27 aktu kaip kadastro vienetas suformuota neteisėtai, nes buvo atlikti statybos darbai ir pažeisti teritorijų planavimo dokumentai, bet UAB „Arvytra“ nesiėmė reikiamų derinimo, projektavimo ir vykdymo procedūrų. Atsakovai neatliko įstatyme nustatytų pareigų stebėti statybų ir teritorijų planavimo procedūrų. S. J. yra „motininės“ patalpos savininkas ir skundo patenkinimo atveju vėl turėtų nuosavybės ne realią, o idealią dalį kartu su UAB „Arvytra“, be to, jis turės pareigą sutarti su UAB „Arvytra“, kaip bus naudojamasi vienu išvažiavimu.
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė J. T. nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu. Byloje pateikė įrodymus, jog vartai jau buvo įrengti 2000 metais. Taip pat pateiktame projektiniame pasiūlyme nurodyta, kokie statybos darbai planuojami vykdyti ir iš šių pasiūlymų matyti, kad yra įvažiavimai ir tai patvirtina ištrauka iš kadastro matavimų bylos, kad vartai yra nuo 2000 metų. Akto panaikinimas niekaip neapgina pareiškėjo teisių, todėl, kad jam nėra skirtumo, ar bus viena patalpa ar dvi patalpos suformuotos. Panaikinus Aktą reikštų, jog reikia panaikinti pertvarą. Taip pat atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo patikslintame skunde nurodyta, kad aktas yra neteisėtas, nes įrengiant garažo duris vietoje stiklo blokelių, buvo reikalingas projektas ir statybos leidimas pastato rekonstravimui, o tokių dokumentų nebuvo, todėl tai turėtų būti laikoma savavališka statyba. Pažymėjo, kad pastato (duomenys neskelbtini) laikančioji konstrukcija yra gelžbetoninis karkasas, todėl išorės mūrinės sienos yra išorinės nelaikančios sienos (STR 1.1.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.4 punktas). Nelaikančioje sienoje vietoje stiklo blokelių įrengti garažo vartus statybos leidimas nebuvo reikalingas, nes tai paprastojo remonto darbai. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad pareiškėjas nesupranta ir neteisingai interpretuoja Statybos įstatymo bei statybos techninių reglamentų nuostatas, dėl to daro nepagrįstą išvadą, jog buvo atliktas statinio rekonstravimas. Pažymėjo, kad iš 2009 metų UAB pastatų konstrukcijos parengtų projektinių pasiūlymų patalpos plano iki padalinimo į du naujus kadastro objektus matyti, kad jau yra dveji garažo vartai, o iš formuojamų naujų kadastro objektų pertvarkymo plano matyti, kad patalpoms atskirti projektuojama plytų mūro pertvara 12 cm storio. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2009 m. vasario 27 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą išdavė nepažeisdamas įstatymų nustatytos tvarkos ir naikinti jo pareiškėjo patikslinto skundo motyvais nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus atstovas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją (91–94 b. l.). Pažymėjo, jog skundžiamas 2009 m. vasario 27 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra teisėtas ir pagrįstas. Ginčas tarp pareiškėjo UAB „Sodbeta“ ir UAB „Arvytra“ kyla dėl pravažiavimo. Akto panaikinimas pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Arvytra“ atstovas V. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2007 metais, kai įsigijo dalį patalpos, jau buvo įrengti vartai (durys) ir padaryta pertvara. UAB „Arvytra“ neįrenginėjo vartų, kai nusipirko jau buvo įrengti vartai. Pažymėjo, kad dalį patalpos įsigijo iš A. A., o kita dalis liko S. J.. Prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Arvytra“ atstovas advokatas M. B. nurodė, jog skundžiamas 2009 m. vasario 27 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra teisėtas ir pagrįstas, mano, jog pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą, apie aktą pareiškėjas sužinojo 2015 m. liepos mėnesį. Byloje pateikti dokumentai, jog 2000 metais atliekant kadastrinius matavimus jau buvo suformuoti vartai. Pažymėjo, jog net ir panaikinus skundžiamą aktą, pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių. Prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Bylos ginčas yra dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo.
