Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 187² str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 26 d., apie 06.30 val., Kaune, Taikos pr. ties namu Nr. 82, D. B., vairuodamas transporto priemonę BMW525D, v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šaligatvio bortelį ir pastatą. Įvykio metu apgadintas automobilis, šaligatvio bortelis ir pastatas. Palikęs automobilį įvykio vietoje apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Būdamas eismo įvykio dalyviu, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus iki įvykio aplinkybių nustatymo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 127; 221; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, gailisi ir paaiškino, kad 2015 m. kovo 26 d., važiuodamas savo automobiliu padarė eismo įvykį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikęs savo automobilį, nes labai išsigando. Grįžęs policijai pranešė, kad jo automobilį pavogė bei apie tai davė paaiškinimus policijos pareigūnams. Išvykus pareigūnams, išgėrė alaus. Paskui jam paskambino iš policijos komisariato ir pasakė, kad jis turi atvykti pas juos dėl su jo automobiliu padaryto eismo įvykio. Nuvykus į komisariatą, D. B. buvo nustatytas nedidelis girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 5), foto lentelė (b. l. 6-7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 8), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 9), 2015 m. kovo 26 d. D. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2015 m. kovo 25 d. vakare grįžo iš darbo ir ėjo į degalinę. Eidamas sutiko du iš matymo pažįstamus piliečius, kurie pasiūlė atsigerti alaus. Kartu su savimi turėjo automobilio raktelius. Su pažįstamais bendravo apie pusvalandį. Ryte atsikėlęs išėjo į parduotuvę ir tada pastebėjo, kad nebėra automobilio. Apie tai informavo pareigūnus (b. l. 10), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2015 m. kovo 26 d. 14.52 val. D. B. nustatytas 0,47 promilių neblaivumas (b. l. 11), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad 2015 m. kovo 26 d. apie 06.30 val. buvo gautas pranešimas nuvykti į Draugystės pr. – Taikos g. sankryžą. Atvykus policijos pareigūnai rado automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris buvo atsitrenkęs į kelio bortelį, paskui slydęs žalia veja ir sustojęs. Automobilis buvo smarkiai apgadintas, paliktas be priežiūros (b. l. 12), policijos informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad 2015 m. kovo 26 d. 09.40 val. D. B. pranešė, kad nerado savo automobilio BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį buvo pastatęs kieme (b. l. 13), policijos informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad E. M. 2015 m. kovo 26 d. 06.19 val. pranešė, kad automobilis BMW Draugystės žiede atsitrenkė į garažus žiede ir vairuotojas pabėgo. Kai vairuotojas atrodė nematė (b. l. 14), D. B. paaiškinimas (b. l. 20), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 21), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 24).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 2 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole D. B. veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs turto sugadinimą, padarytas neblaivaus asmens), 130 str. 1 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), 187² str. (melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje).

Byloje nustatyta, jog 2015 m. kovo 26 d. apie 06.30 val., Kaune, Taikos pr. ties namu Nr. 82, D. B., vairuodamas transporto priemonę BMW525D, v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šaligatvio bortelį ir pastatą. Įvykio metu apgadintas automobilis, šaligatvio bortelis ir pastatas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. įstatymų leidėjas nenustatė jokių padarytos žalos vertinamųjų požymių, todėl veikos kvalifikavimui svarbus tik sugadinimų (apgadinimų) atsiradimo faktas, neatsižvelgiant į jų dydį ar materialų padarytos žalos įvertinimą. Žalos dydis ir jos vertinimas gali būti reikšmingas vertinant kitas su eismo įvykių susijusias aplinkybes, pvz., sprendžiant ar iš eismo įvykio kaltininkas pasišalino tyčia, individualizuojant atsakomybę ir pan., tačiau, kaip minėta, veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. įtakos neturi, todėl šis įvykis neabejotinai atitinka eismo įvykio sąvoką, nurodytą KET 3 punkte. Tuo remiantis konstatuojama, kad byloje surinktais įrodymais pilnai įrodyta, kad D. B. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kelių eismo taisyklių 221 punktas nustato draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines priemones, psichotropines ir kitas svaigiąsias medžiagas), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Byloje nustatyta, kad D. B., po eismo įvykio iki bus nustatytos įvykio aplinkybės vartodamas alkoholinius gėrimus šio draudimo nepaisė. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad eismo įvykis padarytas 2015 m. kovo 26 d. apie 06 val. 30 min, o 2015 m. kovo 26 d. apie 14.52 val. D. B. buvo nustatytas 0,47 promilių neblaivumas, todėl konstatuojama, kad jis po eismo įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Alkoholio vartojimo neneigė ir D. B.. Byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. B. eismo įvykio metu buvo neblaivus.