2009 m. vasario 27 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte (toliau – ir Aktas) nurodyta, kad komisija pripažino tinkamu naudoti suformuotą kadastro objektą – gamybinę patalpą Nr. 15, (duomenys neskelbtini) (6–8 b. l.). Akte nurodyta, kad statybos darbai formuojant patalpą nebuvo atlikti ir statybos leidimas tokiems darbams nereikalingas.
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Arvytra“ atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks šio akto turinys (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2015 m. spalio 3 d. su prašymu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-6806-949/2015) dėl įrodymų, kuriais remiantis buvo įrengtas įvažiavimas į patalpą, išreikalavimo. 2015 m. spalio 20 d. protokoline nutartimi teisėja tokius dokumentus įpareigojo pateikti. Iki 2015 m. lapkričio 9 d. įrodymai dėl atliktos rekonstrukcijos pareiškėjui nebuvo pateikti. Todėl tą dieną Šiaulių apylinkės teismui pateikė dar vieną atsiliepimą į ieškinio dalyko pakeitimą ir prašymą nutraukti bylą, kuriuo dar kartą pareikalavo pateikti įrodymus, kad atlikta rekonstrukcija teisėta. 2015 m. lapkričio 16 d. vykusiame teismo posėdyje UAB „Arvytra“ pareiškė, kad tokie įrodymai neegzistuoja. 2015 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas kreipėsi į advokatą R. T., kad jis paprašytų atitinkamus dokumentus pateikti VĮ Registrų centro (pareiškėjui VĮ Registrų centras tokius dokumentus išduoti atsisakė). VĮ Registrų centras 2015-11-03 pateikė skundžiamą aktą – patalpų pripažinimo tinkamu naudoti 2009-02-27 aktą ir susitarimą dėl patalpų padalijimo tarp UAB „Arvytra“ ir S. J.. Tačiau tik 2015-11-16 Šiaulių apylinkės teismo posėdyje paaiškėjo, kad kitų dokumentų, pateisinančių atliktus statybos darbus, nėra, vieninteliai dokumentai – 2015-11-03 gauti iš VĮ Registrų centro. Skundą Šiaulių apygardos administraciniame teismui padavė 2015-11-18.
Byloje pateiktas valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2015-12-01 raštas Nr. ŠG(8.4.3.)2175, iš kurio matyti, jog pareiškėjas UAB „Sodbeta“ 2015-11-03 prašymu kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialą, prašydamas parengti 2009-02-27 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą bei susitarimo dėl patalpų padalijimo kopijas. Minėtas kopijas valstybės įmonės Registrų cento Šiaulių filialas pareiškėjui pateikė 2015-11-03 (58–63 b. l.), o į teismą pareiškėjas kreipėsi 2015-11-18. Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti dėl 2009 m. vasario 27 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo Akto negaliojimo pagrindus, kad Aktas yra neteisėtas, nes įrengiant garažo duris vietoje stiklo blokelių, buvo reikalingas projektas ir statybos leidimas pastato rekonstravimui, o tokių dokumentų nebuvo.
Statinio pripažinimo tinkamu naudoti pagrindinius principus nustato Statybos įstatymas, o reikalavimus detalizuoja LR aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“.
Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) nustatė, kad pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįsta tinkamu naudoti komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų nustatyta tvarka. Statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio 1 dalies reikalavimus (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Pripažintino tinkamu naudoti statinio kadastriniai matavimai atliekami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius kadastro duomenis, pripažintas tinkamu naudoti statinys Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka įregistruojamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis).
Vyriausybė 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 1.1.23 punktu pastatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį pavedė nustatyti Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministras 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – ir Tvarka) (neteko galios nuo 2010-10-01). Tvarkos 1 punkte nurodyta, jog šia Tvarka taip pat pripažįstami tinkamais naudoti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai (jų dalys, patalpos – nekilnojamojo turto kadastro objektai), kai pakeičiama jų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai (patalpos), kurie padalinimo, atidalinimo, sujungimo arba amalgamacijos būdu formuojami į naujus kadastro objektus. Tvarkos 2 punkte nurodytas statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas – įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus [6.17], galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją.
Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) buvo nustatyta, kad statybos leidimas statinio statybai yra privalomas, išskyrus nesudėtingo statinio statybą bei paprastojo statinio remonto atlikimą. STR 1.07.1:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 2 punktu (galiojęs akto surašymo metu) minėta įstatymo nuostata buvo detalizuota bei nustatyta, kad statybos leidimas yra privalomas vykdant naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą, statinio griovimą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus.
Iš 2009 metų uždarosios akcinės bendrovės Pastatų konstrukcijos parengto projektinio pasiūlymo (naujo kadastro objekto suformavimas. Gamybos patalpa (duomenys neskelbtini)) aiškinamojo rašto matyti, jog formuojamas naujas kadastro objektas. Gamybos paskirties patalpa, pažymėta Nr. 4, dalijama į dvi patalpas Nr. 4a ir Nr. 4b. Patalpų paskirtis nekeičiama. Patalpoms atskirti projektuojama plytų mūro pertvara, 12 cm storio. Patalpos techniniai rodikliai iki padalinimo: bendras plotas 325,72 kv. m; pagrindinis plotas 325,72 kv. m. Suformuotos naujos patalpos 4a techniniai rodikliai: pagrindinis plotas 200,0 kv. m. Suformuotos naujos patalpos 4b techniniai rodikliai: bendras plotas 107,93 kv. m; pagrindinis plotas 107,93 kv. m.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog, jo nuomone, atidalijus patalpą, UAB „Arvytra“ savavališkai, su niekuo nederinęs, vietoje anksčiau buvusio didelio iš stiklo blokelių įrengto lango įstatė garažo vartus ir duris. Naujai suformuotai patalpai nebuvo numatyta jokio privažiavimo (nes ten niekada nebuvo jokių vartų ar durų) ir nebuvo suformuota žemės sklypo dalis, kuria būtų galima iki minėtos patalpos atvažiuoti transporto priemonėmis. Atsakovo atstovo nuomone, garažo durys buvo įrengtos 2009 metais, tačiau teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nuomonę, todėl pareiškėjo atstovo teiginiai vertintini kritiškai.
Byloje pateiktas 2000-01-28 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filialo planas (schema) (116 b. l.) ir jau minėtas 2009 metų uždarosios akcinės bendrovės Pastatų konstrukcijos parengtas projektinis pasiūlymas, formuojamų naujų kadastro objektų pertvarkymo planas (164 b. l.). Teismas, palyginęs minėtus planus, daro išvadą, jog 2000-01-28 plano grafiniai žymėjimai tokie pat, kaip ir formuojamame naujame kadastro objekto pertvarkymo plane (išskyrus formuojamų naujų kadastro objektų pertvarkymo plane projektuojamą pertvarą). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai, pripažindami patalpą tinkama naudoti, netikrino ir nenustatė, kad pertvara būtų netinkamai įrengta pagal projektinį pasiūlymą. Ginčijamo akto turinys patvirtina, kad Aktu buvo suformuotas kadastro objektas – gamybinė patalpa Nr. 15 (duomenys neskelbtini), Šiauliai, o ne vartai. Todėl pagal pateikto patikslinto skundo reikalavimą vartų įrengimo teisėtumas nevertintinas.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nemotyvuoja, kokią nurodomi atsakovų atlikti gamybinės patalpos Nr. 15 (duomenys neskelbtini) padalijimo darbai turi įtaką jo teisėms ir interesams, kokias jam sukelia neigiamas pasekmes. Pareiškėjui nenurodant jo teisių ir interesų pažeidimo, ši teisė teismo negali būti ginama. Pareiškėjui įstatymu nesuteikta teisė vykdyti statybų priežiūrą ir vertinti atsakovo veiksmų formuojant gamybinę patalpą teisėtumą, kai tai tiesiogiai neturi įtakos jo teisėms ir interesams.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, kad atsakovai pagal kompetenciją tinkamai atliko funkcijas, įvertino suformuotos gamybinės patalpos atitikimą keliamiems reikalavimams, patikrino, ar tinkamai įgyvendinti projektiniai sprendiniai. Teismui nepateikta įrodymų, kurie leistų teigti, kad šių reikalavimų nebuvo laikytasi, ar kad būtų pažeisti techniniai ar įstatyminiai reikalavimai suformuojant ginčo gamybinę patalpą ir pripažįstant ją tinkama naudoti, taip pat, kad įgaliotų institucijų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo funkcijas pagal jiems priskirtą kompetenciją.