Administracinio teisės pažeidimo protokole tokia D. B. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., kuri numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusi kitiems asmenims priklausančio turto ir kelio sugadinimą, padarytą neblaivaus asmens, tačiau kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo, D. B. kaltinamas tuo, kad po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir į tai, kad teisės pažeidimas nekelia abejonių ir teisės pažeidimo veika yra įrodyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 2 d., D. B. veikos dalis, kuri administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 126 str. 4 d. Teismas mano, kad perkvalifikuojant veiką nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio teisės pažeidimo protokole D. B. buvo pareikštas kaltinimas dėl eismo įvykio sukėlimo, pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepranešus apie eismo įvykį policijai, alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki blaivumo patikrinimo, taip pažeidžiant KET 127; 221; 222 punktų reikalavimus ir D. B. administracinio teisės pažeidimo byla iš esmės buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo ribose, D. B. dėl visų aplinkybių, įskaitant ir alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, davė paaiškinimus, teismo posėdžio metu jam buvo išaiškinta jo veikos perkvalifikavimo galimybė ir buvo įrodinėjami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 126 str. 4 d. nurodytų administracinių teisės pažeidimų požymiai (tokiu teisės normų aiškinimu ir taikymu yra vadovaujamasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje – pvz. 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2002/2010).

Byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 26 d. apie 6.30 val., Kaune, Taikos pr. ties namu Nr. 82, D. B., vairuodamas automobilį BMW525D, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą – šaligatvio bortelį ir pastatą ir, nepranešęs policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. patvirtino, kad po eismo įvykio nusprendė pasitraukti iš eismo įvykio vietos, nes labai išsigando ir buvo šoko būsenos. Taigi, D. B., turėdamas pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai, to nepadarė bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Teismas daro išvadą, jog pažeidėjo tyčia dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos yra visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. B. surašytas ir už tai, jis administracinio teisės pažeidimo byloje teikė melagingus parodymus ir tokia jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. numato, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. Iš minėto teisės akto nuostatų matyti, kad asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą teisei priešingą veiką, netaikoma atsakomybė tiek už melagingų parodymų davimą baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos BK 235 str.), tiek už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2011). Tokios nuostatos įtvirtintos ir baudžiamojo proceso kodekso 82 str. 3 d. Liudytojo, kaip baudžiamojo ar administracinio proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. paaiškino, kad pirmame paaiškinime nurodė, jog automobilio nerado kieme, taip pat pasigedo ir automobilių raktelių, nes dėl padaryto eismo įvykio buvo labai išsigandęs bei buvo šoko būsenoje, todėl jam toks sprendimas atrodė geriausias. Antrame paaiškinime nurodė teisingai, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį padarė jis pats.

Įvertinus nustatytą konstatuojama, kad 2015 m. kovo 26 d. duodamas paaiškinimus apie tai, kad 2015 m. kovo 26 d, apie 8.30 val. jis automobilio, kuris sukėlė eismo įvykį, kieme nerado bei su savimi neturėjo automobilio raktelių, D. B. suprato, jog jam dėl eismo įvykio padarymo bei pasitraukimo iš eismo įvykio vietos buvo iškilusi grėsmė būti patrauktam administracinėn atsakomybėn, už ką po to jam ir buvo pradėta administracinė teisena, ir tai rodo, kad duodamas šioje byloje jam inkriminuotus galimai melagingus parodymus, jis siekė tokios atsakomybės išvengti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. reglamentuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises – jis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pateikti prašymus ir kt. Pagal šią normą, asmuo, kurio atžvilgiu yra tiriamas administracinis teisės pažeidimas, turi teisę, o ne pareigą duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, kas suponuoja jam pasirinkimo teisę duoti apskritai parodymus ir kokius juos duoti, todėl atsakomybėn už neteisingų duomenų pateikimą paties pažeidėjo atžvilgiu tiriamoje byloje, jis negali būti traukiamas.

Taigi, remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad D. B. atsakomybė už neteisingų faktų pateikimą, neatsiranda t.y. jis negali būti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. numatyto teisės pažeidimo subjektu, todėl byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. D. B. atžvilgiu nutrauktina, nesant D. B. šio pažeidimo padarymo subjektu, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.).

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. B. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p. ) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą turi būti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais.

Skiriant nuobaudas D. B., atsižvelgiama į tai, kad padaryti pažeidimai yra vieni pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kurie kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir paties pažeidėjo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, dėl ko galėjo kilti itin skaudžių padarinių. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. B. neigė savo kaltę, bandė suklaidinti pareigūnus. Dėl neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, netekti tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patirti kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Už padarytus administracinės teisės pažeidimus turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, nes kitu atveju nebus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sankcijose.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30 ² str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (metams) 6 (šešiems mėnesiams);

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 1015 Eur (vieno tūkstančio penkiolikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) 6 (šešiems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 1015 Eur (vieno tūkstančio penkiolikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) 6 (šešiems) metams.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. d. D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.