LR ABTĮ 5 straipsnio, reglamentuojančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau pagal šią nuostatą kreiptis į teismą gali ne bet kas, o tik pats suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai yra pažeisti. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose nustatytos išimtys, pagal kurias teismas imasi nagrinėti administracinę bylą ne tik pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą, bet ir pagal kitų subjektų kreipimąsi. Pagal įstatymo leidėjo nuostatas, subjekto teisė kreiptis į teismą dėl atitinkamo akto panaikinimo galima tik tada, jei tam subjektui tokią teisę nustato specialus įstatymas. Jei specialiame įstatyme tokios teisės nėra, sprendimo panaikinimas teismine tvarka gali būti inicijuotas suinteresuoto asmens, kurio teisės ar teisėti interesai yra pažeisti. Remiantis LR ABTĮ 22 straipsniu, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Pareiškėjas nenurodė teismui ir nemotyvavo, kokią įtaką skundžiamas aktas turi jo teisėms ir interesams ir kaip teismas jį panaikindamas apgintų pažeistą ar ginčijamą pareiškėjo teisę. Anksčiau išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankama asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-890/2009). Pareiškėjas taip pat nepatenka į subjektų, numatytų LR ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje, galinčių kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ratą, ir specialus įstatymas tokios teisės jam nesuteikia.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas pripažinimo tinkamu naudoti aktas neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams, nesukelia jam teisinių ir faktinių pasekmių, todėl teismas neturi pagrindo jo naikinti patikslintame skunde nurodomais motyvais. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Arvytra“ atstovas advokatas M. B. teismo posėdžio metu prašė teismo priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju netenkinus pareiškėjo skundo, teisę į ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį numatytą išlaidų atlyginimą įgijo trečiasis suinteresuotas asmuo. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. LR CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Arvytra“, kuriam pagal 2016-03-08 sudarytą atstovavimo sutartį (103 b. l.) atstovavo advokatas M. B., teismo posėdžio metu ir atsiliepime į patikslintą skundą su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (109–11 b. l.), todėl jis įgijo teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti turėtas 600 Eur (be PVM) bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu advokatas M. B. paaiškino, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro: 400 Eur už atsiliepimo į patikslintą skundą paruošimą, 200 Eur už atstovavimą Šiaulių apygardos administraciniame teisme. 2016-02-10 sąskaitoje už teisinę pagalbą serija 16M Nr. 010 už teisines paslaugas nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme byloje su UAB „Sodbeta“ Šiaulių apygardos administraciniame teisme dėl pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo – 600 Eur (be PVM) (107 b. l.).
Pastebėtina, jog Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas užpraėjusį ketvirtį paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, skaičiuojant nuo konkrečios teisinės paslaugos teikimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti 400 Eur už atsiliepimo parengimą. Atsiliepimas teismui buvo pateiktas 2016 m. kovo 10 d., t. y. pirmas 2016 metų ketvirtis. Užpraėjęs ketvirtis yra 2015 m. trečias ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2015 m. trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 696,7 Eur.
Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už atsiliepimo į skundą surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Maksimali priteistina suma už atsiliepimo surašymą yra 1741,75 Eur (koeficientas 2,5 padaugintas iš 696,7 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2015 m. trečią ketvirtį). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2, 8.2 punktus, atsiliepimo apimtį, byloje nagrinėtus klausimus, vadovaudamasi protingumo, proporcingumo principais, nurodo, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina 400 Eur atstovavimo išlaidų už skundo parengimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas M. B. Šiaulių apygardos administraciniame teisme trečiajam suinteresuotam asmeniui 2016 m. kovo 10 d. atstovavo 1 val. 50 min. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.19 punkte numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 punktas numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Už dalyvavimą 2016 m. kovo 10 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktu, galėtų būti priteistina iki 139,34 Eur (696,7 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2015 m. trečio ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Arvytra“ atstovo advokato M. B. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, priteistina iš UAB „Sodbeta“ 539,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 dalimi, 105–107 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ patikslintą skundą dėl 2009 m. vasario 27 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Arvytra“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ 539,34 Eur (penki šimtai trisdešimt devyni Eur 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.